- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1224-341/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00656-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), institucija teikianti išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2011-02-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui M. S. ir jį sumažinti iki 57,92 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas M. S. su atsakove, buvusia sutuoktine, A. S., santuoką nutraukė 2012-01-30 abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu. Būdami santuokoje 2009-06-01 susilaukė sūnaus A. S.. 2011-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. N2-22027-131/2011, nutraukiant santuoką, priteisė iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt arba 144,81 Eur iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat A. T. teismų praktika. Nurodo, jog prašo sumažinti priteistą išlaikymą nuo 500 Lt (144, 81 Eur) iki 57,92 Eur dėl iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties. Ieškinyje teigia, jog ieškovas teikė nepilnamečiui sūnui materialinį išlaikymą tinkamai iki 2014 metų pabaigos, kol išgalėjo ir dirbo. Šiuo metu jis neturi darbo, neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių taip pat neturi. Kambarį studentų bendrabutyje nuomoja Vilniuje, adresu: Švitrigailos g. Nr. 4-190. Už kambario nuomą moka po 61 Eur per mėnesį. Nurodo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimo priėmimo metu dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir kadangi pajamos buvo kintamos, todėl pats sutikęs mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) sūnaus išlaikymui. Nuo 2014 m. sausio - vasario mėnesio nutraukęs individualią veiklą, o nuo 2014-08-05 yra registruotas darbo biržoje. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio jam, ieškovui, paskirta socialinė pašalpa 350 Lt arba 101, 37 Eur, o nuo 2015 m. sausio mėnesio - 102 Eur; nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki šios dienos gauna tik 54, 94 Eur pašalpą. Socialinė stipendija - 114 Eur. Viso pajamas sudaro: 168,94 Eur. 2013 m. rugsėjo mėnesį įstojo mokytis į K. S. universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijas Vilniuje; yra nuolatinių studijų III kurso studentas. Studijos mokamos: už semestrą moka 738,53 Eur. 2014-11-12 pasiėmęs 5100 Lt arba 1477,06 Eur paskolą pagal valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 14-087696-P1. 2015-09-18 raštu Nr. S-13069 antstolis E. S. priėmęs patvarkymą, raštu Nr. S-13070 – raginimą įvykdyti sprendimą dėl periodinių išmokų išieškojimo, kas mėnesį sumokant nepilnamečiui sūnui A. S. po 148,86 Eur ir sumokėti 1667,47 Eur susidariusį įsiskolinimą bei 57,72 Eur vykdymo išlaidas. 2015-10-30 raštu Nr. S-15347 antstolis E. S. nurodęs priverstinai nurašyti 2176, 40 Eur lėšų sumą. 2015-11-05 priimtu Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu Nr. V2-12695 nuspręsta mokėti nepilnamečiui sūnui A. S. po 57 Eur kiekvieną mėnesį. Ieškovas nurodo, jog jo žiniomis atsakovė dirba UAB Floristika vadybininke, tačiau kiek uždirba atsakovė nežinantis, kadangi nebendrauja. Todėl išreikalautini visi duomenys apie atsakovės A. S. visas turimas pajamas bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jo skurdžią turtinę padėtį, vaiko poreikius, išlaikymo dydis, kurį galėtų teikti vaikui, yra 57,92 Eur. Paaiškina, jog pasikeitus turtinei padėčiai, jis informuosiąs atsakovę ir esant galimybei tikrai mokės nepilnamečiui sūnui didesnį išlaikymą. Nurodo, jog šiuo metu susidarė tokia situacija, kad ne tik sūnus negauna tinkamo išlaikymo, bet auga ir didėja įsiskolinimas, tiek atsakovei A. S., tiek valstybei, tiek antstoliams (b.l. 52-54).
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad ieškovas M. S., prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą. Ieškinys pareikštas motyvuojant pablogėjusia Ieškovo turtine padėtimi, kurią grindžia sekančiais argumentais: nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. ieškovas įsiregistravo darbo biržoje, neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įstojo mokytis i universitetą, studijos mokamos, todėl paėmė 1477,06 Eur paskolą. Nurodo, jog šios ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia fakto, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Atsakovė pažymi, kad 2011-12-28 nutraukiant santuoką, ieškovas taip pat neturėjo jokio nekilnojamojo turto, todėl savo turtinės padėties pablogėjimą negali pagristi šiuo argumentu, nes ieškovo padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu liko nepakitusi. Atsakovės manymu, sekanti ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2014 m. sausio - vasario mėn. nutraukęs individualią veiklą ir nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. įsiregistravęs į darbo biržą, taip pat nelaikytina tinkamu argumentu dėl iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties. Pirmiausia dėl to, kad ieškovas nenurodė dėl kokių priežasčių jis nutraukė individualią veikią. Ieškovas dirbęs elektriku, kiek atsakovei žinoma, jam sekėsi neblogai, todėl šiuo ieškovas neįrodęs, kad nutraukęs individualią veiklą dėl objektyvių aplinkybių, kas sudaro pagrindą išvadai, jog taip ieškovas pasielgęs sąmoningai, piktybiškai siekdamas pabloginti savo padėtį. Antra, ieškovas į darbo biržą užsiregistravęs tik po 7 mėn., kai nutraukė individualią veiklą, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpyje, kol ieškovas įsiregistravo į darbo biržą, pats aktyviai ieškojo darbo bei dėjo visas pastangas, kad gautų pajamas, tačiau dėl objektyvių priežasčių jam nepavykę. Trečia, ieškovas per visą laikotarpį, kai įstojo į darbo biržą, nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki šios dienos niekur neįsidarbinęs, o tai kelia pagrįstą įtarimą dėl Ieškovo piktnaudžiavimo. Atsakovė pažymi, jog asmenims, įsiregistravus į darbo biržą, yra teikiami siūlymai įsidarbinti į atitinkamas darbo vietas. Be to, ir patys asmenys, turintys bedarbio statusą, privalo aktyviai dalyvauti darbo rinkos politikos priemonėse, t. y. siekti būti įdarbintais. Šios pareigos bedarbiams nustatytos tam, jog ne vien tik institucija rūpintųsi bedarbių įdarbinimu, o ir patys bedarbiai aktyviai dalyvautų darbo rinkos politikos priemonėse. Taigi, šiuo atveju ieškovas jau 1 metus ir 8 mėnesius niekur nedirba, todėl yra pagrindas manyti, jog ieškovas piktybiškai nesiekia oficialiai įsidarbinti ir pats nededa jokių pastangų. Juo labiau, kad ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis jokių sveikatos sutrikimų. Taigi, ieškovas, teisindamasis nedarbu, siekia perkelti savo nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tik atsakovei ir valstybei. Atsakovė teigia, jog ieškovo nurodoma, kad nuo 2013 m. pradėjęs studijuoti universitete, studijos mokamos, todėl paėmęs paskolą. Ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip esminis turtinės padėties pablogėjimas, o stodamas j universitetą, ieškovas žinojo, kad studijos bus mokamos, todėl privalėjo įvertinti savo finansines galimybes mokėti kredito įmokas bankui bei teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Be to, ieškovas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad studijas teks derinti su darbu ir dėti visas pastangas susirasti darbą, kad gautų stabilias ir pastovias pajamas. Atsiliepime atsakovė taip pat remiasi teismų praktika, teisės aktais ir nurodo, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, visiškai neatsižvelgęs į tai, ar nepilnamečio sūnaus poreikiai po santuokos nutraukimo sumažėję, šios aplinkybės ieškovas net neįrodinėja. Labai svarbu yra tai, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę (144,81 Eur), susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino. Taigi tuo metu ieškovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Pažymi, kad 2011-12-28 nutraukus santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, nepilnamečiui sūnui buvo tik 2 metukai, nereikėjo didesnių išlaidų maistui, aprangai ir pan., todėl akivaizdu, kad tada vaiko išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Sūnui birželio mėnesį jau bus 7 metai ir rugsėjo mėnesį pradės lankyti mokyklą, o tai įtakos didesnius poreikius ir išlaidas (rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms ir pan.). Be to, svarbu tai, kad po santuokos nutraukimo sūnui buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai - alerginis rinitas, todėl vaikas nuolat vartoja vaistus ir dėl sveikatos sutrikimų vaikui yra reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Be to nepilnamečiui sūnui 2015 m. rugpjūčio mėnesį lūžo koja, 2015-08-20 atlikta operacija dėl kairiojo šlaunikaulio lūžio, paskirta reabilitacija; sūnui taikomas gydymas yra tęstinio pobūdžio, todėl iki šiol su sūnumi lankomės įvairiose procedūrose, kurios ne visos yra kompensuojamos, dėl ko nuolat patiriamos papildomos išlaidos. Taigi akivaizdu, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai ne tik, kad ne pamažėjo, bet ir išaugo, dėl ko net tik, kad nėra jokio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį, bet priešingai, rimtai svarstanti galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Atsakovė nurodanti, kad ieškovas M. S. nuo 2015 m. pradžios sūnui išlaikymo visiškai nebeteikia, todėl visa sūnaus išlaikymo našta likusi jai vienai. Atsakovė bandė tartis su ieškovu, kad vaikui skirtų bent 30 Eur per mėnesį, o kitą išlaikymo dalį sutikusi išdėstyti dalimis, tačiau į prašymus ieškovas nereagavęs ir vaikui neskyrė net dalies priteisto išlaikymo. Po sūnaus traumos (2015 m. rugpjūčio mėn.) atsakovei neužtekę piniginių lėšų išlaikyti vaiką, buvo reikalingos mokamos procedūros, nuolatinė sūnaus priežiūra, o dirbti visą darbo dieną negalėjusi, todėl nusprendusi kreiptis į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo bei į Vaikų išlaikymo fondą. Antstolis E. S. laikotarpyje nuo 2015-09-18 iki 2016-04-01 iš Ieškovo M. S. jokių piniginių lėšų neišieškojęs, o iš Vaikų išlaikymo fondo sūnaus išlaikymui gaunanti tik po 57 Eur per mėnesį. Kadangi iki šiol reikia sūnų vedanti į įvairias reabilitacijos procedūras bei dėl nuolatinio sūnaus sergamumo įvairiomis peršalimo ligomis, atsakovė nurodanti, jog dirbanti ne pilnu etatu, o gaunamos mėnesio pajamos siekiančios tik apie 90 Eur. Atsakovė turi dar vieną dukrą, nors ji ir pilnametė, tačiau dar mokosi profesinio rengimo centre, gyvena kartu su atsakove, todėl atsakovė prisidedanti prie jos išlaikymo. Atsakovė paaiškino, jog pagal 2015-06-04 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį jai ir jos draugui atitekę po 1/2 dalį buto, esančio adresu Parko g. 7-6, Buivydiškių k., Vilniaus raj., su sąlyga, jog įsipareigoja rentos gavėjui leisti neatlygintinai iki gyvos galvos naudotis turtu bei materialiai išlaikyti - aprūpinti gyvenamąją patalpa, drabužiais, apranga, gaminti maistą ir pan. Taigi šiuo metu turinti įsipareigojimą ir trečiajam asmeniui, privalanti juo rūpintis ir prižiūrėti. Atsakovė pažyminti, kad ieškovas po santuokos nutraukimo su nepilnamečiu sūnumi bendravęs vos kelis kartus: pirmaisiais metais po santuokos nutraukimo ieškovas su sūnumi bendravęs, pasveikindavęs švenčių progomis, o po to bendravimas nutrūkęs, nors niekada nedraudusi, atvirkščiai, prašiusi ieškovo, kad pastoviai lankytų vaiką ir palaikytų artimus santykius; į prašymus ieškovas nereagavęs ir iki šiol su vaiku visiškai nebendrauja, sūnus ieškovą vadina „draugu“. 2011-12-28 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas siekia tik 144,81 Eur, t.y. ši suma mažesnė, nei teismų praktikos nustatytas minimumas (165 Eur). Nepilnamečio vaiko poreikiai šiai dienai yra išaugę ir dar didės: rugsėjo mėn. vaikas pradės lankyti mokyklą, reikalingos papildomos procedūros kojos reabilitacijai, vaistai alergijai gydyti ir pan., todėl akivaizdu, kad vaiko išlaikymui, jeigu ieškovas ir teiktų 144,81 Eur išlaikymą, šios sumos nepakaktų, jau nekalbant apie ieškovo prašomą sumažinti sumą. Taigi, šiuo atveju Ieškovo reikalavimas sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kuris turi specialiųjų poreikių (sveikatos sutrikimų), yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, kad ieškovas neįrodęs, jog jo padėtis iš esmės pablogėjusi, ieškovas jau daugiau nei 2 metus niekur nedirba, gyvena tik iš gaunamų pašalpų, bei būdamas darbingo amžiaus ir visiškai sveikas, nededa visų pastangų, kad gautų pajamas, todėl tikėtina, jog ieškovas tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis perkeldamas visą nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą tik atsakovei ir valstybei. Be to, ieškovas neįrodęs, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėję (šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėję). Šiuo atveju ieškovo siūlomo išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 57 Eur per mėnesį nepakaktų net minimaliausiems jo poreikiams patenkinti, t.y. nebūtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos. Taigi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (b.l. 68-73).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis aplankė A. S.: moteris su šeima gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso jai ir jos sugyventiniui T. S.. Sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos pilnaverčiai A. S. augti bei vystytis. A. S. dirba UAB „Florostika" pusė etato. Nurodo, jog A. S. patyrė rimtą kojos traumą ir buvo atliktos 2 operacijos; berniukui yra reikalinga reabilitacija. A. S. nesutinkanti sumažinti išlaikymo dydį. Manytina, kad išlaikymo dydis neturėtų būti sumažintas, nes dabartinis išlaikymo dydis yra ir taip mažesnis už minimalų (b.l. 107-110).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. pradžioje buvo vaikui priteista 500 Lt; tuo metu turėjo nors kintamas, bet stabilias pajamas. Dirbo individualia veikla, statybos darbų srityje; kol buvo šių darbų, išlaikymą mokėjo stabiliai. Užsakovui pasirinkus kitą rangovą, jam dingę užsakymai. Pasirinko studijas, nes turi vidurinį išsilavinimą, o tokį turint išsilavinimą, galįs dirbti tik nekvalifikuotą darbą, už kurį gautų tik minimalų atlygį. Studijos dieninės. Iš darbo biržos neturėjo nė vieno, su reklama bandė dirbti, bet nepavyko. Šiuo metu situacija, jog pajamos yra socialinė išmoka ir socialinė stipendija. Tikisi, jog ateityje pajamos turėtų padidėti ir būtent dėl tokių lūkesčių pradėjo studijuoti. Nuo 2014 m. pabaigos nemoka vaikui, o mokslui paėmęs paskolą. Turto neturi. Tai yra jo vienintelis vaikas. Baigęs tą specialybę gali dirbti gana plačiai, jį domina kino industrija; jis dabar trečiame kurse, o viso 3,5 metų studijos. Šią vasarą jau bus praktika, o rudenį baigiamasis darbas. Dėl 30 Eur nebuvo susitarta su atsakove, tai atsakovės noras išieškoti. Gyvena iš 114 Eur socialinės stipendijos ir socialinės pašalpos – apie 60 Eur; padeda tėvai. Nurodė, kad vieną kartą negavus kredito mokslui yra padėję tėvai. Nurodė, kad vaikui paskutinį kartą davė išlaikymui lėšų 2014 m. pabaigoje. Gali mokėti iki 60 Eur. Buvo įvairių situacijų: nežino, kiek keistų situaciją mokėjimas sumos dalimis. Kai pastebėjo, jog negali mokėti, tai nutraukė mokėjimą, o kol galėjo mokėti – mokėjo. Mano, kad pareiga yra tokia, kokia priteista suma. Santykiai su atsakove ganėtinai konfliktiški; su vaiku nebendrauja, vaikui neperka drabužių, neveža maisto. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime į nurodytais pagrindais, paaiškino, kad turi kur gyventi su sąlyga, kad prižiūrės 75 m. amžiaus moterį; turi automobilį. Nurodė, kad dirba pusė etato, vadybininke, nes pilnu etatu negali spėti; vaikas sirgo, o 2015 m. rugpjūtį patyrė kojos traumą, buvo 2 operacijos, sekė reabilitacijų ciklas, nuo rugsėjo jau lankys mokyklą. Viskam reikia pinigų ir nesutinka mažinti priteistos sumos. Minėtas turtas priklauso svetimai moteriai, ji invalidė, gulinti lovoje, nejudanti, todėl prašiusi pagalbos. Mananti, kad kiekvienas tėvas išlaikyti vaiką, balndį kai kalbėjo dėl 30 Eur arba dėl pagalbos taip padėti – ieškovas kategoriškai atsisakė. Ji išlaiko pilnametę dukrą Moniką, kuri yra našlaitė, gyvena kartu su ja (atsakove), už mokslą nemoka. Prašė ieškinio netenkinti.
Vilniaus rajono VTAS atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, mano, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymą ir nurodė, kad apsilankyta skyriaus darbuotojų pas atsakovę, nustatyta, kad vaikui sąlygos yra geros. Šiuo metu minimalus vienam vaikui išlaikymas yra 175 Eur, o priteistas išlaikymas ir taip jau nesiekia, todėl nėra jokio pagrindo mažinti. Prašė ieškinio netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką, t.y. sūnų A. S., gim. 2009-06-01. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22027-131/2011 buvo patvirtinta šalių, t.y. A. S. ir M. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 3.2 p. numatyta, kad M. S. įsipareigoja materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką iki pilnametystės periodinėmis išmokomis, t.y. įsiteisėjus teismo sprendimui, patvirtinančiam sutartį, į A. S. vardu atidarytą sąskaitą banke pervesti 500 Lt per mėnesį A. S., gim. 2009-06-01, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki einamojo mėnesio 10 d. (b.l. 7-10).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 nurodė, kad Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-306/2005, Nr. 3K-3-337/2005, Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-303/2008).
Ieškovas teigia, kad pasikeitė jo turtinė padėtis, kadangi nebegauna jokių darbinės veiklos pajamų, o gauna tik socialinę pašalpą ir stipendiją, todėl teikti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo (500 Lt) nebegali.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovas M. S. nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, niekur nedirba (VĮ „Registrų centro“ 2015-11-05, VĮ „Regitra“ 2015-10-28 duomenys, Sodros duomenys laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2016-05-31, Darbo ieškančio asmens atmintinė) (b.l. 14-15, 18, 59-62, 123-126). Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovas M. S. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-02-14 buvo savarankiškai dirbantis asmuo (vykdantis savarankišką veiklą). Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2015-10-27 pažymų apie pajamas matyti, jog ieškovui 2014 ir 2015 metais buvo paskirtos socialinės pašalpos (mėnesio pašalpos dydis nuo 101,37 Eur iki 102 Eur) (b.l. 11-12). K. S. universiteto 2015-10-05 pažyma patvirtina, jog ieškovas yra universiteto bakalauro nuolatinių studijų III kurso studentas, kurio studijos mokamos, o stipendija neskiriama (b.l. 16, 29-30, 32, 36, 40). Valstybinio studijų fondo 2015-10-30 pažyma patvirtina, jog ieškovui 2014-09-01 – 2015-10-30 laikotarpiu buvo mokėta socialinė stipendija (390 Lt/114 Eur), o iš 2014-11-12 Valstybės remiamos paskolos studentams sutarties matyti apie M. S. suteiktą 5100 Lt studijų paskolą (b.l. 13).
Iš Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimo nustatyta, kad M. S. buvo įsipareigojęs kiekvieną mėnesį mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą sūnui A. S., gim. 2009-06-01. Šiuo metu ieškovo sūnus A. S. yra nepilnametis, dar tik pradės lankyti mokyklą; vaikas 2015 metais yra patyręs kojos traumą, gydėsi medicinos įstaigose, be to turi kvėpavimo sutrikimą (b.l. 74-76, 86). Ieškovas nurodo, jog su sūnaus A. S. mama jis bandė susitarti dėl išlaikymo teikimo ir paaiškino, jog sutiktų su 57,92 Eur išlaikymo teikimu. Ieškovas nenurodė, kodėl savo vaikui beveik pusantrų metų nebeteikia išlaikymo tiek, kiek tuo metu galėjęs teikti, kai nurodąs, kad išgalėtų mokėti apie 60 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio E. S. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0181/15/01230 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą N2-22027-131/2011 dėl 1677,47 Eur išieškojimo iš M. S. išieškotojai A. S. (b.l. 20-25). 2015-11-05 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu nuspręsta A. S. nuo 2015-10-23 iki 2015-10-31 išmokėti 16,55 Eur išmoką, o nuo 2015-11-01 iki 2027-05-31 kiekvieną mėnesį mokėti po 57 Eur išmoką (b.l. 26-27). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė A. S. šiuo metu dirba: atsakovė laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2013-02-28 dirbo UAB „Floristika“, laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-03-22 – A. L. individualioje įmonėje, o nuo 2013-03-23 iki dabar, atsakovė dirba UAB „Floristika“ (b.l. 77-78, 116-122). 2015 metais atsakovės vidutinės mėnesio darbo pajamos buvo 90 Eur (b.l. 77-78). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, A. S. vardu nuosavybės teisė įregistruota į ½ dalį buto, esančio Parko g. 7-6, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-25 išrašas). Iš 2016-03-25 registro išrašo matyti, kad minėtas butas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso kartu su T. S. tenkančia ½ buto dalimi (patvirtinta 2015-06-04 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis) (b.l. 66-67, 80-82, 87-94). Šiuo metu atsakovė turi vieną transporto priemonę (VĮ „Regitra“ 2016-03-25 duomenys) (b.l. 65, 84). Iš 2016-03-30 VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, jog A. S. gyvenamą vietą deklaravusi adresu Parko g. 7-6, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., jos šeiminė padėtis išsiskyrusi, vaikai: A. S. (gim. 2009 m.) ir M. P. (gim. 1996 m.) (b.l. 83). Kaip ir nurodė pati atsakovė, jos dukra M. P. kartu gyvena su atsakove, yra pilnametė, mokosi Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre (b.l. 79, 95).
Vertinant paminėtus įrodymus apie šalių buvusią bei šiuo metu esančią turtinę padėtį, akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo yra pablogėjusi – jokio nekilnojamojo turto jis neturi, o gaunamos pajamos iš esmės sumažėjo, t.y. ieškovas nuo 2014-02-15 niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, išskyrus socialines išmokas. Atsakovė nurodo, kad ieškovo finansinės padėties pablogėjimas buvo įtakotas jo paties nerūpestingumo, t.y. išėjimo iš darbo, studijavimo metu nesiieškant darbo. Tačiau šiuo atveju įvertintina ieškovo nurodyta aplinkybė, kuri byloje nėra ginčijama, kad ieškovas, turintis vidurinį, siekia įgyti geresnį išsilavinimą ir su tuo siejantis ateityje gauti geriau apmokamą darbą. Ieškovo sprendimas universitete įgyti išsilavinimą nelaikytinas ieškovo nerūpestingumu. Priešingai, siekis studijuoti universitete rodo asmens pastangas gauti gerai apmokamą darbą. Ieškovas paaiškino, kad darbo pasiūlymų nesulaukęs, o darbas su reklama nepavykęs, be to studijos dieninės. Atsakovė neneigia, jog ieškovas iki 2014 metų pradžios teikė vaikui nors dalinį išlaikymą, o tai rodo, jog ieškovas tuo laikotarpiu (ir dirbdamas, ir mokydamasis) turėjęs pajamų. Ieškovas savo ieškinio negrindžia vaiko poreikių sumažėjimu, atsakovė detalaus išlaidų vaikui paskaičiavimo, įrodymų apie vaiko lankomus būrelius ir/ar suteiktas būtinas paslaugas ir pan., nepateikė. Siekiant nepažeisti vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, būtina nustatyti vaiko poreikius. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiai po teismo sprendimo ne tik kad nesumažėjo, net padidėjo, tačiau pažymėtina, kad šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad tuo metu sutartas išlaikymo dydis buvo nulemtas vien vaiko poreikių, neatsižvelgiant į šalių turtinę padėtį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų nepilnametis vaikas turi išskirtinių poreikių, susijusių su sveikata: vaikas 2015 metais patyrė rimtą kojos traumą, taip pat turi kvėpavimo sutrikimą. Vaikas dar tik pradės lankyti mokyklą. Be to, atsakovė prisideda ir prie savo dukros išlaikymo, kuri nors ir yra pilnametė, tačiau yra dieninių studijų moksleivė, nes pilnamečio vaiko išlaikymo pareigą tėvams numato įstatymas, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 2.5 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus vien šiuos duomenis, akivaizdu ieškovo prašoma sumažinti išlaikymo suma (57 Eur/mėn.), nėra pakankama vaiko poreikių tenkinimui. Juolab, kad 2011-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priteistas iš ieškovo materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt arba 144,81 Eur iki sūnaus pilnametystės, šiandiena yra mažesnis nei viena minimali mėnesio alga (tenkanti proporcinga dalimi). Nors ir po teismo sprendimo priėmimo atsakovės turtinė padėtis nežymiai pagerėjo (ji įgijo nekilnojamojo turto), tačiau atsakovė gauna nedideles pajamas, pas atsakovę gyvena abu atsakovės vaikai, jiems teikia išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovas nors ir šiuo metu jokių iš darbinės veiklos pajamų negauna, tačiau yra darbingas, neturintis sveikatos sutrikimų, turi darbo patirtį.
Tėvų lygiateisiškumo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 5 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolo Nr. 11, 5 str., CK 3.3 str. 1 d., 3.26 str.) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, todėl jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str., CK 3.156 str., 3.192 str. 3 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.).
Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teisiškai reikšmingi šie faktai: konkretaus vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kt. str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL).
Taigi įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimu, civilinėje byloje Nr. N2-22027-131/2011, nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 31,38 Eur dydžio žyminį mokestį (b.l. 47-49), o atsakovė patyrė 300 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad šią sumą sudaro už atsiliepimo parengimą (b.l. 97-100).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.