- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- II-40-962/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-01031-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos V. K. skundą dėl Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. 2015 m. gruodžio 16 d. skundu prašo panaikinti Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 79N-44697913-15, kuriuo ji buvo nubausta už tai, kad vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės „Scania 142“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, lenkė sukantį į kairę vilkiko „Scania 142“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-10-07 ryte važiavo iš Jiezno į Birštoną. Pusiaukelėje prisivijo automobilį „Scania“. Suradusi vietą, kur galima daryti lenkimo manevrą, sulaukė momento, kai iš priekio nebuvo mašinų, pažiūrėjo, ar iš paskos važiuojantis automobilis nerodė posūkio. Pareiškėja įjungė posūkį, priekyje važiuojantis nerodė posūkio, nevažiavo arčiau ašinės linijos, nebuvo jokių ženklų, kad ruošiasi sukti, todėl ji pradėjo lenkimo manevrą. Jei vilkikas būtų rodęs posūkį tikrai nebūtų jo lenkusi, važiavo su vaikais. Bebaigiant lenkti vilkikas pradėjo rodyti posūkį ir pradėjo sukti į kairę. Vilkikas suko ir atsitrenkė į pareiškėjos automobilio priekio dešinę pusę. Lenkimo metu pareiškėjos automobilio greitis buvo 50-60 km/val. Kai pradėjo lenkimą, priekyje važiuojantis vilkikas važiavo 40 km/val. greičiu. Keliukas, į kurį suko vilkiko vairuotojas, nepažymėtas, tai įvažiavimas į sklypą.
Pareiškėjos atstovė advokatė R. M. skundą palaikė, jį pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti bei nutarimą panaikinti. Papildomai nurodė, kad ekspertizės išvada patvirtina, kad įvykio dieną V. K. ATPK 127 str. 2 d. nepažeidė. Jokie kiti duomenys, išskyrus prielaidą, kad vilkiko vairuotojas rodė kairio posūkio signalą, nepatvirtina, kad priekyje važiavęs automobilis rodė posūkio signalą.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK atsiliepimu prašė skundą atmesti, jos atstovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vilkiko „Scania“ vairuotojas pateikia priešingą įvykių versiją, negu pareiškėja. V. K. veiksmai buvo įvykio priežastis, kadangi pradėdama lenkti neįsitikino, ar saugu, ar priekyje važiuojantis automobilis nepradėjo manevro, ar neparodė posūkio į kairę. Daro išvadą, kad vilkikas iš anksčiau pradėjo stabdyti, nei pareiškėja pradėjo lenkimo manevrą.
Ekspertizės išvados nėra vienareikšmės. Trečiame punkte parašyta, kad jei sunkvežimis rodė posūkį, V. K. negalėjo lenkti. Esminis klausimas byloje yra dėl kairio posūkio rodymo.
Liudytojas E. M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. spalio 7 d., apie 8 val. ryto, jis važiavo nuo Kaišiadorių pusės automobiliu „Scania“, jam reikėjo sukti į kairę, į sodus. Rodė kairį posūkį, pradėjo stabdyti. Atitraukė mašiną prie ašinės linijos, pažiūrėjo per veidrodį į galą, į priekį ir pradėjo sukti ir tuo momentu lengvoji mašina atsitrenkė į kairį priekinį ratą. Kai pradėjo daryti manevrą, pasižiūrėjo, persirikiavusių į lenkimą mašinų nebuvo ir už pusės sekundės atsirado mašina. Posūkį pradėjo rodyti 50-80 m prieš pradedant manevrą. Mašina atsitrenkė ne aklojoje zonoje, nes vilkike yra dvigubi veidrodžiai.
Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Birštono policijos komisariato patrulis. 2015 m. spalio 7 d. ryte. buvo susidūrę sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Vienas vairuotojas teigė, kad lenkė, kitas, kad suko į kairę. Toje vietoje galima lenkti. Iš situacijos nebuvo aišku, kuris vairuotojas kaltas.
Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Birštono policijos komisariato pareigūnas. 2015 m. spalio 7 d. ryte apie 8 val. nuvyko į įvykio vietą ir rado dvi apgadintas transporto priemones ir vairuotojus. Situacija buvo neaiški, nebuvo aišku, kuris kaltas.
Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Birštono policijos komisariato vyriausiasis patrulis. 2015 m. spalio 7 d. įvykio vietoje rado du apgadintus automobilius. Nebuvo aiškus kaltininkas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad V. K. 2015 m. lapkričio 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-44696125-15 už tai, kad ji vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės „Scania 142“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, lenkė sukantį į kairę vilkiko „Scania 142“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė (administracinė byla Nr. 15053509921, b.l. 2). Šio protokolo pagrindu buvo priimtas Alytaus apskrities VPK Prienų PK nutarimas Nr. 79N-44697913-15, kuriuo V. K. nubausta už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymą ir jai paskirta 30 eurų bauda (administracinė byla Nr. 15053509921, b.l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ATPK 127 str. 2d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, padaro žalą kitai transporto priemonei ar kitam turtui. LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
Byloje nėra ginčo, kad 2015 m. spalio 7 d. 07.45 val. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė
įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K. ir vilkikas „Scania 142“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. M. B.. Transporto priemonių kontaktas įvyko abiem transporto priemonėm judant ta pačia kryptimi, vilkiko manevro sukant į kairę, o automobilio manevro jį tuo metu lenkiant, metu, ko taip pat neginčija abu vairuotojai. Byloje kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį. E. M. B. teigimu, prieš jam pradedant posūkio į kairę manevrą, jo veidrodėliuose nebuvo jį lenkiančio automobilio, jokių kliūčių atlikti manevrą nebuvo, jis rodė posūkio signalą, manevrą atliko iš lėto, todėl dėl eismo įvykio kaltino automobilio vairuotojos neteisėtus veiksmus, lenkiant kairio posūkio manevrą pradėjusį vilkiką, nurodydamas, kad ne jis kliudė automobilį, o automobilis trenkėsi į jo vilkiko priekinį ratą. Tuo tarpu, automobilio vairuotoja V. K. nurodė, kad vilkiko vairuotojas prieš jai pradedant lenkimo manevrą nerodė kairio posūkio signalo, jį pradėjo rodyti jau jai lenkiant vilkiką ir jos automobiliui jau lenkiant vilkiką ir praktiškai susigretinus su vilkiku, pradėjo posūkio manevrą, dėl ko kontaktas įvyko automobiliui praktiškai aplenkus vilkiką ir smūgis kliuvo į automobilio šoną. Tiesioginių eismo įvykio liudininkų, mačiusių, ar vilkiko vairuotojas prieš atlikdamas kairio posūkio manevrą iš anksto rodė kairio posūkio signalą, nėra. Vieninteliai duomenys, leidžiantys spręsti apie eismo įvykio faktines aplinkybes – abiejų jo dalyvių parodymai, eismo įvykio vietos schema, fiskuoti transporto priemonių apgadinimai bei K. J. liudijimas (administracinė byla 15053509921, b.l. 19), kuriame jis nurodo, kad nematė, ar vilkiko vairuotojas buvo įjungęs kairio posūkio signalą, tik išgirdo, kad V. K. nurodė, kad ji akies kraštu matė, kad vilkiko posūkis mirksi. Tačiau jis negali patvirtinti ar paneigti, kada vilkiko vairuotojas įjungė kairio posūkio signalą – ar prieš V. K. pradedant jį lenkti ar po to.
Byloje pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (b.l. 68-73), iš kurio nustatyta, kad automobilis „Mazda 3“ lenkė priekyje važiuojantį automobilį „Scania“. Priekyje važiavęs automobilis „Scania“ pradėjo judėti kairiojo posūkio kreive ir sudarė kliūtį jį lenkiančio automobilio „Mazda 3“ judėjimui. Automobilio „Scania“ kairėje pusėje esanti įlipimo pakopa ir priekinis kairės pusės ratas kontaktavo su automobilio „Mazda 3“ dešiniuoju sparnu srityje ties priekiniu žibintu, variklio dangčiu, toliau automobiliams judant automobilio „Scania“ priekinis kairės pusės ratas ir arka kontaktavo su automobilio „Mazda 3“ priekinėmis kairės pusės durelėmis, šių durelių lango stiklu, galinėmis dešinės pusės durelėmis ir galiniu kairės pusės sparnu. Susidūrimo metu tarp automobilio „Mazda 3“ dešiniojo šono ir automobilio „Scania“ kairiojo šono buvo smailas kampas, atviras link automobilio „Scania“ galinės dalies. Ekspertizės akte (b.l. 72), tai pat nurodoma, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje, vienareikšmių duomenų apie tai, ar rodė kairiojo posūkio signalą ir jeigu rodė, tai kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos automobilio „Scania“ vairuotojas, nėra. Ekspertizės akte (b.l. 73), išvadų 3 punkte pateikiamos dvi galimos eismo įvykio kilimo versijos:
Pirma, jog automobilio „Scania“ vairuotojo E. M. B. veiksmai, - judėdamas kairiojo posūkio kreive sudarė kliūtį jį tuo metu lenkiančio automobilio „Mazda 3“ judėjimui ir susidūrė su juo, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Antra, jeigu priekyje važiuojančio automobilio „Scania“ vairuotojas E. M. B. rodė kairiojo posūkio signalą, tai automobilio „Mazda 3“ vairuotojos V. K. veiksmai, - lenkė priekyje važiuojantį automobilį „Scania“, kurio vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą ir susidūrė su juo, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Pažymėtina, kad ekspertizės aktas taip pat nepatvirtina, jog vilkiko vairuotojas E. M. B. rodė kairio posūkio signalą prieš V. K. pradedant jį lenkti. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas negalėjo patvirtinti, jog būtent prieš V. K. pradedant lenkti vilkiką, jo vairuotojas jau buvo įjungęs kairio posūkio signalą. Teismo posėdyje V. K. neneigė, kad vilkiko vairuotojas rodė posūkio signalą, tačiau tai padarė per vėlai, jai jau lenkiant.
Teismas pažymi, kad ekspertizės aktu (b.l. 68-73) nepaneigta, kad E. M. B.s neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Ekspertizės akto išvadų 7 punkte nurodyta, kad automobilio „Scania“ vairuotojas E. M. B. prieš pradėdamas kairiojo posūkio manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią jį lenkiančio automobilio „Mazda 3“ judėjimui. Ėmęsis šių veiksmų automobilio „Scania“ vairuotojas E. M. B. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent įrodymai, jog vilkiko vairuotojas rodė kairio posūkio signalą dar prieš jį lenkiant V. K., yra pagrindinis jai inkriminuoto kelių eismo taisyklių 136,6 punkto pažeidimo požymis. Pats E. M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nematė jį lenkiančios V. K., nurodė, kad automobilio nebuvo, tačiau jau po pusės sekundės įvyko eismo įvykis. Tokie E. M. B. teiginiai rodo, kad V. K. galimai jau buvo pradėjusi lenkimą bei buvo jam nematomoje lenkimo zonoje. Jokiu kitu atveju apsižvalgydamas vilkiko vairuotojas negalėjo nematyti jį lenkiančio automobilio ir jau po pusės sekundės su juo susidurti.
Nors abu eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų ir automobilių kontakto mechanizmo versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant skundą teisme, nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog būtent pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad V. K. vairuodama automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės „Scania 142“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, dėl to su juo susidurdama ir taip padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ši įstatymo nuostata imperatyviai adresuota (skirta) Institucijai ir, tuo pačiu, draudžia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui (ATPK 284 str. 1 d.). LR ATPK 7 str. nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta ir konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 d. nustatytą pažeidimą, V. K. veiksmuose nėra šiame straipsnyje numatyto pažeidimo požymių ir sudėties, todėl Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 79N-44697913-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053509921, naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
Pareiškėjos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 79N-44697913-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053509921, kuriuo V. K. už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 30,00 Eur bauda ir bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.