Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-15918-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
e2YT-15918-863/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
Ž. I. G.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,vertėjaujant E. S.,dalyvaujant pareiškėjai Ž. I. G. ir jos atstovei advokatei S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. P. po savo sutuoktinio M. P. mirties palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1999 m. kovo 5 d. mirė jos tėvas M. P., nei ji nei jos motina A. P. į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad paveldėjimo byla po tėvo mirties užvesta nebuvo, tačiau motina palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti tėvo paliktą turtą. Paaiškino, jog motina liko gyventi bute, esančiame adresu Ievų g. 14-6, Vilnius, jį prižiūrėjo, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, taip pat rūpinosi po tėvo paliktu žemės sklypu.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po M. P. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, jog iki šių dienų nėra išlikę komunalinių mokėjimų atlikimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, paslaugų teikėjai pateikia duomenis tik apie tai, jog butui nėra jokių įsiskolinimų, tačiau aplinkybes apie buto valdymą patvirtina į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai, taip pat pareiškėjos ir liudytojo – A. G. paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvų – M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta 1956 metų gruodžio 6 d. M. P. mirė santuokoje 1993 m. kovo 5 d. A. P. mirė našle 2020 m. sausio 16 d. Iš Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. Liudijimo ir Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėja priėmė savo motinos A. P. palikimą, tuo tarpu tėvo M. P. palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra įregistruota. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsniu, nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl M. P. palikimo priėmimo yra taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., nuostatos. Pagal minėto įstatymo 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina A. P. per tuo metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame Ievų g. 14-6, Vilniuje, visą butą pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savu iškart po sutuoktinio mirties.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad iki mirties pareiškėjos tėvai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdė šį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį Ievų g. 14-6, Vilnius (po ½ dalį), ir ūkinį pastatą, esantį Ievų g. 14, Vilnius (po 1/18 dalį). Pareiškėjos motina liko gyventi tėvui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, valdė ir rūpinosi palikėjo turtu. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog jos motina priėmė palikimą po tėvo M. P. mirties, faktiškai pradėdama valdyti kaip savą tėvo buto dalį, esančią adresu Ievų g. 14-6, Vilniuje patvirtina byloje esantys įrodymai: Pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjos motina gyveno minėtame bute, taip pat liudytojo A. G. ir pačios pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai apie tai, jog po M. P. mirties A. P. pradėjo rūpintis visu butu, atliko remontą.

Tokiu būdu pareiškėjos motina, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog A. P., po savo vyro M. P. mirties, jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Ž. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. kovo 5 d., priėmė palikimą per 6 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. P. mirties paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok