Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Ž. 2015-06-21 apie 17:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo kieme, žiauriai elgėsi su jam pačiam priklausančiu mišrios veislės šunimi, t. y. sudavė du kartus šuniui plaktuku, jį, pririštą prie grandinės, tampė, tokiu būdu kankino šunį.

Be to, A. Ž. 2015-06-21 apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, žiauriai elgdamasis su jam pačiam priklausančiu mišrios veislės šunimi, t. y. suduodamas du kartus šuniui plaktuku, jį, pririštą prie grandinės tampydamas, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. birželio 21 d., tikslaus laiko neprisimena, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Grįžo girtas. Parėjęs į kiemą išgirdo cypiantį savo šunį, kurį laiko pririštą prie būdos. Būda yra prie namą juosiančios tvoros, prie medinės pašiūrės. Pažiūrėjęs į šunį jis pamatė, kad šuo susisukęs grandinę į gumulą, smaugia jam kaklą, jis negalėjo pajudėti. Jis nuėjo namo pasiėmė plaktuką ir su plaktuku norėjo pataisyti grandinę. Su šia šuns grandine vargsta jau apie du mėnesius. Grandinė susisuka todėl, kad nėra suktuko, kuris reguliuotų, kad grandinė nesusisuktų. Atsinešęs plaktuką jis atsitūpė prie šuns, kadangi šuo draskėsi, neleido jam atsukti jo susuktos grandinės, jis jam stuktelėjo ranka per sprandą, bet jis vis tiek visaip judėjo, neleido jam jo atsegti nuo grandinės. Jis ir gražiuoju, ir piktuoju prašė, šūkavo, kad šuo nurimtų, nesidraskytų, kad galėtų sutvarkyti grandinę. Šuo nenurimo, draskėsi. Tada vieną kartą plaktuku trenkė į žemę, ir šuniui pasakė, kad jei nenurims trenks ir jam. Šuo toliau draskėsi, kaukė, tada jis sudavė plaktuku šuniui per galvą. Kitaip grandinės atsegti negalėjo, prispaudė jį prie žemės, bandė atsegti grandinę, paleisti šunį. Kai šuniui sudavė plaktuku per galvą, jis aprimo, tuo metu nebejudėjo. Tuo metu pamatė ateinantį kaimyną, kuris gyvena priešais esančiame name. Kaimynas paklausė ką jis daro, jis jam liepė eiti iš kur jis atėjęs, kad šuo yra jo ir jis ką nori tą ir daro. Bekalbėdamas jis padėjo ant žemės plaktuką, atsegė šunį, jį paleido. Šuo atsistojo ir nubėgo pas į namus. Šuo nesvirduliavo. Kaimynas jam pasakė, kad iškvies policiją ir apsisukęs nuėjo. Taip pat buvo atėjęs ir antrame jo namo aukšte gyvenantis kaimynas, kuris kažką pasakęs nuėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausinėjo apie ką tik įvykusį įvykį, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Gailisi kad žiauriai elgėsi su savo gyvūnu, daugiau taip pažada nebedaryti. Tuo momentu jis tiesiog nežinojo, kaip kitaip pasielgti, dėl to ir mušė šunį (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-06-21 apie 17.00 val., tikslaus laiko neprisimena, būdamas savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip pas kaimyną, gyvenantį kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, prie tvoros esančios medinės pašiūrės staiga labai garsiai pradėjo kaukti ir cypti ten laikomas kaimynų šuo. Šuns cypimas buvo labai šiurpus. Jis greitai priėjo prie kaimyno tvoros ir pamatė, kad kaimynas A. Ž. laiko už grandinės suėmęs šunį, jį tąso, šuniui virš galvos iškėlęs laikė plaktuką. Matė, kad šuo gulėjo ant žemės paslikas, nejudėjo. Kai priėjo šuo nebekaukė. Jis iš kartojo paklausė, kodėl jis muša šunį, o A. Ž. atsakė, kad šuo yra jo ir ką jis nori, tą su savo šunimi ir daro. Kur jis padėjo plaktuką nematė, o grandinę, kuria buvo pririštas šuo, laikė rankoje. Ar grandinė buvo susipainiojusi jis nežino, nematė. Jam pasakius, kad iškvies policiją, kad su gyvūnu taip elgtis negalima ir pamatęs, kad į jo žodžius A. Ž. nereaguoja, nusiraminti neketina, jį tik keikia, jis apsisukęs nueidinėjo atgal į savo kiemą kviesti policijos. Būdamas kieme ir laukdamas policijos jis pasižiūrėjo į kaimyno kiemą ir matė, kad šuo atsikėlė ir svirduliuodamas, paleistas nuo grandinės vaikščiojo po kiemą. Matė, kad kaimynas dar pasigavo šunį, atnešė jį prie būdos, numetė ir kažkur nuėjo. Kodėl jis mušė šunį nežino. Girdėjo, kad žiauriai su šunimi jis elgiasi ne pirmą kartą, kad vieną šunį jau yra paskandinęs. Jis pasipiktino dėl jo tokio elgesio su gyvūnu. Į tokį kaimyno elgesį su gyvūnu atkreipiau dėmesį ne vien jis, bet ir jo tėvas, taip pat buvęs kieme, bei matė, kad buvo atėjęs ir A. Ž. elgesiu piktinosi jo kaimynas A. P., gyvenantis to paties namo antrame aukšte (b.l. 9).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-06-21 apie 17.00 val., tikslaus laiko nežino, buvo savo garaže už namo, tvarkėsi. Netikėtai išgirdo, kaip pradėjo garsiai su protrūkiais kaukti šuo. Iš karto atpažino, kad tai kaimyno A. Ž., gyvenančio namo pirmame aukšte, laikomo šuns kaukimas, nes jis sklido kaip tik iš už namo, kur jis yra laikomas pririštas prie būdos. Žino, kad kaimynas, kai būna girtas dažnai žiauriai elgiasi, tai yra muša savo šunį. Atrodo, kad šuo jam tik ir reikalingas išsilieti savo pyktį, kai būna girtas. Ir minėtą dieną A. Ž. buvo girtas. Jis iš karto nuėjo pasižiūrėti kas atsitiko šuniui. Išėjęs iš garažo, apėjo namą ir nuėjo prie kelio, prie namą juosiančios tvoros esančios pašiūrės pasižiūrėti, kas vyksta, ko taip kaukia šuo. Nuėjęs pamatė savo kaimyną A. Ž., kuris atsitūpęs laikė prispaudęs prie žemės šunį, matė, kad šuo nestipriai judėjo. Kad jis būtų rankose kažką laikęs nepastebėjo. Jis jam kažką sušuko, bet ką tiksliai jam pasakė, neatsimena. Matė, kad nuo jų namą juosiančios tvoros tuo metu nueidinėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini), namo. Girdėjo, kad jis kažką šaukė ant kaimyno, iš visų jo pasakytų žodžių atsimena, kad jis pasakė „aš tau policiją iškviesiu". Jis taip pat netrukus apsisukęs nuėjau tęsti savo darbų į garažą. Vėliau minėtą šunį matė vaikščiojantį po kiemą. Jis jau buvo paleistas nuo grandinės. Kaimyno šuo yra mišrūnas, šviesiai rudo kailio, apie 40 cm aukščio. Po kurio laiko matė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir kaimyną A. Ž. išsivežė. Ir su anksčiau laikytu savo šunimi kaimynas elgėsi žiauriai, jį mušdavo (b.l. 11).

Liudytojas G. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-06-21 apie 17.00 val., tikslaus laiko nežino, būdamas savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip pas kaimyną, gyvenantį kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, prie tvoros esančios medinės pašiūrės labai garsiai pradėjo kaukti ir cypti ten laikomas kaimynų šuo. Šuns kaukimas buvo labai šiurpus. Stovėdamas ant laiptelių prie namo jis pasižiūrėjo į kitoje gatvės pusėje esančių kaimynų kiemą ir pamatė, kad už tvoros už krūmo kaimynas A. Ž. pasilenkęs ir užsimojęs su rankoje laikomu plaktuku du kartus smūgiavo. Kur jis pataikė nematė, nes užstojo krūmai. Tik po kiekvieno jo trenksmo girdėjo kaip vis smarkiau sukaukdavo šuo. Suprato, kad kaimynas muša savo šunį. Žino, kad toje vietoje, kur matė pasilenkusį kaimyną, yra jo šuns būda, o prie jos už grandinės jis laiko pririštą kiemsargį šunį. Kaimynui sušaukė, kad jis nustotų mušti šunį. Kieme taip pat buvo jo sūnus A. L.. Jis greitai nubėgo prie kaimyno tvoros, girdėjo, kad sūnus paklausė, ką jis čia daro, daugiau ką jie kalbėjosi jis negirdėjo. Netrukus sugrįžęs į kiemą sūnus A. papasakojo, kad kaimynas jam pasakęs, jog šuo yra jo ir jis ką nori tą su savo šunimi ir daro, kad jis nesikištų į jo reikalus. Sugrįžęs į kiemą sūnus paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Audriui grįžtant į kiemą pamatė, kad prie A. Ž. atėjo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte gyvenantis kaimynas V. P.. Šuns vaikščiojančio kieme nematė, matė tik po to nueinantį A. Ž., kuris laikė plaktuką rankoje. Kodėl kaimynas mušė šunį jis nežino. Jis pasipiktino dėl A. Ž. tokio elgesio su gyvūnu (b.l. 13).

2015-06-21 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad A. L. pranešė, kad pas kaimyną (duomenys neskelbtini), garsiai kaukia šuo, nuėjęs ji pamatė, kad kaimynas plaktuku muša šunį, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (b.l. 5-7).

2015-06-21 tarnybiniai pranešimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais patvirtina, kad kaimynai paaiškino, kad kitoje kelio (duomenys neskelbtini), pusėje gyvenantis A. Ž. žiauriai elgiasi su šunimi, jį smaugia, tampo kieme pririšęs prie grandinės, mušė plaktuku. A. Ž. neneigė, kad muša šunį, žadėjo galų gale su juo susidoroti (b.l. 14-15).

2015-06-30 Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos atsakymas į paklausimą patvirtina, kad atlikus klinikinę gyvūno apžiūrą ant šuns kūno neaptikta jokių sužalojimų (b.l. 18).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vieša vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir to norėtų.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo, liudytojų A. L., V. P., G. L. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. 2015-06-21 apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo kieme (duomenys neskelbtini), žiauriai elgėsi su jam priklausančiu mišrios veislės šunimi, t.y. sudavė du kartus šuniui plaktuku, šunį pririštą prie grandinės tampė, taip šunį kankindamas ir savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio ir 284 straipsnio 1 dalyje požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. Ž. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 50).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė tyčinius baigtus nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltininkas neteistas (b.l. 30), administracine tvarka baustas (b.l. 31-34), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės Aleksoto sektoriuje registruotas (b.l. 40), Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-608 nurodė, kad A. Ž. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 47), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 38), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę – viešuosius darbus, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 310 str. - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šį nustatytą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

- pagal BK 284 str. 1 d. - 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šį nustatytą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šį nustatytą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šį nustatytą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.