- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-38-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „BTA draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M.K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria ieškinys civilinėje byloje pagal UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „BTA draudimas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui M.K., dėl žalos atlyginimo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2007-10-16 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ 10 814,71 Lt turtinės žalos atlyginimą, 6 % metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 012,22 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (b.l.1-3).
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-10-17 nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumą – išreikšti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas (b.l.37).
Ieškovas atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, jog dokumentiniame procese sprendimas už akių nėra galimas, kas reiškia, kad ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus bendruosius bei specialiuosius reikalavimus (b.l.40).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-11-08 nutartimi ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino jį atgal UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l.41-42). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys (nepriklausomai nuo to, kokia tvarka nagrinėjamas) be jokių išlygų visų pirma turi atitikti bendrąjį CPK 135 str. 1 d. 5 p. įtvirtintą reikalavimą, nes CPK 428 str. 7 d. numato galimybę dokumentiniam procesui transformuotis į ginčo teiseną (tarkim, jei preliminaraus teismo sprendimo nepavyksta įteikti atsakovui – CPK 429 str.). Tokiu atveju nebebūtų taikomas CPK 430 str. 4 d. draudimas ir taptų aktualus CPK 135 str. 1 d. 5 p. Tuo tarpu pasibaigus pradinei civilinio proceso stadijai (priėmus ieškinį – CPK 137 str. 1 d.), teismas galėtų reikalauti nebent primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (likusius 50 % - CPK 80 str. 1 d. 1 ir 4 p., 425 str. 3 d., 428 str. 7 d.), o ne šalinti kitokius (pvz., numatytus CPK 135 str. 1 d. 5 p.) ieškinio trūkumus (CPK 424 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-26 konsultacija). Kadangi ieškovas iki nustatyto termino pabaigos nurodyto trūkumo neeliminavo, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-11-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškinį priimti (b.l.44-45, 50-51). Atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai atsisakė vadovautis specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis sprendimų priėmimo dokumentiniame procese tvarką; nepagrįstai atsisakė sistemiškai aiškinti ir taikyti procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio formos ir turinio reikalavimus; ieškinio priėmimo klausimą sprendė pernelyg formaliai ir vilkino bylos nagrinėjimą. Sprendimo už akių priėmimas dokumentiniame procese negalimas (CPK 430 str. 4 d.), todėl ieškovas neprivalo ir negali ieškinyje, pareikštame dokumentinio proceso tvarka, išdėstyti savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo. Jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepareiškia motyvuotų prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėja (CPK 428 str. 8 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos privalo būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios nustato bendruosius, taip pat specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111, 135 str.). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (procesinių dokumentų formos ir turinio prasme). Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Nesilaikant šių minimalių reikalavimų, teismas nustato terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir/ ar turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą pašalinti trūkumus (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu ieškovas iki teismo nustatyto termino pabaigos pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys priimamas; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Pagal CPK 3 str. 1 d. teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kilo abejonių dėl to, ar, supaprastintam procesui transformuojantis į ginčo teiseną, galima taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-26 konsultacija Nr. A3-84 „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normų taikymo“, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog nurodytu atveju gali būti šalinami tik tie ieškinio trūkumai, kurie susiję su žyminio mokesčio dalies primokėjimu. Oponuodama pastarajai minčiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtoje konsultacijoje Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kaip elgtis teismams, jei sumarinio proceso metu nėra fizinių arba materialinių galimybių įteikti procesinius dokumentus adresatui: teismo įsakymas panaikinamas ir kreditoriaus pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, bet tai anaiptol neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, o preliminarus teismo sprendimas panaikinamas ir nustatomas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad ieškinį būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Priklausomai nuo to, skiriasi ir procesinės pasekmės: pirmuoju atveju ieškinio senatis laikoma besitęsiančia, atsiranda pagrindas grąžinti žyminį mokestį (jei jis buvo sumokėtas) ir t.t.; antruoju atveju ieškinio senatis nutrūksta, žyminis mokestis negražinamas, kadangi bylos nagrinėjimas vyksta toliau, nors ir kitokia tvarka. Apie ieškinio trūkumų (išskyrus dėl žyminio mokesčio dalies primokėjimo) šalinimo instituto taikymą konsultacijoje neužsimenama, nes interesanto klausimas nebuvo į tai orientuotas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-26 konsultaciją Nr. A3-84; be jokio teisėto pagrindo pripažino, jog sumariniam procesui transformuotis į ginčo teiseną negalima taikyti kitokių negu žyminio mokesčio dalies primokėjimas ieškinio trūkumų šalinimo; reikalavo iš ieškovo pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, o ieškovui to nepadarius - ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, jog nesvarbu, sumarinis procesas transformavosi į ginčo teiseną iki ar po preliminaraus sprendimo priėmimo, ieškovas tik po transformacijos turi išreikšti savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo pataisytame (patikslintame) ieškinyje ar atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (CPK 430 str. 2 d.).
Susiklosčius išvardintai situacijai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas, yra neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.