- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- A17.-352-363/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00180-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 18.13Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S., 2019 m. liepos 27 d., 21.50 val., (duomenys neskelbtini), išsikvietė policijos pareigūnus, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Šiais savo veiksmais M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta. Esant minėtoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; administracinių nusižengimų registro išrašas apie nusižengimą padariusiam asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. S. administracine tvarka anksčiau baustas vieną kartą, nuobauda galiojanti; PRĮR išrašas, iš kurio matyti, kad M. S., jog iš jo namų atsisako išeiti nepageidaujamas vyras, kuris yra neblaivus, laukia pareigūnų. Policijos pareigūnai nuvykę pas M. S., nustatė, kad bute yra V. E., kuris yra visiškai neblaivus ir nepajėgia pats paeiti, todėl iš buto buvo išneštas.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.
Surinkti įrodymai patvirtina, kad M. S., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie iš jo namų atsisakantį išeiti neblaivų vyriškį, t. y. iškvietė policiją žinodamas, kad pagalba nereikalinga, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog M. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. M. S. pareiškimo nepateikė, o iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jo namuose buvęs V. E., savo elgesiu nekėlė pavojaus nei M. S., nei aplinkiniams, nes jis nepajėgė net pajudėti, todėl iš buto buvo išneštas. Be to, byloje nenustatyta viena iš būtinojo reikalingumo taikymo sąlygų — jeigu negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Akivaizdu, kad M. S. neturėjo jokių kliūčių pats išvesti jo bute buvusį asmenį ar padaryti tai paprašęs kitų asmenų pagalbos.
Kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai).
Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis pažeidimas, asmenybę turi vieną galiojančią nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).