- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-229-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- E. S., A. Ž., VĮ Registrų centrui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-229-544/2020
teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00853-2018-1
2020 m. kovo 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-208-477/2019 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams E. S., A. Ž., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM), A. B., J. J. dėl žemės sklypų ribų panaikinimo, žemės sklypo plano patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. prašė: a) patvirtinti jai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurių koordinatės yra šios: 1-2/72,22 m.; 2-3/22,7 m.; 3-4/27,56 m.; 4-5/21,67 m.; 5-6/28,90 m.; 6-7/72,84 m.; 7-8/11,96 m.; 8-9/21,44 m.; 9-10/21,97 m.; 10-1/12,34 m., pagal matininko J. D. geodeziškai išmatuotą ir 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą Žemės sklypo planą; b) panaikinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. sausio 30 d. atliktus kadastrinius matavimus; c) panaikinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal atliktus preliminarius matavimus; d) panaikinti geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal atliktus preliminarius matavimus, įregistruotas VĮ Registrų centro Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra užbaigusi administracinio teisinio pobūdžio procedūrų, susijusių su jai priklausančio žemė sklypo formavimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalį, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Šiuo atveju užbaigus ieškovei priklausančio žemės sklypo formavimo procedūras, kaip tai numato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, nesutinkanti su NŽT prie ŽŪM sprendimu šalis tokį sprendimą galės skųsti administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė išankstinio šios bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka galima pasinaudoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, į kurį ieškovė ir kreipėsi su ieškiniu. Jokio reikalavimo ieškinyje dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo, ieškovė nekėlė.
6. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, vadovavosi tik VĮ Registrų centro atstovo ir NŽT prie ŽŪM atstovo paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti konkrečiais jų minimais teisiniais dokumentais, kuriuos galima būtų ginčyti. Šiuo atveju pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimų dalyko esmė, reikalavimų pagrindas ir ribos suprantami, todėl nėra procesinių kliūčių teismui tokį ieškinį nagrinėti, o taikyti ABTĮ 28 straipsnį nėra pagrindo.
7. Teigia, jog teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, veikė išimtinai tik atsakovų ir trečiojo asmens naudai. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė, gindama savo interesus, būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai E. S. ir A. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti.
10. Nurodo, kad ginčo situacijos sprendimui yra nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka, kuri šiuo atveju buvo pradėta, tačiau nebaigta, ir tik po to, ieškovei ar atsakovams nesutinkant su NŽT prie ŽŪM ar VĮ Registrų centro sprendimais dėl ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo, skirtumo nustatymo (nenustatymo), sprendimo kompensuoti (nekompensuoti) šį galimą skirtumą, taisyti (netaisyti) ribas ir pan., ginčo tolesnis nagrinėjimas būtų teismingas administraciniam teismui.
11. Mano, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas. Akivaizdu, kad atsakovų patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti lėmė pačios ieškovės inicijuotas teisminis procesas, kuris baigėsi teismui nustačius, kad šį procesą netikslinga tęsti bendrosios kompetencijos teisme, o ne todėl, kad atsakovai būtų pripažinę ieškinį ar patenkinę jo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės G. M. ieškinys paliktas nenagrinėtu 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka). Apeliantė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju išankstinė tokio pobūdžio ginčų, kokius kelia ieškinyje, nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu sutinka.
14. Teisę kreiptis į teismą nustato CPK 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismų kompetencijai. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę teikti teismui ieškinį CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Viena iš teismams priskirtų kompetencijų yra bylų, susijusių su nuosavybės teisės įgyvendinimu ir pažeistų teisių gynimu, nagrinėjimas. Teismams priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pažymėtina, kad į teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių sprendimų.
15. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti savo nutartyse yra nurodžiusi, kad ginčai dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamų įsakymų panaikinimo neišvengiamai daro įtaką ginčo šalių nuosavybės teisėms ir susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, taigi jiems spręsti aktualios ir atitinkamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintos daiktinės teisės normos (Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. T-40/2019). Panašus kaip nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas visų pirma yra dėl atitinkamų žemės sklypų ribų, todėl Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (CK 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. T-65/2017; ir kt.).
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė patvirtinti ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal matininko J. D. geodeziškai išmatuotą ir 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą Žemės sklypo planą, taip pat panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. sausio 30 d. atliktus kadastrinius matavimus, taip pat panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal atliktus preliminarius matavimus, bei panaikinti geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal atliktus preliminarius matavimus, įregistruotas VĮ Registrų centro Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Taigi, akivaizdu, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra susiję su konkrečių žemės sklypų, priklausančių fiziniams asmenims nuosavybės teise, ribų nustatymu, o ne su kompetentingos institucijos neveikimu, sprendimo apskundimu ir prašymu jį panaikinti, kaip kad nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog institucijos, patvirtinusios žemės reformos žemėtvarkos projektus, neturi teisės keisti patvirtintų žemės sklypo ribų, bet šis draudimas negali būti aiškinamas kaip draudimas teismui priimti sprendimą ir patvirtinti kitokias ribas. Teismai, išnagrinėję žemės ginčą pagal CK 4.45 straipsnį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gali patvirtinti besiribojančių žemės sklypų ribų planus, jei žemės reformos žemėtvarkos projekte riba nėra nustatyta ar ji buvo nustatyta neaiškiai, kad dėl jos kilo ginčas. CK 4.45 straipsnio nuostata įgalina teismą tokį ginčą nagrinėti. Žemės ginčo dėl sklypo ribų nustatymo nagrinėjimas ir gretimus sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos realizavimas, kuris neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ir suteiktos kompetencijos viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2004).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiu įstatymu vadovaujasi, darydamas išvadą, kad byloms dėl žemės sklypo ribų nustatymo (susijusių su daiktine teise) yra numatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pagal CPK 297 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė ieškovei į kokią ikiteisminę bylos sprendimo instituciją ji turi kreiptis dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme, kad pašalintų aplinkybę, teismo nuomone, kliudančią kreiptis į teismą su šioje byloje pareikštu ieškiniu.
19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) nuostatos, reglamentuojančios teritorinių registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarką, nustato, kaip yra sprendžiami ginčai tarp pareiškėjų bei teritorinio registratoriaus. Pagal NTRĮ 31 bei 32 straipsnių nuostatas ginčai tarp suinteresuotų asmenų bei teritorinio registratoriaus yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios nereglamentuoja ginčų tarp sklypų savininkų nesutarimo dėl ginčytinų sklypo ribų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Pagal NTRĮ 33 straipsnio 2 dalį, techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio pagrindu nenurodo aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra klaidingi. Priešingai, ieškiniu yra reikalaujama nustatyti juridinius faktus, kurių pagrindu būtų galima atlikti šiuo metu įregistruotų duomenų pakeitimus.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
21. Atsižvelgdamas į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be pagrindo taikė ABTĮ nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, priimant byloje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria ieškovės G. M. ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir civilinę bylą dėl žemės sklypų ribų panaikinimo, žemės sklypo plano patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.