Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-782-498-2013;

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00234-2012-8;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 02 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Virginijaus Mizaro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už I. Z. automobilio vagystę) – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už I. K. automobilio vagystę) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pavogti M. K. automobilį ir jame buvusių daiktų vagystę) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pavogti E. D. automobilio) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pavogti A. K. automobilį ir jame buvusių daiktų vagystę) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pavogti M. V. automobilio) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už V. B. automobilio vagystę) – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už R. J. automobilio vagystę) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. A.: 1) per du mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, 2) iki 2015-06-28 atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, 3) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

L. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už V. B. automobilio vagystę) – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (už R. J. automobilio vagystę) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-06-20 nuosprendžiu paskirta ir 2012-09-24 nutartimi subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant L. T.: 1) per du mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, 2) iki 2015-06-28 atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, 3) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sugadindamas automobilio užvedimo spynelę, pavogė I. Z. priklausantį 1998 metų laidos, pilkos spalvos, 10 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius daiktus: 5 vnt. lėkščių bendros 125 Lt vertės, 2 lėkščių stovus bendros 50 Lt vertės, 125 Lt vertės vaikišką kėdutę, dvejus akinius nuo saulės bendros 150 Lt vertės, 15 Lt vertės skėtį EASCON, 15 Lt vertės vaikišką užklotą, 6 pakuotes vienkartinių stiklinių bendros 50 Lt vertės, dvi pakuotės popierinių servetėlių tortui bendros 20 Lt vertės ir dėžę su įvairiomis buitinės chemijos prekėmis bendros 75 Lt vertės, tuo I. Z. padarydamas bendrą 10 625 Lt turtinę žalą;

be to, D. A. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio užvedimo spynelę, pavogė I. K. priklausantį 2002 metų laidos, mėlynos spalvos, 13 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius 50 Lt vertės raktų komplektą ir 100 Lt vertės krepšį, tuo I. K. padarydamas bendrą 13 650 Lt turtinę žalą;

be to, D. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, pasikėsino pagrobti M. K. priklausantį mėlynos spalvos, 1994 metų laidos, 5000 vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neužvedė automobilio, tačiau įsibrovęs į automobilį pavogė nukentėjusiajam M. K. priklausančius 200 Lt vertės CD grotuvą SONY ir 100 Lt vertės kvepalus ,,Antonio Banderas“, padarydamas nukentėjusiajam bendrą 300 Lt turtinę žalą;

be to, D. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, pasikėsino pavogti E. D. priklausantį 1999 metų laidos, mėlynos spalvos 10 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neužvedė automobilio;

be to D. A. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, pasikėsino pavogti A. K. priklausantį 2003 metų laidos, juodos spalvos, 19 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atsitrenkė į kitą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo toliau važiuoti vagiama transporto priemone, tačiau įsibrovęs į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam A. K. priklausančią 400 Lt vertės navigacinę sistemą TOM-TOM XL bei 180 Lt vertės užvedimo laidus, padarydamas nukentėjusiajam bendrą 580 Lt turtinę žalą;

be to D. A. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), sugadindamas automobilio vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, pasikėsino pavogti M. V. priklausantį 2001 metų laidos, pilkos spalvos, 14 500 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neužvedė automobilio;

be to, D. A., veikdamas bendrininkų grupėje su L. T., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sugadindami automobilio užvedimo spynelę, pavogė V. B. priklausantį 1999 metų laidos, mėlynos spalvos, 12 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius 1000 Lt vertės vežimėlį QUUNNY BUZZ3, 150 Lt vertės vaikišką automobilinę kėdutę, 200 Lt vertės akinius nuo saulės, tuo V. B. padarydami bendrą 13 350 Lt turtinę žalą;

be to, D. A., veikdamas bendrininkų grupėje su L. T., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) sugadindami automobilio užvedimo spynelę, pavogė R. J. priklausantį 2000 metų laidos, pilkos spalvos, 10 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius daiktus: 30 Lt vertės maišą su tuščiais buteliais, 5 Lt vertės krepšį su bulvėmis, 50 Lt vertės akumuliatorių, 150 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvo PIONEER skydelį, tuo R. J. padarydami bendrą 10 235 Lt turtinę žalą.

L. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. A., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sugadindami automobilio užvedimo spynelę, pavogė V. B. priklausantį 1999 metų laidos, mėlynos spalvos, 12 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius 1000 Lt vertės vežimėlį QUUNNY BUZZ3, 150 Lt vertės vaikišką automobilinę kėdutę, 200 Lt vertės akinius nuo saulės, tuo V. B. padarydami bendrą 13 350 Lt turtinę žalą;

be to, L. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. A., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sugadindami automobilio užvedimo spynelę, pavogė R. J. priklausantį 2000 metų laidos, pilkos spalvos, 10 000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius daiktus: 30 Lt vertės maišą su tuščiais buteliais, 5 Lt vertės krepšį su bulvėmis, 50 Lt vertės akumuliatorių, 150 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvo PIONEER skydelį, tuo R. J. padarydami bendrą 10 235 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro V. Mizaro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas.

Apeliaciniame skunde sutinkama su teismo išvadomis dėl D. A. ir L. T. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau ginčijamas bausmės individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone teismas neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai, vadovaudamasis LR BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo D. A. ir L. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus ir argumentus, su apelianto skundo motyvais sutinka iš dalies. Prokuroras LR BK 75 straipsnio taikymą ginčija tiek nuteistojo D. A., tiek L. T. atžvilgiu, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimo institutą D. A. atžvilgiu taikė pagrįstai. LR BK 75 straipsnyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2012-07-01) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš minėtos normos turinio seka, kad šio instituto taikymas nėra privalomas ir tik bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra sąlygos atleisti asmenį nuo realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2012). Teismas, spręsdamas, ar atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti LR BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, kartu turi įvertinti visas aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas minėtus reikalavimus įvykdė tinkamai, atsižvelgė į visų bausmės individualizavimui reikšmingų faktinių aplinkybių visumą ir pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos D. A. nuteistas už apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas nebuvo, dėl padarytų nusikaltimų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroro motyvas, kad didelis padarytų nusikaltimų skaičius (padaryti aštuoni apysunkiai nusikaltimai, du iš jų veikiant bendrininkų grupėje) leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam realiai atlikus bausmę, kolegijos nuomone nėra teisingas, kadangi svarstant LR BK 75 straipsnio taikymo galimybę vertinamos ne tik neigiamai teisiamą asmenį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų, tiek teigiamų, tiek neigiamų aplinkybių visuma. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad D. A. asmenybė (anksčiau neteistas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, po nusikaltimų padarymo daugiau nenusikalto, sutinka atlyginti turtinę žąlą ir yra pasiryžęs tai padaryti, baigė mokslus) leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina tai, kad iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. A. nukentėjusiajai I. Z. atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog D. A. gailėjimasis, pasiryžimas atlyginti padaryta žalą nėra deklaratyvus, nuteistasis imasi aktyvių veiksmų tam, kad pašalinti neigiamas nusikalstamų veikų pasekmes, o iš to seka, kad D. A. padarė išvadas dėl savo netinkamo, teisei priešingo elgesio ir tikėtina, kad ateityje jis daugiau nenusikals. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad pirmos instancijos teismas D. A. atžvilgiu LR BK 75 straipsnio nuostatas taikė pagrįstai, teismo sprendimas paremtas visapusiška teisiamą asmenį bei padarytus nusikaltimus charakterizuojančių aplinkybių analize bei vertinimu pasiremiant aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Spręsdamas L. T. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pagrindas taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą taip pat yra. Tačiau šiuo atveju apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad taikyti minėtą institutą L. T. atžvilgiu nėra pagrindo, o teismas, atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko buvo paskirta neteisinga bausmė. Sutinkama su tuo, kad formaliai L. T. atitinka sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas bausmė vykdymo atidėjimas, t. y. jis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija trijų metų. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, būtina įvertinti ne tik formalių, bet ir kitų, su nuteistojo asmenybe susijusių, aplinkybių visumą. Pirmos instancijos teismas LR BK 75 straipsnio taikymą pagrindė tuo, kad L. T. yra jauno amžiaus, dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir gailisi, yra pasiryžęs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, augina mažametį vaiką, tačiau šių aplinkybių, kolegijos nuomone, nepakanka tam, kad būtų galima pagrįstai atidėti bausmės vykdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. T. baustas administracine tvarka, teisiamas ne pirmą kartą, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pagal LR BK 92 straipsnį, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė – nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šioje byloje.

Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 straipsnį ne tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padariusiam naujas nusikalstamas veikas asmeniui, bet ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir turi neišnykusį teistumą, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą teismui papildomai ir kruopščiai įvertinti būtent ne tik kaltininko asmenybę, bet ir jo padarytų visų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei visas kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės, kad T. T. ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimai padaryti bausmės vykdymo atidėjimo metu, daromos nusikalstamos veikos analogiškos, jokių priemonių tam, kad bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą nuteistasis nesiėmė nei bylos nagrinėjimo metu, nei priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ta aplinkybė, kad L. T. yra jauno amžiaus, nelaikoma išimtine aplinkybe, kadangi į jauną amžių jau kartą buvo atsižvelgta atidedant bausmės vykdymą LR BK 92 straipsnio pagrindu, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones yra netikslinga, kadangi jų taikymas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o teismo nuosprendyje nurodytos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos LR BK 75 straipsnio taikymui.

Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas L. T. laisvės atėmimo bausmę ir LR BK 75 straipsnio pagrindu atidėdamas jos vykdymą, netinkamai ir nepakankamai įvertino visų, tiek teigiamai, tiek neigiamai, nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Virginijaus Mizaro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. T. už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos ir subendrintos 3 m. laisvės atėmimo bausmės vykdymas LR BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 (trejiems) metams įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2015-06-28 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pasiųsti L. T. atlikti jam paskirtą trijų metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.