Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Siekiant neleisti jam vienodomis sąlygomis varžytis dėl galimybės užimti STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas su kitu pretendentu G. V., jam buvo taikomi dvigubi standartai bandant imituoti neeilinę atestaciją. Pareiškėjo nuomone, STT Panevėžio valdybos viršininkas neturėjo teisės atlikti jo neeilinės atestacijos, iš anksto apie ją neįspėjo, nepaaiškino jos atlikimo pagrindo ir tikslų. Pareiškėjas buvo pakviestas susipažinti su jau parengtu atestacijos vertinimu, kuriame Panevėžio valdybos viršininkas Ž. K. neeilinės atestacijos lape pareiškėjo tarnybą įvertino „gerai“. Su tokiu vertinimu pareiškėjas nesutiko. Teigia, kad neeilinė atestacija privalėjo būti atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu 2016-04-15 Nr. 2-164 patvirtintais Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatais (toliau – Atestacijos nuostatais), pagal kurių 14 punktą atestuojamo pareigūno vadovas privalo turėti ne mažesnį nei 6 mėnesių vadovavimo patirtį. Pareiškėją atestavęs pareigūnas šio reikalavimo neatitiko. Jokių abejonių dėl pareiškėjo tarnybos kvalifikacijos STT neturėjo, o neeilinę atestaciją atliko apie Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo darbą nežinantis ir tokio darbo patirties neturintis pareigūnas Ž. K., kuris dėl asmeninių savybių nemėgo pareiškėjo ir atlikdamas neeilinę atestaciją vadovavosi ne STT tarnybos interesais, bet siekė proteguoti atrankoje jo asmeniškai pasirinktą vienintelį pretendentą G. V. į Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Dėl neteisėtos neeilinės atestacijos pareiškėjui buvo apribota galimybė užimti STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Neeilinis vertinimas buvo organizuojamas tik siekiant užkirsti kelią įgyvendinti karjeros galimybes, palaipsniui pakilti karjeros tarnyboje laiptais, ir lygiateisiškai su kitais tiek STT jau dirbančiais, tiek tarnyboje dar nedirbančiais asmenimis, konkuruoti vienodomis sąlygomis. Aplinkybę, kad neeilinė atestacija buvo pradėta tik formaliai, pareiškėjas grindžia tuo, kad 2016-08-11 pranešimu buvo informuotas, jog išnykus tarnybinio būtinumo motyvui, dėl kurio buvo paskirta jo neeilinė atestacija, t. y. nebelikus laisvų pareigų, kurias pareiškėjas pageidavo užimti, ir atitinkamai, būtinybės vertinti jo tinkamumą būti perkeltam į šias pareigas, Atestacijos komisija 2016 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje nusprendė siūlyti STT direktoriui nutraukti pareiškėjo neeilinę atestaciją. STT direktorius 2016 m. rugpjūčio 5 d. pritarė Atestacijos komisijos siūlymui ir neeilinę atestaciją nutraukė.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad atrankos procedūros pirmiausiai turi sudaryti galimybę laisvas aukštesnes tarnyboje pareigas užimti žemesnes tarnybos pareigas einantiems pareigūnams. Pareiškėjas teigia, jog pati atrankos tvarka ir jos nuostatos ribojančios STT jau dirbantiems pareigūnams lygiateisiškai varžytis atrankoje į aukštesnes pareigas su pretendentais dar tik stojančiais į STT pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą. Pareiškėjas mano, kad šioje byloje teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti, ar STT statuto 5 straipsnis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

Paaiškina, kad atranka į STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas buvo paskelbta vadovaujantis Atrankos tvarkos 21 punktu, kurioje nurodyta, jog apie informacija apie atranką gali būti skelbiama STT ir kitose interneto svetainėse.

Pareiškėjas STT pareigūno statusą yra įgijęs nuo 2005 m. gruodžio 19 d., kai buvo paskirtas STT direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. P-338 į pareigas, todėl jam nebuvo pagrindo dalyvauti atrankoje į STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas, nes atrankos procedūros skirtos asmenims dar neturtintiems STT pareigūno statuso.

STT pareigūnų (jau įgijusių pareigūno statusą) perkėlimą į kitas pareigas reglamentuoja STT statutas, pagal kurio nuostatas pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas esant tarnybiniam būtinumui – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams arba atestacijos komisijai įvertinus pareigūno veiklą labai gerai. STT pareigūnų, kurie STT statuto nustatyta tvarka yra paskirti į pareigas STT, tinkamumas einamoms ar kitoms pareigoms, pareigūno tarnybinės veiklos rezultatai, kvalifikacija vertinami STT statuto 12 straipsnyje ir Atestacijos nuostatų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam taikytų dvigubų standartų yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą dalyvauti atrankoje ir pageidavimą užimti aukštesnes pareigas, buvo organizuojama jo neeilinė atestacija, kuri taikoma visiems pareigūnams be išimčių.

Pareiškėjas apie priimtą sprendimą pradėti atestaciją bei atestacijos ir atrankos procedūrų skirtumus buvo informuotas žodžiu. Vėliau, 2016 m. birželio 23 d. apie atrankos komisijos atsisakymo leisti jam dalyvauti atrankoje priežastis ir motyvus pareiškėjas buvo informuotas raštu Nr. 4-01-5060 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl S. G. nėra pagrindo dalyvauti atrankoje į STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Minėtu raštu jis buvo pakartotinai informuotas, kad laikinai einantis direktoriaus pareigas Ž. B. priėmė sprendimą organizuoti pareiškėjo atžvilgiu neeilinę atestaciją.

Šiuo atveju, atrankos tvarka nebuvo pažeista, nes pareiškėjas nebuvo kviečiamas dalyvauti atrankos procedūroje, kadangi buvo įgijęs pareigūno statusą dar 2005 m., todėl jo perkėlimą į aukštesnes pareigas reglamentuoja STT statuto 20 straipsnis, ne Atrankos tvarka.

Pareiškėjo dėstomi argumentai, jog STT Panevėžio valdybos viršininkas Ž. K. neturėjo teisės pildyti neeilinės atestacijos lapo, yra neteisingi, nes šešių mėnesių vadovavimo reikalavimas Atestacijos nuostatuose yra nustatytas tik tiesioginiam vadovui. Jo nesant, atestacijos lapą turi pildyti valdybos (šiuo atveju Panevėžio valdybos) viršininkas, kuriam minėtas reikalavimas netaikomas. Net ir tuo atveju, jeigu 6 mėnesių reikalavimas būtų taikomas ir valdybos viršininkui, Ž. K. atitiktų Atestacijos nuostatų 14 punkto reikalavimus.

Patikslintame skunde dėstomi pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog Ž. K., neteisėtai surašydamas neeilinės atestacijos įvertinimą sudarė išskirtines sąlygas vieninteliam jo paties pasirinktam pretendentui be konkurencijos būti pripažintam tinkamiausiu, nepagrįsti jokiais įrodymais bei prieštarauja objektyvioms aplinkybėms, kadangi ne Panevėžio valdybos viršininkas išrinko tinkamiausią kandidatą į Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo viršininko pareigas, o tam tikslui specialiai STT direktoriaus įsakymu sudaryta nuolatinė Atrankos komisija, kuri sudaroma ne mažiau kaip iš 7 komisijos narių.

Pareiškėjas nesutiko su pateiktu vadovo vertinimu, todėl 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. L-01-3929 „Dėl kvietimo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje“ buvo kviečiamas kartu su Ž. K. dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje pasirinktinai 2016 m. rugsėjo 5 d. arba 2016 m. liepos 1 d. 2016 m. birželio 22 d. buvo gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriuo jis informavo, jog ketina atvykti į atestacijos komisijos posėdį 2016 m. rugsėjo 5 d. Siekiant apsvarstyti pareiškėjo neeilinės atestacijos klausimą anksčiau ir nenutęsti Atestacijos komisijos posėdžio datos į vėlesnį laiką, 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjui buvo išsiųstas STT Atestacijos komisijos raštas Nr. L-1-3987 „Dėl Atestacijos komisijos posėdžio datos“, kuriuo buvo pasiūlyta pareiškėjui 2016 m. liepos 12 d. atvykti į Atestacijos komisijos posėdį, pakeičiant kasmetinių atostogų laikotarpį kitu laikotarpiu. Pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. raštu atsisakė atvykti į STT 2016 m. liepos 12 d. ir persikelti kasmetines atostogas, kas netiesiogiai patvirtina asmens abejingumą bei atmestiną požiūrį pretenduoti į aukštesnes pareigas.

Pažymi, kad STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininką buvo siekiama paskirti kuo greičiau, atsižvelgiant į tarnybos interesus. Ikiteisminio tyrimo skyrius atlikdamas ikiteisminius tyrimus atskleidžia sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, todėl delsimas paskirti STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininką prieštarautų STT, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, interesams.

Vertinant pareiškėjo tinkamumą STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigybei buvo nustatyta, kad pareiškėjas 4 metus, t. y, 2012, 2013, 2014 ir 2015 metais kasmetinių atestacijų metu buvo įvertintas „gerai“, o ne „labai gerai“. Įvertinimas „gerai“ reiškia, jog pareigūnas tinka šiuo metu einamoms pareigoms, tačiau norint būti perkeltam į aukštesnes pareigas įvertinimas turi būti „labai gerai“. STT pareigūnų veiklos rezultatai, kvalifikacija, tinkamumas vertinami kasmet ir neeilinių atestacijų metu. Tai, kad pareiškėjas prieš 5 metus, t. y, 2011 m. atestacijos komisijos buvo įvertintas „labai gerai“ šiam ginčui teisinės įtakos neturi.

Atsakovė pažymi, kad S. G. nuo 2016 m. sausio 4 d. buvo laikinai iki į pareigas bus paskirtas Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas pavesta eiti Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Tačiau 2016 m. gegužės 30 d. Panevėžio valdybos viršininkas parašė tarnybinį raštą Nr. L-09-225 „Dėl laikino pavedimo eiti ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas panaikinimo“, kuriuo buvo paprašyta STT direktoriaus panaikinti laikiną pavedimą S. G. eiti STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas. STT direktorius, atsižvelgdamas į Panevėžio valdybos viršininko raštą 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. P-101 pripažino netekusiu galios STT direktoriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. P-8 „Dėl laikino pavedimo atlikti Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas“ ir panaikino pavedimą S. G. eiti Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog S. G. buvo tinkamiausias eiti STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas.

STT nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Atrankos tvarka ir jos nuostatos ribojančios STT jau dirbantiems pareigūnams lygiateisiškai varžytis atrankoje į aukštesnes pareigas su pretendentais dar tik stojančiais į STT pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą. Pažymi, jog STT statute, skirtingai nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (19 straipsnio 1 dalis) nėra įtvirtinto reikalavimo užtikrinti galimybę asmenims, jau turintiems STT pareigūno statusą, kartu su asmenimis, dar tik pretenduojančiais tapti STT pareigūnais, dalyvauti atrankos procedūrose. STT statutas numato skirtingas procedūras asmenims, įgijusiems pareigūno statusą ir siekiantiems būti perkeltais į aukštesnes pareigas, ir asmenims, dar tik pretenduojantiems tapti STT pareigūnais, ir nors šios procedūros yra skirtingos, jų esmė yra ta pati - įvertinti asmenų tinkamumą eiti konkrečias STT pareigūno pareigas.

SST nuomone, skundžiamas Įsakymas priimtas teisėtai, todėl nėra pagrindo jo naikinti, nes nebuvo pažeistos nei atrankos, nei atestacijos procedūros, o STT veikė, vadovaudamasi galiojančių tvarkų bei įstatymo nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2016-07-08 Nr.P-133 įsakymą „Dėl G. V. skyrimo į tarnybą“.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas paskirtas į Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. STT direktoriaus 2016-01-05 įsakymu nuo 2016-01-04 pareiškėjui laikinai buvo pavesta atlikti Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas iki į šias pareigas bus paskirtas skyriaus viršininkas (b.l. 53). Atsižvelgus į Panevėžio valdybos viršininko 2016-05-30 raštą, 2016-06-03 STT direktoriaus įsakymu Nr.P-101 minėtas įsakymas dėl laikino pavedimo pareiškėjui eiti skyriaus viršininko pareigas buvo pripažintas netekusiu galios (b.l. 50,54).

2016-06-09 STT direktoriaus pavaduotojo potvarkiu Nr. 2-250 buvo paskelbta atranka į Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas (b.l. 25). 2016-06-15 prašymu pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti minėtoje atrankoje (b.l. 7). Pareiškėjui išreiškus norą dalyvauti atrankoje buvo priimtas STT direktoriaus sprendimas organizuoti pareiškėjo neeilinę atestaciją. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2016-06-23 raštu Nr.4-01-5060 (b.l. 33-34). Panevėžio valdybos viršininkas (STT direktoriaus 2016-01-05 įsakymu Nr.P-5 Ž. K. pavesta laikinai eiti valdybos viršininko pareigas, b.l. 5) 2016-06-20 surašė pareiškėjo atestacijos lapą (b.l.27-30), siūlydamas pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“. Tą pačią dieną supažindintas su vertinimu pareiškėjas išreiškė nesutikimą nurodydamas – „nesutinku, nes tai tik Ž. K. neobjektyvus vertinimas“. Pareiškėjui nesutikus su pateiktu vadovo vertinimu, 2016-06-21 raštu pareiškėjas buvo kviečiamas kartu su jį įvertinusiu vadovu dalyvauti Atestacijos komisijos posėdyje pasirinktinai 2016-07-01 arba 2016-09-05 dienomis (b.l. 31). Elektroniniu laišku 2016-06-22 pareiškėjas informavo, jog į Atestacijos komisijos posėdį atvyks 2016-09-05 (b.l. 32). 2016-06-23 pareiškėjui buvo išsiųstas STT Atestacijos komisijos raštas Nr.L-1-3987, kuriuo buvo pasiūlyta į komisijos posėdį atvykti 2016-07-12, atitinkamai pateikiant prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo (b.l. 35). 2016-06-27 raštu Nr.L-09-263 pareiškėjas Atestacijos komisiją informavo, jog su komisijos siūlymu perkelti posėdžio datą nesutinka, yra suplanavęs ir su artimaisiais suderinęs kasmetines atostogas ir jų perkelti nepageidauja (b.l.36-37).

SST direktorius 2016-07-08 įsakymu Nr.P-133 „Dėl G. V. skyrimo į tarnybą“, pareiškėjo ginčijamu šioje byloje, nuo 2016-07-12 skyrė G. V. į Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas (b.l. 26).

2016-08-11 pranešimu Nr.L-01-4809 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog išnykus tarnybinio būtinumo motyvui, dėl kurio buvo paskirta jo neeilinė atestacija, t.y. nebelikus laisvų pareigų, kurias jis pageidavo užimti, ir būtinybės vertinti pareiškėjo tinkamumą būti perkeltam į šias pareigas, STT direktorius 2016-08-05 pritarė Atestacijos komisijos siūlymui ir pareiškėjo neeilinę atestaciją nutraukė (b.l. 106).

Spręsdamas dėl SST direktorius 2016-07-08 įsakymo Nr.P-133 teisėtumo ir pagrįstumo teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, sprendžiant tokio pobūdžio reikalavimus, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamą įsakymą SST direktorius priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 5 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 8 dalimis, Atrankos į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas tvarkos, patvirtintos STT direktoriaus 2016-01-12 įsakymu Nr.2-12, 43 punktu, taip pat atsižvelgdamas į Pretendentų į STT pareigūnų pareigas atrankos komisijos 2016-07-05 posėdžio protokolą bei G. V. prašymą.

Pagrindinius tarnybos STT principus, STT pareigūnų statusą, skyrimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką, tarnybos eigą, darbo užmokestį, paskatinimus nuobaudas ir atsakomybę, socialines garantijas bei kitus jų statuso ir tarnybos ypatumus nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (Statuto 1 str.).

Statuto 3 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai asmenims, skiriamiems į tarnybą, o 5 straipsnis nustato skyrimo į tarnybą tvarką. Asmenis į tarnybą STT, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento, skiria ir atleidžia STT direktorius, direktoriaus skiriami asmenys į pareigas skiriami atrankos būdu (Statuto 5 str. 3, 4 d.). STT sudaroma Pretendentų į STT pareigūnų pareigas komisija (toliau – ir Atrankos komisija), kuri vertina pareiškusių norą tarnauti asmenų asmenines ir dalykines savybes ir STT direktoriui teikia išvadas dėl šių asmenų tinkamumo tarnauti pareigūnu (Statuto 5 str. 5 d.). Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad atranka atliekama STT direktoriaus nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar asmuo tinkamas siekiamoms pareigoms eiti.

STT direktoriaus 2016-01-12 įsakymu Nr.2-12 „Dėl atrankos į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Atrankos į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas tvarka (toliau - Atrankos tvarka) reglamentuoja asmenų, pareiškusių norą tarnauti STT atrankos procedūras, jos organizavimą, Atrankos komisijos sudarymą ir jos darbo organizavimą. Minėta tvarka nustato asmenų, kurie dar nėra įgiję STT pareigūno statuso, atrankos tvarką. Atrankos tikslas nustatyti, ar asmuo tinkamas siekiamoms eiti pareigoms. Sprendimą skirti pretendentą į pareigūno pareigas priima STT direktorius, susipažinęs su Atrankos komisijos išvada, sprendimas įforminamas įsakymu (Atrankos tvarkos 42, 43 p.).

Kadangi pareiškėjas yra įgijęs pareigūno statusą ir siekia būti perkeltas į aukštesnes pareigas, t.y. paskirtas į Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas, nagrinėjamu atveju aktualios ir Statuto 12 straipsnio nuostatos dėl pareigūnų karjeros, kuri vyktas per pareigūnų atestaciją. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms ar kitoms pareigoms per atestaciją įvertina tiesioginis vadovas ir tam tikrais atvejais – Atestacijos komisija. Atestacijos komisija pareigūno veiklą, be kita ko, vertina tuomet, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo, STT direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno vertinimu. Atestacijos komisija pareigūno veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Įvertinusi pareigūno veiklą labai gerai, Atestacijos komisija STT direktoriui teikia minėto straipsnio 4 dalyje nurodytus siūlymus, tarp kurių galimas ir siūlymas perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas (12 str. 4 d. 2 p.). Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pavaduotojo sprendimu neeilinė pareigūno atestacija, be kitų atvejų, gali būti atliekama esant tarnybiniam būtinumui (12 str. 9 d.). Pareigūnų atestacijos kriterijus ir tvarką, Atestacijos komisijos veiklą ir įgaliojimus nustato STT direktorius (Statuto 12 str. 10 d.).

STT direktoriaus 2016-04-15 įsakymu Nr.2-164 patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatai (toliau – Atestacijos nuostatai), reglamentuojantys STT pareigūnų vertinimo kriterijus per atestaciją, jos periodiškumą ir tvarką, taip pat Atestacijos komisijos veiklą ir įgaliojimus. Atestacijos nuostatų V skyrius reglamentuoja Atestacijos komisijos atliekamą pareigūnų vertinimą ir be kita ko numato, jog atestuojamas pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas privalomai kviečiami dalyvauti komisijos posėdyje, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo įvertinimu. Atestacijos komisija, gavusi Atestacijos lapą, prieš 10 darbo dienų iki komisijos posėdžio informuoja atestuojamąjį pareigūną ir jo tiesioginį vadovą raštu (Atestacijos nuostatų 29 p.). Atestacijos komisija įvertinusi pareigūno veiklą gerai, siūlymų STT direktoriui neteikia (Atestacijos nuostatų 34 p.). Komisijos atestuoto pareigūno lapas perduodamas STT direktoriui, kuris priimta sprendimą dėl Atestacijos komisijos sprendimo ir siūlymo (kai jis pateikiamas), kuris nurodo ar pritaria komisijos sprendimui ir siūlymui (kai jis pateikiamas), o tuomet, jei direktorius nusprendžia komisijos spendimui ir siūlymui nepritarti, nurodo tai patvirtinančius motyvus ir savo sprendimą (Nuostatų 39 p.). Atestacijos nuostatų 44 punktas numato, jog STT direktoriaus įsakymas, o tais atvejais, kai atestacijos procedūra baigiama nerengiant STT direktoriaus įsakymo, - STT direktoriaus sprendimas, nurodytas 39 punkte, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Paminėtų Statuto nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymu nėra nustatyta imperatyvaus pobūdžio kriterijų ir sąlygų, kuriems egzistuojant STT direktorius būtų įpareigotas priimti įsakymą dėl asmens skyrimo (perkėlimo) į pareigas. Nors Statuto 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse yra įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kuriuos turi atitikti skiriamas į tarnybą pareigūnas, tačiau jie yra skirti asmeniui, tiek siekiančiam naujai būti paskirtam į pareigas Statuto 5 straipsnio tvarka, tiek dirbančiam pareigūnui ir Statuto 12 straipsnio nustatyta tvarka siekiančiam karjeros. Asmenys, kurie dar nėra įgiję STT pareigūno statuso, į pareigas skiriami atrankos būdu (Statuto 5 str. 4 d.). Užimančių pareigas pareigūnų karjera vyksta per jų atestaciją (Statuto 12 str.). STT direktorius sudaro Atrankos ir Atestacijos komisijas. Atrankos komisijos tikslas nustatyti, ar asmuo, kuris dar nėra įgiję STT pareigūno statuso, yra tinkamas siekiamoms eiti pareigoms. Atestacijos komisija vertina pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms, o pareigūnui siekiant karjeros ir jo tinkamumą, kitoms, t.y. siekiamoms užimti pareigoms. Minėtų procedūrų tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai (Atrankos tvarka ir Atestacijos nuostatai), o vertinimus atlieka atskiros STT direktoriaus sudarytos komisijos (Atrankos komisija ir Atestacijos komisija). Įstatymas ir STT direktoriaus patvirtintos Atrankos tvarka ir Atestacijos nuostatai nereglamentuoja situacijos kaip vyktų atranka, jei į tas pačias pareigas pretenduotų naujai į pareigas skiriamas asmuo ir siekiantis karjeros pareigūnas, kurio veiklą labai gerai įvertinusi Atestacijos komisija, direktoriui teikia siūlymą perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas (Statuto 12 str. 4 d. 2 p., Atestacijos nuostatų 32.2 p.). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog tokiu atveju abu pretendentus vertintų ta pati komisija.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju reikšdamas skundą teismui nesutinka su STT direktoriaus sprendimu į Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas skirti Atrankos komisijos atrinktą šias pareigas siekusį užimti G. V., kai dar nebuvo pasibaigusi jo neeilinė atestacija (pareiškėjui nesutikus su tiesioginio vadovo pateiktu vertinimu). Nurodo, jog jam buvo apribota galimybė dalyvauti atrankoje, o į šias pareigas parinktas vienintelį pretendentas G. V..

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei atrankos, nei atestacijos procedūros, o STT veikė, vadovaudamasi galiojančių tvarkų bei įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas STT direktoriui į pareigas paskyrus Atrankos komisijos atrinktą asmenį, kai dar nebuvo pasibaigusi šių pareigų siekiančio STT dirbančio pareigūno neeilinės atestacijos procedūra. Atsakovas teigia, kad atranka ir atestacija vyksta pagal atskiras procedūras, todėl ginčijamas įsakymas yra teisėtas. Tačiau pažymėtina, jog atsakovo pozicija yra prieštaringa, viena vertus pareiškėjui pareiškus pageidavimą dalyvauti atrankoje, organizuojama neeilinė jo atestacija. Jam nesutikus su vadovo vertinimu, Atestacijos nuostatų nustatyta tvarka pasiūloma Atestacijos komisijos posėdžio, kuriame pagal nuostatų reikalavimus privalo dalyvauti tiek vertinamas pareigūnas, tiek jo vadovas, data. Pareiškėjui pasirinkus vieną iš atsakovo siūlytų posėdžio datų (rugsėjo 5 d.), nesulaukus posėdžio, priimtas sprendimas (ginčijamas įsakymas) skirti į ginčo pareigas Atrankos komisijos pasiūlytą pretendentą, o pareiškėjo neeilinė atestacija nutraukiama, motyvuojant tuo, kad neliko laisvų pareigų, kurias jis pretendavo užimti. Kita vertus posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog tuo atveju, jei Atestacijos komisijos asmuo būtų įvertintas labai gerai, abu pretendentus vertintų ta pati, t.y. Atrankos, komisija.