Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. A. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš L. A. priteista 102 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. A. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 15 d.,10.21 val. iki 2016 m. sausio 22 d., 10.18 val., veikdamas kartu su G. S., automobilių parkavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), G. S. užstojant savo kūnu vaizdo stebėjimo kameras, su iš G. S. gautu peiliu prapjovė ir praplėšė parkomato piniginių lėšų surinkimo maišelį ir tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą pagrobė joje buvusius pinigus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 204 Eur.Taip pat L. A. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 22 d., apie 22.30 val., veikdamas kartu su G. S., automobilių parkavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. S. užstojant savo kūnu vaizdo stebėjimo kameras, išplėšęs apsauginę parkomato plastmasę, su iš G. S. gautu peiliu prapjovė piniginių lėšų surinkimo maišelį, kad iš jo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius parkomate surinktus pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes buvo pastebėtas darant nusikalstamą veiką ir sulaikytas.Kauno apylinkės teismas, pripažinęs L. A. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, individualizuodamas skirtiną bausmę, padarė išvadą, kad tik griežčiausios rūšies bausmės – terminuoto laisvės atėmimo – taikymas gali užtikrinti bausmės tikslų pasiekimą ir už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, negu straipsnių sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ar nuo bausmės dalinai atleisti. Žada tęsti darbą, atlyginti žalą ir pakeisti gyvenimo būdą į geresnę pusę, nedaryti nusikaltimų. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir žada pasimokyti iš savo klaidų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, paskirtą bausmę sušvelninti. Prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistasis L. A. prašo įvertinti jo pasiryžimą dirbti, atlyginti žalą, gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų, norą keisti gyvenimo būdą ir pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę sušvelninti. Apygardos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek L. A. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. L. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Viena veika baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. L. A. kaltę dėl nusikaltimų pripažino, nuoširdžiai gailisi ir ši aplinkybė buvo pripažinta atsakomybę lengvinanti bei įvertinta nustatant bausmės dydį. Taip pat įvertinti ir kaltininko asmenybę charakterizuojantys duomenys. Tyčines nusikalstamas veikas nuteistasis padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą. L. A. jau teistas už analogiškus nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas būdavo atidedamas, tačiau tai prevencinio poveikio neturėjo, nuo nusikalstamo elgesio L. A. nesulaikė. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas L. A. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kuriam taikytos poveikio priemonės – su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – nėra veiksmingos.Kolegijos įsitikinimu, paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu žymiai mažesnes negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Skirti kitos rūšies bausmes (baudą, areštą, laisvės apribojimą), įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, neveiksmingumą, ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Nuteistasis L. A., prašydamas sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, skunde nenurodo jokių naujų esminių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bausmės individualizavimo procese ir sudarytų pagrindą bausmę mažinti. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas.Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat įvertinti jo norą ir ryžtą keisti gyvenimo būdą, atlyginti žalą, dirbti. Pažymima, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta, skirta mažesnė, negu sankcijos vidurkis, bausmė, taip pat taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra. Dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių pažymima, kad nuteistasis L. A. už analogiškus nusikaltimus teistas ir anksčiau, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, todėl jis turėjo galimybę savo elgesiu įrodyti, kad nori keisti gyvenimo būdą, tačiau to nepadarė vėl nusikalsdamas. Esant tokioms aplinkybės, nuteistojo siekis pasitaisyti laikytinas deklaratyviu, neatitinkančiu tikrųjų nuteistojo ketinimų.Konstatuojama, kad L. A. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos teisingos, proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmės, kurios subendrintos tinkamai. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, skunde nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L. A., išlaidas sudaro 34,74 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 34,74 Eur, iš nuteistojo nepriteisti.