Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-05-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-884-733/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
2YT-884-733/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00205-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pareiškėjas
D. E.
Suinteresuotas asmuo
A. E., K. G., R. M., V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-884-733/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00205-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; (S) 3.2.6.5; 3.4.5.2
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. E., K. G., R. M. ir V. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. E. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. E. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdė šio sutuoktinė Z. E. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po jos mirties palikimą priėmė ir jį valdo pareiškėjas. Pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties liko Z. E. vardu įregistruoto, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto. Z. E. po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė, rūpinosi juo ir jį valdė (gyvendama jiems priklausiusiuose pastatuose, mokėdama mokesčius už juos) iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas, paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad suinteresuoti asmenys į palikimą nepretenduoja, o juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. E., K. G., R. M. ir V. K. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti tėvo V. E. palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. E. (mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10). Po jo mirties sutuoktinė Z. E. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausiusiame name, mokėjo mokesčius už jį, rūpinosi juo iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 22-24).

Notarės pažymose patvirtino, kad po V. E. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 54-56).

Pareiškėjo D. E. ir mirusiųjų V. E. ir Z. E. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateikta gimimo liudijimo kopija (b. l. 8).

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po V. E. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdė šio sutuoktinė Z. E. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A. (duomenys neskelbtini) Liudijimo matyti, kad po Z. E. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė D. E. (b. l. 21).

Pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos Z. E. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą ir faktiškai valdo atmestinas, nes pareiškėjas jau yra priėmęs palikimą, paduodamas pareiškimą notarui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po V. E., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdė šio sutuoktinė Z. E., gim. (duomenys neskelbtini), iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas Robertas Povilaitis