Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-04 · Byla Nr. ATP-534-785/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
ATP-534-785/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-09118-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Advokatai
Renatas Bradūnas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-534-785/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09118-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. surašytas už tai, kad jis 2014-07-23, 19.30 val., Kaune, prie Savanorių pr. 346 vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė sustojusį automobilį ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 231.1p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu V. M. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skyrė 30,00 eurų (trisdešimties eurų) baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skyrė 900 eurų (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikė ATPK 33 str. 2 d. ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskyrė 900 eurų (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo Kauno apylinkės teismo nutarimu V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia teigti, kad V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus už kuriuos buvo nubaustas. Apklaustas teisme V. M. davė teisingus parodymus, kad paliko automobilį pas V. J., kuris ir padarė eismo įvykį. Kadangi V. J. paprašė jo neišduoti, todėl policijoje pasakė, kad neva paskolino automobilį Remigijui. Liudytojas V. J. iš dalies patvirtino V. M. parodymus. Tačiau teismas rėmėsi liudytojo K. M. parodymais, kuris parodė, kad už automobilio vairo buvo V. M.. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad V. M. automobilis dalyvavo eismo įvykyje, tačiau to, kas sėdėjo už vairo ir priėmė sprendimą pasišalinti, teismo nurodyti duomenys neatspindi. Apie tai, kad atpažintų asmenį, vairavusį automobilį „Opel Zafira“, sukėlusį įvykį bei pasišalinusį iš įvykio vietos, liudytojas K. M. netgi neužsiminė. Ir tik daug vėliau, praėjus keletui mėnesių, kai kitomis priemonėmis nebuvo nustatytas įvykio kaltininkas, byloje staiga atsirando liudytojo K. M. paaiškinimas, kuriame užfiksuoti asmens, sukėlusio eismo įvykį, veido bruožai, apytikslis amžius, plaukų būklė, o galų gale ir tai, kad jis šį asmenį atpažino iš jam pateiktos fotonuotraukos. Pareiškėjas abejoja ar K. M. per trumpą laiko tarpą, kol automobiliai kontaktavo ir prasilenkė, galėjo įsidėmėti vairuotoją. V. M. taip pat teigia, kad pateikdami atpažinti vieną fotonuotrauką bei nurodydami, kad tai yra automobilio savininkas, pareigūnai savaime suformavo nuostatą, kad galimai šis asmuo ir yra pažeidėjas, nes ir pati transporto priemonė priklauso jam pačiam. Dėl to liudytojui K. M. beliko pripažinti bei nurodyti, jog vairavo pareiškėjas. Šiuo atveju pareigūnai, atlikdami parodymo atpažinti veiksmą iš fotonuotraukų, padarė akivaizdžią klaidą, kadangi vietoje to, kad pateikti bent dar trijų asmenų fotonuotraukas, pateikė vieną. Be to, V. J. yra vizualiai panašus į V. M.. Pareiškėjas mano, kad remtis išimtinai liudytojo K. M. teiginiais, kad jis atpažino V. M., negalima.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad V. M. versija, jog automobilį vairavo ne jis, yra gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas K. M. tiek pirminiame 2014-07-23 tiek papildomame 2014-10-23 paaiškinimuose nurodo, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, kontaktas buvo tarp priekinių transporto priemonių dalių, todėl jis gerai įsidėmėjo eismo įvykį sukėlusio asmens veidą.

V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio V. M. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, kliudė sustojusį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, bei teigia, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo V. J..

Pagal ATPK 127 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). ATPK 130 str. 1 d. inter alia nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. M. vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė sustojusį automobilį ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

V. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, V. M. paaiškinimu, K. M. paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis.

Atkreipiamas dėmesys, jog liudytojas K. M. 2014-10-23 paaiškinime papildė savo pirminį paaiškinimą ir parodė, kad matė automobilio „Opel Zafira“ vairuotoją, kadangi buvo šviesus paros metas ir automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis, kairėmis pusėmis. Iš specialisto V. D. 2014-12-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytojas K. M. apibūdino vairuotoją ir jo apibūdinimas atitiko V. M.. Parodžius V. M. nuotrauką K. M., šis patvirtino, jog tai tikrai tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Netikėti liudytojo K. M. parodymais nėra pagrindo, kadangi nėra nustatyta aplinkybių dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti V. M.. Be to, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis, todėl akivaizdu, kad liudytojas galėjo matyti ir įsidėmėti vairuotoją.

Apeliaciniame skunde V. M. akcentuoja, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, tačiau aukštesnysis teismas tai vertina kaip gynybinio pobūdžio versiją, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Pažymima, jog V. M. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems administracinio teisės pažeidimo byloje esantiems įrodymams. V. M. 2014-08-28 paaiškinime parodė, jog savo automobilį „Opel Zafira“ 2014-07-20 paskolino pažįstamam vardu Remigijus, kuris yra išvykęs į užsienį ir nežino jo kontaktinių duomenų. Tačiau 2015-03-04 teismo posėdyje, kuriame V. M. jau dalyvavo atstovaujamas advokato Renato Bradūno, pakeitė savo parodymus ir teigė, kad automobilį buvo palikęs V. J., jog šis jį suremontuotų. Nors 2015-03-10 teismo posėdžio metu V. J. patvirtino, kad pareiškėjas jam buvo palikęs suremontuoti automobilį „Opel Zafira“, kurį jis, pakeitęs tepalus, važiavo atiduoti V. M. ir atsitrenkė į kitą automobilį, o tuomet pabėgo iš įvykio vietos, tačiau tokie parodymai nėra laikomi objektyviais ir patikimais. Pažymima, kad versija, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo V. J., buvo iškelta tik bylą nagrinėjant teisme ir nėra pagrįsta jokiais kitais bylos duomenimis. Pagrindo netikėti liudytojo K. M. parodymais, nėra, todėl laikoma, kad V. J. siekia padėti išvengti atsakomybės V. M.. Be to, nelogiška įvykių seka, jog V. J., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir niekieno neprašomas, vežė automobilį „Opel Zafira“ V. M. net nežinodamas ar šis yra namuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pareigūnai, atlikdami parodymo atpažinti veiksmą iš fotonuotraukų, padarė akivaizdžią klaidą, kadangi vietoje to, kad pateikti bent dar trijų asmenų fotonuotraukas, pateikė vieną. Tačiau Kauno apygardos teismas pažymi, jog ATPK nėra numatyta atpažinimo procedūra, todėl tai negali būti laikoma procesiniu pažeidimu, kuris sutrukdė nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Liudytojas K. M. visų pirma išsamiai apibūdino asmenį, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį „Opel Zafira“ ir tik tuomet jį atpažino nuotraukoje, todėl abejoti jo parodymų patikimumu nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracines nuobaudas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus V. M. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 str. reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad V. M. neturi galiojančių nuobaudų ir pagrįstai paskyrė nuobaudas, kurios yra artimos minimalioms straipsnių sankcijose numatytoms, ir pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 900 eurų (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. V. M. skirta administracinė nuobauda yra teisinga ir adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius