Alytaus apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ATPK 127 str. 2d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, padaro žalą kitai transporto priemonei ar kitam turtui. LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).

Byloje nėra ginčo, kad 2015 m. spalio 7 d. 07.45 val. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė

įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K. ir vilkikas „Scania 142“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. M. B.. Transporto priemonių kontaktas įvyko abiem transporto priemonėm judant ta pačia kryptimi, vilkiko manevro sukant į kairę, o automobilio manevro jį tuo metu lenkiant, metu, ko taip pat neginčija abu vairuotojai. Byloje kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį. E. M. B. teigimu, prieš jam pradedant posūkio į kairę manevrą, jo veidrodėliuose nebuvo jį lenkiančio automobilio, jokių kliūčių atlikti manevrą nebuvo, jis rodė posūkio signalą, manevrą atliko iš lėto, todėl dėl eismo įvykio kaltino automobilio vairuotojos neteisėtus veiksmus, lenkiant kairio posūkio manevrą pradėjusį vilkiką, nurodydamas, kad ne jis kliudė automobilį, o automobilis trenkėsi į jo vilkiko priekinį ratą. Tuo tarpu, automobilio vairuotoja V. K. nurodė, kad vilkiko vairuotojas prieš jai pradedant lenkimo manevrą nerodė kairio posūkio signalo, jį pradėjo rodyti jau jai lenkiant vilkiką ir jos automobiliui jau lenkiant vilkiką ir praktiškai susigretinus su vilkiku, pradėjo posūkio manevrą, dėl ko kontaktas įvyko automobiliui praktiškai aplenkus vilkiką ir smūgis kliuvo į automobilio šoną. Tiesioginių eismo įvykio liudininkų, mačiusių, ar vilkiko vairuotojas prieš atlikdamas kairio posūkio manevrą iš anksto rodė kairio posūkio signalą, nėra. Vieninteliai duomenys, leidžiantys spręsti apie eismo įvykio faktines aplinkybes – abiejų jo dalyvių parodymai, eismo įvykio vietos schema, fiskuoti transporto priemonių apgadinimai bei K. J. liudijimas (administracinė byla 15053509921, b.l. 19), kuriame jis nurodo, kad nematė, ar vilkiko vairuotojas buvo įjungęs kairio posūkio signalą, tik išgirdo, kad V. K. nurodė, kad ji akies kraštu matė, kad vilkiko posūkis mirksi. Tačiau jis negali patvirtinti ar paneigti, kada vilkiko vairuotojas įjungė kairio posūkio signalą – ar prieš V. K. pradedant jį lenkti ar po to.

Byloje pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (b.l. 68-73), iš kurio nustatyta, kad automobilis „Mazda 3“ lenkė priekyje važiuojantį automobilį „Scania“. Priekyje važiavęs automobilis „Scania“ pradėjo judėti kairiojo posūkio kreive ir sudarė kliūtį jį lenkiančio automobilio „Mazda 3“ judėjimui. Automobilio „Scania“ kairėje pusėje esanti įlipimo pakopa ir priekinis kairės pusės ratas kontaktavo su automobilio „Mazda 3“ dešiniuoju sparnu srityje ties priekiniu žibintu, variklio dangčiu, toliau automobiliams judant automobilio „Scania“ priekinis kairės pusės ratas ir arka kontaktavo su automobilio „Mazda 3“ priekinėmis kairės pusės durelėmis, šių durelių lango stiklu, galinėmis dešinės pusės durelėmis ir galiniu kairės pusės sparnu. Susidūrimo metu tarp automobilio „Mazda 3“ dešiniojo šono ir automobilio „Scania“ kairiojo šono buvo smailas kampas, atviras link automobilio „Scania“ galinės dalies. Ekspertizės akte (b.l. 72), tai pat nurodoma, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje, vienareikšmių duomenų apie tai, ar rodė kairiojo posūkio signalą ir jeigu rodė, tai kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos automobilio „Scania“ vairuotojas, nėra. Ekspertizės akte (b.l. 73), išvadų 3 punkte pateikiamos dvi galimos eismo įvykio kilimo versijos:

Pirma, jog automobilio „Scania“ vairuotojo E. M. B. veiksmai, - judėdamas kairiojo posūkio kreive sudarė kliūtį jį tuo metu lenkiančio automobilio „Mazda 3“ judėjimui ir susidūrė su juo, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Antra, jeigu priekyje važiuojančio automobilio „Scania“ vairuotojas E. M. B. rodė kairiojo posūkio signalą, tai automobilio „Mazda 3“ vairuotojos V. K. veiksmai, - lenkė priekyje važiuojantį automobilį „Scania“, kurio vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą ir susidūrė su juo, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.