Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2998-720/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
1-2998-720/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36382-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2998-720/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36382-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.2; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2014 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

3. 2014 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

4. 2014 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. bei 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams;

5. 2014 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams;

6. 2017 m. sausio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;

7. 2018 m. liepos 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2017 m. sausio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atlikęs 2019 m. liepos 16 d., teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. Š. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 00.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia griebė rankomis savo sugyventinei V. V. už kaklo, veido, burnos, kairės rankos ir spaudė, tempė už plaukų ir vieną kartą spyrė jai į pilvą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad su V. V. yra pažįstamas nuo 2019 m. kovo mėnesio. 2019 m. liepos 16 d. išėjo iš laisvės atėmimo vietos, pilnai atlikęs jam paskirtą bausmę, apsigyveno pas V. V. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame bute gyveno jie abu ir V. V. mažametis sūnus. Jo ir V. V. tarpusavio santykiai buvo geri, konfliktų neturėjo, jokio smurto jos atžvilgiu jis niekada nenaudojo. 2019 m. rugpjūčio 24 d., dienos metu, kartu su V. V. buvo šventėje, kuri vyko Nemuno saloje, Kaune. Ten V. V. gėrė sidrą, kažkiek sidro, bet labai nedaug, tik keletą gurkšnių, išgėrė ir jis. Jokio konflikto tuo metu tarp jų nebuvo. Tos pačios dienos vakare grįžo namo. Po to pats buvo išėjęs iš namų ir su draugais gėrė degtinę. Jis išgėrė nemažai, apie butelį degtinės, ir vėlai vakare grįžo namo. Jam grįžus tarp jo ir V. V. kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo pats. Tai buvo 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 00.30 val. Tiksliai dėl kokios priežasties kilo konfliktas, nepamena, bet neneigia, kad jis kilo dėl jo pavyduliavimo. Konfliktas prasidėjo buto virtuvėje. V. V. sūnus tuo metu jau miegojo kambaryje ir nieko negirdėjo ir nematė. Prisimena, kad šio konflikto metu jis buvo sugriebęs V. V. rankomis už kaklo, jos veido, rankos ir spaudė. Taip pat prisimena, kad tempė jai už plaukų. Kad būtų jai spyręs į pilvą, neprisimena, bet neneigia, kad galėjo spirti, tiesiog neprisimena to. Taip pat prisimena, kad šio konflikto metu virtuvėje iš stalčiaus buvo išsiėmęs virtuvinį peilį, tačiau jo įrėmęs į V. V. kūną tikrai nebuvo, šiuo peiliu nemosikavo, tiesiog jį keletą sekundžių palaikė savo rankoje ir atgal padėjo į stalčių. Kodėl jį buvo paėmęs į ranką, net nežino, šiuo peiliu jos sužaloti tikrai neketino, galbūt tik norėjo pagąsdinti. Kad būtų V. V. sakęs, kad ją užmuš, tikrai neprisimena. Prisimena dar, kad šio konflikto metu V. V. jam trenkė į kaktą telefonu, greičiausiai tam, kad apsiginti nuo jo. Dėl šio smūgio jis jai jokių pretenzijų neturi. Po to jis išėjo iš buto ir daugiau nebegrįžo ten. Dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. V. V. dėl šių savo veiksmų jau atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir toliau ketina kartu gyventi. Pasižada, kol vyks šis ikiteisminis tyrimas, gyventi pas savo tėvą R. Š. adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. V. ir prie jos nesiartinti. Yra registruotas darbo biržoje, aktyviai ieškosi darbo ir artimiausiu metu ketina įsidarbinti (b. l. 140-141).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo apklausų protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Š. pažįsta nuo 2019 m. kovo pradžios, o kartu su juo gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo nuo 2019 m. liepos mėnesio. 2019 m. liepos mėnesį jis išėjo iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis butas yra dviejų kambarių. Minėtame bute gyveno ji, jis ir jos mažametis sūnus G. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Jos ir M. Š. santykiai buvo geri, smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo, nors kartais namo ir grįždavo apsvaigęs nuo alkoholio. 2019 m. rugpjūčio 24 d. kartu su juo dienos metu buvo Kauno m. šventėje Nemuno saloje, kur ji išgėrė dvi skardines alkoholinio sidro. Iš jos skardinės truputį sidro gėrė ir M. Š.. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tos pačios dienos vakare grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo M. Š.. Jis pradėjo jai priekaištauti, kad dienos metu šventėje ji žiūrėjo į kitus vyrus, į pravažiuojančias mašinas. Sakė jam, kad jis nusišneka ir tada, o tai jau buvo po vidurnakčio, t. y. rugpjūčio 25 d. apie 00.30 val., M. Š. staiga griebė abiem rankom jai už kaklo ir pradėjo jį spausti. Nuo spaudimo jai trūko oro, ji net negalėjo šauktis pagalbos. Šis jo veiksmas sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo metu, kai jis spaudė rankomis jos kaklą, ji savo rankoje laikė savo telefoną ir, norėdama apsiginti, trenkė šiuo telefonu jam tiesiai į kaktą. Tada jis ją paleido, tuo metu viskas vyko virtuvėje, ir iš virtuvinio stalo stalčiaus jis pagriebė virtuvinį peilį, jį laikė savo rankoje atsuktomis ašmenimis į ją, tačiau šiuo peiliu jis nemojavo, nebuvo jo jai įrėmęs į kūną, tiesiog jį laikė savo rankoje, mano, kad tokiu būdu jis norėjo ją tik pagąsdinti. Laikydamas rankoje peilį pasakė jai „užmušiu“, bet šiuos žodžius pasakė neįtikinamai, todėl buvo įsitikinusi, kad jis ją tik gąsdina ir užmušti ar sužaloti jos tikrai neketina. Pamatęs, kad jo peilio ji neišsigando, jis pats šį peilį padėjo atgal į stalčių, o tada nuo stalo paėmė jos sūnaus mobilaus ryšio telefoną ir norėjo išeiti iš buto, todėl šį telefoną ji norėjo iš jo atimti ir jis tuomet ranka griebė jai už veido, burnos, kairės rankos ir stipriai spaudė, kas taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat jis tempė jai ir už plaukų, po to vieną kartą spyrė jai į pilvą, numetė sūnaus telefoną ir išėjo iš buto. Tempimas už plaukų ir spyris į pilvą jai taip pat sukėlė fizinį skausmą. Patvirtina, kad grasinimas peiliu nebuvo realus, jis jo įrėmęs jai nebuvo, juo nemojavo, jį tik laikė savo rankoje, ji peilio, žodžio „užmušiu“ visai neišsigando. Atvykę policijos pareigūnai rašė kažkokius dokumentus, tačiau ji jų neskaitė, jie jai jų taip pat neperskaitė, todėl nežino, kas juose buvo užrašyta. Jos mažametis sūnus viso to, kas vyko tarp jos ir M. Š., nematė, nes miegojo kambaryje. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakydama, kad įvykį matė jos sūnus, nesąmoningai pateikė netikslią informaciją, nes buvo labai susijaudinusi, tai sakydama turėjo omenyje, kad jos sūnus įvykio metu buvo bute, o ne matė jį. Taip pat pareigūnams tikrai nesakė, kad peilis buvo įremtas jai į krūtinę. Mano, kad policijos pareigūnai neteisingai ją suprato. Kadangi šiais M. Š. veiksmais jai buvo padaryta fizinė žala, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Po šio įvykio ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Po šio įvykio M. Š. ji daugiau nebematė ir kur jis galėtų būti, kur gyventi, ji nežino. Dėl 2019 m. rugpjūčio 25 d. M. Š. veiksmais sukelto fizinio skausmo ji pas teismo med. ekspertus iš karto atsisakė kreiptis, ir dabar atsisako, taip pat nesikreipė ir nesikreips ir į jokią gydymo įstaigą. Nors M. Š. veiksmai šio įvykio metu jai ir sukėlė fizinį skausmą, tačiau vėliau, jau grįžęs iš areštinės, jis dėl šių savo veiksmų jos atsiprašė, labai gailėjosi ir ji jam atleido. M. Š. dėl šio įvykio ji neturi visiškai jokių pretenzijų, tačiau po šio įvykio jie kartu nebegyvena, tik retkarčiais susitinka. Šiuo metu jis gyvena pas savo tėvą (duomenys neskelbtini) g., Kaune, tikslaus adreso nežino. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 35-36, 48).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 00.29 val., jam dirbant kartu su vyr. patruliu D. D. r/š „1724“, iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pil. V. V., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis M. Š. rankomis buvo sugriebęs jai už kaklo ir jį spaudė, taip pat ji sakė, jog M. Š. buvo paėmęs peilį. Ji sakė, kad tą peilį M. Š. buvo įrėmęs jai į krūtinę ir grasino papjauti. Įvykio vietoje V. V. buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir išsigandusi. Ant jos kaklo ir lūpos vidinės dalies buvo matyti paraudimas, o ant kairės rankos dilbio kraujosruva. Būtent šiuos sužalojimus jis ir pažymėjo 2019 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Bute (duomenys neskelbtini), Kaune, V. V. sugyventinio M. Š. nebuvo. V. V. pasakė, kad jis iš buto išėjo ir kur jis gali būti, ji nežino (b. l. 26-27).

2019 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis įžeidinėjo, mušė rankomis, smaugė už gerklės, gąsdino su peiliu (b. l. 1-2).

2019 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog V. V. paaiškino, kad jos sugyventinis M. Š. griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Su kita ranka paėmė peilį, įrėmė į krūtinę ir grasino papjauti. Nurodyta, kad ant V. V. kaklo ir rankos matėsi paraudimai, ant kairės rankos matėsi mėlynė. Taip pat buvo sumušta lūpa, matėsi kraujosruva (b. l. 9-12).

2019 m. rugsėjo 17 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas CD su 2019 m. rugpjūčio 25 d., 00.26 val. garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, garso įraše moteris prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodo, kad sugyventinis ją mušė su rankom, smaugė, prieš tai dar su peiliu gąsdino (b. l. 21-22).

2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK veiklos skyriaus nutarimu V. V. pripažinta nukentėjusiąją (b. l. 44).

2019 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus pranešimas patvirtina, kad M. Š. pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis M. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 151-153).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios V. V., liudytojo V. P. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia griebė rankomis savo sugyventinei V. V. už kaklo, veido, burnos, kairės rankos ir spaudė, tempė už plaukų ir vieną kartą spyrė jai į pilvą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 151-153).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-145), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su BPC garso įrašu (b. l. 51), laikoma voke baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. Š. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio M. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti M. Š., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ((duomenys neskelbtini), Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su BPC garso įrašu (b. l. 24), laikomą voke baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti M. Š., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė