- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- A20.-631-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00331-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės M. S. B. M. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė), patikslintą skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61252 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Sprendime nurodyta, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko su vaikais neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik nagrinėjimo metu. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietės broliai ir dėdė gyvena Vokietijoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61252 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir leisti pareiškėjai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Patikslintame skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsienietei gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Pagrindas, kuriuo remtasi atsisakant užsienietei suteikti laisvę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį sprendimą, atsisakymo pagrindas nėra individualizuotas.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su vaikais neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. 2021 m. spalio 17 d. priimtas sprendimas Nr. 21M32842 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Kadangi per šešis mėnesius nuo pareiškėjos užregistravimo MIGRIS, galutinis sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nustačius, kad pareiškėja nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos pareigūnais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, klaidino pareigūnus, vilkino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, todėl skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad patikslinto skundo nepalaiko, kadangi jai nebetaikomi judėjimo laisvės ribojimai.
Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas skundas atmestinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32842 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2022 pareiškėjo skundą atmetė. Taigi pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja.
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Žemesnės instancijos teismas
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta remiantis pareiškėjo motinos atžvilgiu priimtu sprendimu, nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytas aplinkybes. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nebuvo sulaikyta, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, nuo 2022 m. kovo 22 d. jai taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėja įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu taikytas laikinas apgyvendinimas buvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jai teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingais valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Dar iki skundo teismui pateikimo, Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio įsiteisėjo. Pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja, prieglobsčio prašymo motyvai įvertinti, jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra patikrintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjai prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų buvę pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdytas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir tai, kad ji neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, galima manyti, kad pareiškėja, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudarė pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Be to, pareiškėjai praradus prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, dėl tolimesnių klausimų, susijusių su užsienietės judėjimo laisve Lietuvos Respublikoje, sprendžia Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikdama teikimus dėl užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022 nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjai trijų mėnesių laikotarpiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjai ir jos vaikams trijų mėnesių laikotarpiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjo patikslinto skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61252 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl patikslintas skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos M. S. B. M. patikslintą skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61252 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.