Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-285-557/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
1S-285-557/2016
Teisminio proceso Nr.
1-46-3-00017-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Byla Nr. 1S-285-557/2016
Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00017-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.2.;2.9.7.2.;2.12.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Z. M. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teisme 2016-07-13 gautas Z. M. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. V. pagal BK 140 str. 1 d. dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Z. M. skundą nurodydamas, jog Tauragės AVPK Tauragės rajono Kriminalinės policijos skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 85-At-00018-16 rodo, kad Z. M. pateikus skundą dėl E. V. veiksmų nebuvo nustatyta, kad E. V. būtų neteisėtai atėmęs laisvę ar Z. M. mušęs, nors pareiškėja Z. M. nurodė, kad ją pastūmė E. V., ko pasekoje ji susižalojo galvą. Minėto kritimo pasekoje Z. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-12-31 E. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis Z. M. nestūmė, tuo metu namuose nebuvo, ir pažymėjo, jog Z. M. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusioji Z. M. nei savo pareiškime, nei teisme nepateikė naujų duomenų ir naujų įrodymų, kad ją sužalojo būtent E. V., teismas konstatavo, jog yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas.

Šalies argumentai

Skundu Z. M. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, jog teismo atsisakymas grindžiamas tuo, kad ji neskundė Tauragės AVPK Kriminalinės policijos skyriaus atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog ji susižalojo pati, o ne buvo sužalota E. V.. Pažymi, jog atsisakymo neskundė dėl teisinių žinių neturėjimo, nutarime padaryta klaidinga išvada, pasiremiant melagingais E. V. parodymais. Nurodo, jog ją suklaidino ir tai, kad atsisakyme nurodoma, jog tai privataus kaltinimo byla. Kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl pagalbos suteikimo priimtas 2016-03-15, antrasis - 2016-04-05, todėl ji pavėlavo apskųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pabrėžia, jog atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą grindžiamas tik melagingais E. V. parodymais, jis teigia, jog Z. M. susižalojo pati ir jam apie tai telefonu pranešė jo motina. Mano, kad tai negali būti tiesa, nes jo motina nevaikšto ir ji negalėjo matyti nupasakoto jos paslydimo ir susižalojimo aplinkybių. Teigia, kad pats E. V. buvo namuose ir ją pastūmė, ko pasekoje Z. M. buvo sužalota ir jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. E. V. nurodoma aplinkybė, kad jis vežė Z. M. į polikliniką, yra netiesa – į gydymo įstaigą ją nuvežė policijos mašina. Šios aplinkybės nurodytos Z. M. paaiškinimuose Tauragės AVPK, tačiau į jos parodymus nebuvo atsižvelgta. Šiuos prieštaravimus buvo galima pašalinti nagrinėjant bylą. Nurodo, jog vienas iš atsisakymo motyvų yra ir tas, kad ji nenurodė tikslaus E. V. gyvenamosios vietos adreso, tačiau tai nėra tiesa, nes ji nurodė adresą pagal jo deklaruotą gyvenamą vietą, tačiau E. V. šiuo metu išvykęs dirbti į užsienio šalis. Nėra jokios galimybės sužinoti jo adresą ten.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). BPK 412¹ str. 1 d. yra įvirtinti atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagrindai. Pagal minėtą straipsnį teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pareiškėja Z. M. apylinkės teismo prašė privataus kaltinimo tvarka patraukti E. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d., kadangi 2015-12-17 E. V. ją pastūmė, ko pasekoje ji krito ir prasiskėlė galvą. Policijos pareigūnai nuvežė ją į ligoninę, kur jai buvo susiūta žaizda ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apylinkės teismas, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pažymėjo, jog dėl minėto įvykio policijos vyresniojo tyrėjo 2016-01-11 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, priimant šį nutarimą nustatyta, jog E. V. įvykio metu nebuvo namuose, jis Z. M. nepastūmė. Apylinkės teismas nurodė, jog minėtu nutarimu nustačius, jog E. V. Z. M. nesužalojo, jai šio nutarimo neskundus ir prie privataus kaltinimo skundo teismui nenurodžius jokių naujų aplinkybių, nėra pagrindo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu.

Iš byloje esančių duomenų dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 85-At-00018-16 matyti, kad nors Tauragės AVPK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-01-11 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą be kita ko nurodyta, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad E. V. būtų neteisėtai atėmęs laisvę ar mušęs pareiškėją, tačiau pažymėtina, jog privataus kaltinimo skunde teismui Z. M. ir nenurodo E. V. ją mušus – pareiškėja nurodo, kad jis jai reiškė pretenzijas, mėtė įvairius daiktus ir pastūmė ją, ko pasekoje ji nukrito. Kita vertus, esminė aplinkybė, kuria buvo remiamasi policijai atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą buvo tai, jog Z. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris atitinka BK 140 str. l d. požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas pagal šį straipsnį neatliekamas, nes dėl jo kreipiamasi privataus kaltinimo tvarka. Taigi, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti ne remiantis tuo, jog E. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau atsižvelgus į Z. M. sužalojimų mastą konstatavus, jog galimai padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. l d. Akivaizdu, jog aplinkybės, kad šiuo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta remiantis tuo pagrindu, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 407 str.), o pareiškėja, ruošdamasi kreiptis į teismą, šio nutarimo neskundė, negali apriboti pareiškėjos teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Prie privataus kaltinimo skundo yra pridėti duomenys, kuriais pareiškėja grindžia privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, tuo tarpu šių duomenų patikimumas ir jų pakankamumas privačiam kaltinimui pagrįsti gali būti patikrinti tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog BPK 413 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nėra BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Šis proceso etapas pradedamas, jeigu nėra BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą. Taigi apylinkės teismo teisėja, paskirdama taikinamąjį posėdį, kaip tai numato BPK 413 str. 1 d, tuo pačiu iš esmės konstatavo, kad BPK 412¹ str. 1 d. nurodytų atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagrindų nėra. Nors į taikinamąjį posėdį kaltinamas asmuo neatvyko, nes jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas, tačiau tokiu atveju teismas turėjo dėti pastangas užtikrinti kaltinamo asmens informavimą apie įvyksiantį taikinamąjį teismo posėdį, o jam be svarbios priežasties į taikinamąjį posėdį neatvykus, perduoti nukentėjusiosios skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 413 str. 7 d.). Šiuo atveju apylinkės teismo sprendimas atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą (BPK 412¹ str.) po taikinamojo posėdžio, į kurį kaltinamas asmuo neatvyko, nes nebuvo tinkamai informuotas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes privataus kaltinimo bylos procesas iš esmės jau buvo pradėtas – byla buvo perduotą į taikinamąjį posėdį, kuris yra privalomas preliminarus privataus kaltinimo bylų proceso etapas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir todėl naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas perduoti privataus kaltinimo skundą apylinkės teismui BPK 413 str. numatytiems klausimams spręsti (nes tik atlikus BPK 413 str. numatytas procedūras, esant pagrindui galės būti priimtas pareiškėjos pageidaujamas sprendimas jos privataus kaltinimo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį, ir perduoti Z. M. privataus kaltinimo tvarka prieš E. V. paduotą skundą Tauragės rajono apylinkės teismui BPK 413 str. numatytiems klausimams spręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas