Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Ž. B. atstovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis kartu su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 straipsnio 5 dalimi, 33 straipsniu reglamentuoja profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų, išimtinę teisę vykdyti valstybinę darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi priežiūrą ir kontrolę. Pažymėjo, jog darbdavio veiksmų vertinimo ribas šioje srityje praplėtė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakęs, jog profesinės sąjungos atlieka ne tik kontrolę, ar tarnybinė nuobauda taikoma dėl narystės profesinėje sąjungoje, bet taip pat, ar nebuvo padaryta akivaizdžios pareigūno veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais, pabrėžiant, jog savo įgaliojimais, suteiktais drausminės procedūros vykdymui, valstybės institucijos turi naudotis atidžiai ir nešališkai.

Atsakovas, remdamasis teismine praktika, akcentavo, jog profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, jog konkrečiu atveju atsakovas nepažeidė pareiškėjo kaip profesinės sąjungos nario garantijos, kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas dar nebuvo profesinės sąjungos nariu.

Skundas netenkinamas.

Byloje keliamas ginčas dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-33, kuriuo pareiškėjui Ž. B. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, dalies (3punkto, 4.3punkto) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamo įsakymo 3 punktu buvo konstatuota, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas Ž. B. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pataisos pareigūnams, nevykdė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų valstybės tarnautojams, netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „ Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 7.1, 7.2 ir 7.5 papunkčiuose nustatytas tarnybines funkcijas ir Gyvenamosios zonos instrukcijos 6 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo Ž. B. ir kitų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų pareigūnų tarnybinės veiklos, buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 20 d. Kauno NTĮ –PN direktoriaus įsakymo Nr. I-340 pagrindu, baigtas 2017 m. sausio 18 d. surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 24-161 ir ją patvirtinus įstaigos vadovui ( b.l. 15-27).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovui apie pareiškėjo narystę Profesinėje sąjungoje tapo žinoma 2017-02-06, gavus iš Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2017-02-03 raštą Nr. 40, kuriuo prašoma atskaičiuoti iš jo gaunamo atlyginimo profesinės sąjungos mokestį nuo 2017 m. vasario 1 d. ( b.l. 28).

P. Į. neteisėtumą grindžia iš esmės vieninteliu procedūrinio pobūdžio pažeidimu, jog atsakovas tarnybinę nuobaudą skyrė, negavęs Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, kurios narys jis yra, išankstinio sutikimo.

Tarnybos Kalėjimų departamente Statuto (toliau –ir Statutas) 30 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tokia pati procedūrinė garantija įtvirtinta ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.lR-59 (toliau – ir Taisyklės) VIII skyriaus 83 punkte.

Statuto 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog, kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Statuto 30 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pataisos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pataisos pareigūnų, atleistų iš tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.lR-59 patvirtintų taisyklių 83 punktas numato, jog Įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinęs (gavęs patvirtintą) Taisyklių 81 punkte nurodytą išvadą dėl pataisos pareigūno, kuris yra profesinės sąjungos narys, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos renkamajam organui per 20 dienų nepateikus atsakymo, įstaigos vadovas priima Taisyklių 81 punkte nurodytą sprendimą.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra teisės aktais imperatyviai reglamentuota procedūra, kurios metu atliekamas tarnybinis patikrinimas, jį baigus surašoma Tarnybinio patikrinimo išvada (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma pareigūnui skirti tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Taisyklių 81 punkte vieną iš nurodytų Sprendimų dėl tarnybinio nusižengimo priima Įstaigos vadovas. Taigi įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo parengimas ir išleidimas turi būti suvokiamas kaip procesas, kuris visų pirma pasireiškia laike. Tiek tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys, tiek Įstaigos vadovas privalo laikytis Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų pataisos pareigūnams skyrimo tvarkos.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 20 d., baigtas 2017 m. sausio 18 d. surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 24-161 ir ją patvirtinant Įstaigos vadovui ( b.l. 15-27). Byloje nėra ginčo, jog Išvados surašymo ir jos patvirtinimo metu pareiškėjas nebuvo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys ( juo tapo tik 2017 m. vasario mėnesį), todėl atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į minėtą profsąjungą dėl sutikimo jam skiriant tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo argumentai dėl procedūrinio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo nuomone, net ir nustačius tokį pažeidimą, jis būtų formalaus pobūdžio ir neturėtų įtakos tarnybinės nuobaudos procedūros baigčiai ir galutiniam rezultatui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ir LVAT) nuosekliai laikosi praktikos,

jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies esmė yra ta, kad išankstiniu profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimu yra siekiama apsaugoti profesinių sąjungų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Įstatymų nustatyta būtinybė gauti profesinės sąjungos sutikimą tokiais atvejais yra garantija profesinės sąjungos nariams, užtikrinanti, kad bus išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota dėl tokios jų veiklos. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės ar jo veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas ar įrodytas pažeidimo faktas ir nespręsdamas kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog narystė profesinėje sąjungoje pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria jam tokios padėties, dėl kurios toks pareigūnas turėtų būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo tų pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariais. Teisės normos įpareigoja ne tik profesines sąjungas, bet ir jų narius savo teisėmis naudotis protingai ir sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (žr. 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2006 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15 – 741/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3432/2011, 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013).

Konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog, pareiškėjui tarnybinio pažeidimo metu nesant profesinės sąjungos nariu ir juo tapus tik po tarnybinio pažeidimo patikrinimo procedūros užbaigimo, įstatyme įtvirtinta procedūrinė garantija iš esmės tampa beprasmė, nes savo funkcijos, kuri įtvirtinta teisės aktais, siekiant apsaugoti pareigūnus nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, nebeatlieka, tik sudaro sąlygas profesinių sąjungų narių piktnaudžiavimui savo teisėmis, trukdo viešojo administravimo subjektui vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.