- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- I-902-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- Alytaus apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- Varėnos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- V. K., B. G.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjos Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovei Ingai Jurkšaitienei, atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams Jūratei Peciukonytei ir G. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui B. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., B. G. dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
byloje nustatyta, kad V. K. 2007-09-27 pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriui prašymą parengti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje, dalies – buto rekonstrukcijai (I t., b.l. 114). 2007-10-02 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius pateikė paraiškas projektavimo sąlygų rengėjams AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB ,,Varėnos vandenys“ (I t., b.l. 108-111). 2007-10-04 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje gautos UAB ,,Varėnos vandenys“ techninės sąlygos Nr. 188 ir 2007-11-07 gautos AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-10-10 techninės sąlygos Nr. 4224070264 (I t., b.l. 148, 149). 2007-11-08 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijai Nr. SPS-259/07 (I t., b.l. 146). 2008 m. architektas M. B. pagal išduotą planavimo sąlygų sąvadą parengė techninį projektą (I t., b.l. 122). 2008-06-06 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštovaizdžio skyriuje užregistruotas 2008-05-29 V. K. prašymas dėl statybos leidimo išdavimo (I t., b.l. 127). 2008-06-11 įvyko Varėnos rajono savivaldybės Nuolatinės komisijos posėdis, kurio metu pritarta statybos leidimo išdavimui (I t., b.l. 123-126). 2008-06-12 V. K. išduotas statybos leidimas (I t., b.l. 112).
2009-01-08 pareiškėja kreipėsi su prašymu į teismą, prašydama panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2008-06-12 V. K. išduotą statybos leidimą Nr. LS-64/08 gyvenamojo namo rekonstrukcijai (I t., b.l. 2-7).
Paaiškino, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2008-11-11 gavo B. G. prašymą, kuriame jis prašė sustabdyti šalia jo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Varėnoje, naujai vykdomas statybas adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje, savininkas K., kuris statinį pradėjo statyti 1, 80 m nuo B. G. namų valdos ribos, tuo pažeisdamas statybines normas. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Varėnos rajono vyr. inspektorė 2008-11-19 pranešė Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kad dėl minėto prašymo atliks patikrinimą, taip pat paprašė pateikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos (buto statybos vietoje seno susidėvėjusio), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, projekto rengimo ir statybos išdavimo dokumentus pagal pateiktą sąrašą. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2008-11-21 raštu perdavė V. K., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, rekonstrukcijos projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo dokumentus patikrinimui. Vyr. inspektorė, 2008-11-24 patikrinusi gautus dokumentus, surašė projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. 20, kuriame pateikė šias išvadas: statinio projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto renginio bei tikrinimo ir statybos leidimo išdavimo procedūros bei terminai pažeidžia teisės aktais nustatytus reikalavimus: 1) savivaldybės administracija pavėlavusi 2 dienas pateikė paraišką Rytų skirstomiesiems tinklams, UAB „Varėnos vandenys“ išduoti statinio projektavimo sąlygas (pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11 punkto reikalavimai); 2) Rytų skirstomieji tinklai sąlygas pateikė pavėluotai (pažeistas statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 12 punkto reikalavimas); 3) statytojui savivaldybės administracija projektavimo sąlygų sąvadą išdavė pavėlavusi 8 darbo dienas (pažeisti: Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" 13 punkto reikalavimai); 4) nėra pateikto žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kitos žemės sklypo naudojimo teises įrodančio dokumento ( pažeisti: Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 9 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" 10.2 papunkčio, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 15.2 ir 16.2 papunkčių, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas 8.2 papunkčių reikalavimai); 5) projekte nenurodytas atstumas nuo statomo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3 m (pažeisti: Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 192.1 papunkčio, 1 priedo 4 punkto bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 16.1 ir 16.2 papunkčių reikalavimai); 6) nėra pateikto kaimyninio žemės sklypo savininko raštiškas sutikimo dėl statinio statybos mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypų ribos ( pažeisti: Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 .,Statybos leidimas“ 16.2 papunkčio bei statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 1 priedo 4 punkto reikalavimai); 7) projekte ir statybos leidime statybos rūšis įrašyta klaidingai. Statybos darbai pavadinti rekonstrukcija, o turi būti - nauja statyba ( pažeisti: Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 8.5 papunkčio reikalavimai); 8) statytojui, V. K., išduoto statybos leidimo kopiją savivaldybės administracija pateikė apskrities viršininko administracijai pavėlavusi 2 dienas (pažeistas Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalies reikalavimas); 9) suprojektuotas naujas gyvenamasis namas (pažeisti: Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 16.1 ir 16.2 papunkčių reikalavimai); 10) nepateikta sklypo geodezinė nuotrauka (pažeisti: Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 8.7.1 papunkčio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 16.2 papunkčio reikalavimai). Pareiškėja nurodė, kad už nustatytus teisės aktų pažeidimus projekto vadovui M. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjui, Varėnos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pirmininkui G. S. surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė prašymą tenkinti.
Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jo netenkinti (I t., b.l. 102-107).
Nurodė, kad V. K. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra pastatyta iš medinio karkaso, užpildyto šlaku, 1965 metais. Kadangi gyvenamojo namo 1 aukšto dalis, priklausanti V. K. yra visiškai susidėvėjusi, jis negali su šeima keltis gyventi į gyvenamojo namo dalį. bijodamas, kad neįvyktų nelaimė. Už nuosavybės teise valdomo pastato techninę priežiūrą yra atsakingas pastato naudotojas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 30.5. p. statinio naudotojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei. Nurodė, kad V. K. 2007-09-27 pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriui prašymą parengti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo dalies - buto rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas gyvenamojo namo rekonstrukcijai patvirtintas ir 2007-11-08 pateiktas V. K.. Pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninis projektas. Projekte rekonstruojant gyvenamąjį namą numatyta nugriauti gyvenamojo namo 1 aukšto dalį - 10 butą, kurio laikančios konstrukcijos yra iš medinio karkaso, sustiprinti pamatus ir pastatyti ant esamų pamatų tokių pat matmenų gyvenamojo namo 1 aukšto dalį ir įrengti mansardą. V. K. pateikė prašymą statybos leidimui gauti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriui pridėdamas visus reikiamus dokumentus. Prašymas užregistruotas 2008-06-06, reg. Nr. 64/08. Projektas patikrintas Varėnos rajono savivaldybes nuolatinės komisijos 2008-06-11 ir surašytas protokolas Nr. PPD-65/03, kurio išvada „Išduoti statybos leidimą“. 2008-06-11 parengtas statybos leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Varėnoje ir išduotas statytojui. Pažymėjo, kad atsakovė, nepavėlavusi nė vienos dienos, pateikė paraiškas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB ,,Varėnos vandenys“ išduoti projektavimo sąlygas V. K. gyvenamojo namo rekonstravimui - buto statybai vietoje seno susidėvėjusio, (duomenys neskelbtini), Varėnoje. V. K. prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti užregistruotas skyriuje 2007-09-27, o paraiškos sąlygų rengėjams pateiktos 2007-10-02. Todėl Statybos techninio reglamento STR 1.05:07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11 p. reikalavimai pažeisti nebuvo. Nurodė, kad AB ,,Rytų skirstomieji tinklai technines sąlygas pateikė atsakovei tik 2007-11-07, todėl atsakovė projektavimo sąlygų sąvadą statytojui išdavė, pavėlavę 8 darbo dienas (2007-11-08). Tačiau negavę techninių sąlygų iš bendrovių, statinio projektavimo sąlygų parengti negalėjo. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 20 str. 5 d., Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" 12 p., sąvadą privalėjo parengti ir išduoti per 20 darbo dienų. Nurodė, kad pateiktose išvadose taip pat minima, kad nėra pateikto žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kitos žemės sklypo naudojimo teises įrodančio dokumento. 0,0411 ha kitos paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnoje stovi dviejų butų gyvenamasis namas 2A/m. Šio gyvenamojo namo 9 buto savininkė yra J. U., o 10 buto savininkas yra V. K.. Gyvenamojo namo bendrasavininkiai nėra pirkę, taip pat nėra sudarę ir sutarties dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo ar nuomos, kuriame stovi jų gyvenamasis namas, todėl jie yra šio žemės sklypo naudotojai. Atsakovės nuomone, tai, kad V. K. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje dalies naudotojas, yra visiškai akivaizdu iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriui pateiktos Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-04-26 pažymos, kurioje pažymėta, kad V. K. yra minėto žemės sklypo naudotojas. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, dalies naudotoja taip pat yra ir gyvenamojo namo bendrasavininkė - 9 buto savininkė J. U., kuri 2007-05-23 davė sutikimą V. K. naujai perstatyti jo butą, paaukštint jo stogą. Todėl, atsakovės nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad nėra pateikto žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kitos žemės sklypo naudojimo teises įrodančio dokumento. Nurodė, kad taip pat nepažeidė Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai" 192.1 papunkčio, kuris nurodo, kad projektuojant gyvenamąjį namą, jis sklype išdėstomas taip, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų, ir 1 priedo 4 p. nuostatų reikalavimų. Pažymėjo, kad ši nuostata gali būti taikoma tik naujai projektuojamiems gyvenamiesiems namams, o pagal architekto M. B. parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį projektą, namas yra rekonstruojamas, nugriaunant pirmo aukšto dalį (avarinės būklės) ir atstatant tokių pat matmenų ant esamų pamatų, nedidinant užstatymo ploto bei mansardą. Pagal šį projektą atstumai iki sklypo ribos nekeičiami, jie lieka tokie, kokie buvo – apie 1,80 m. Architekto M. B. namo rekonstrukcijos projektas parengtas, vadovaujantis statinio projektavimo sąlygų sąvadu ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 d., todėl jam negali būti taikomi naujo pastato projektavimui nustatyti reikalavimai. Todėl nebuvo būtina gauti ir kaimyninio sklypo savininko raštiško sutikimo, nes pastatas rekonstruojamas, nekeičiant užstatymo vietos ir ploto. Pažymėjo, kad B. G. niekada iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl pastato atstumo. Atsakovės teigimu, akivaizdu, kad statybos rūšis projekte ir statybos leidime yra įrašyta teisingai, todėl nėra pažeisti Statybos įstatymo 23 str. 17 d., Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 8.5 papunkčio reikalavimai, kadangi gyvenamasis namas yra rekonstruojamas. Statybos įstatymo 23 str. 14 d. reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti, nes V. K. 2008-06-12 išduoto statybos leidimo Nr. LS-64/08 kopiją Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai 2008-06-17 per statybos įstatymu nustatytą 3 darbo dienų terminą, kadangi birželio 14 ir 15 buvo ne darbo dienos. Nurodė, kad nesutinka su inspektorės pateikta išvada, kad yra suprojektuotas naujas gyvenamasis namas. Pagal architekto M. B. parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį projektą, numatoma nugriauti gyvenamojo namo 1 aukšto dalį, sustiprinti pamatus ir atstatyti jį ant esamų pamatų tokių pat matmenų gyvenamojo namo 1 aukšto dalį bei įrengti mansardą virš dalies namo. Todėl tai yra namo rekonstrukcija, o ne naujo gyvenamojo namo statyba. Inspektorė išvadose yra pažymėjusi, kad nepateikta sklypo geodezinė nuotrauka. Atsakovė pažymėjo, kad statytojas buvo laiku pateikęs sklypo ir už jo ribų esančios teritorijos topografinę geodezinę nuotrauką, kuri yra parengta 2007 m. gruodžio mėnesį bei suderinta su reikiamomis institucijomis 2007-12-12 d., tačiau šio dokumento kopija gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninio projekto dokumentacijoje buvo įsegta be suderinimų. Varėnos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu apie tai buvo užsiminta, tačiau dėl nežinomų priežasčių jos kopija su suderinimais nebuvo įsegta į projektinę dokumentaciją. Mano, kad dėl minėtų aplinkybių, negalima laikyti, kad teritorijos topografinė geodezinė nuotrauka yra nepateikta.
Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė prašymo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jį atmesti (I t., b.l. 91-95).
Nurodė, kad 2005-08-30 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3408M, įgijo nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Šis butas yra mediniame dvibučiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke esančius duomenis matosi, jog viso gyvenamojo namo bendras plotas yra 79,59 kv. m., o trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio buto plotas sudaro 35.48 kv. m. Likusią gyvenamojo namo dalį užima kitas butas (žymimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomas J. U.. Minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas 1965 m. Medinio pastato fizinio nusidėvėjimo procentas siekė 70 proc., todėl tiek teoriškai, tiek praktiškai medinio karkasinio namo dalyje esantis butas buvo visiškai susidėvėjęs. Nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens šeima kito gyvenamojo būsto neturi, todėl nusprendė rekonstruoti dvibučiame gyvenamajame name esantį butą, bei pritaikyti jį šeimos poreikiams. Paaiškino, kad Varėnos rajono savivaldybė trečiojo suinteresuoto asmens prašymu 2007-11-08 patvirtino Statinio projektavimo sąlygų sąvadą, kurio objektu nurodyta gyvenamojo namo rekonstrukcija. Dėl dvibučio gyvenamojo namo dalies – vieno buto rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos parengimo kreipėsi į architektą M. B.. Nurodė, kad pagal Projekto aiškinamojo rašto 1.1 p. matosi, kad rekonstruojamas dvibutis medinis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Iš minėto rašto 2.1 punkte nurodytų sklypo plano sprendinių yra aišku, kad rekonstruojamos namo dalies pamatai išlieka tokie patys, t. y. užstatymo plotas nesikeičia. Gyvenamojo namo dalis rekonstruojama ant esančių juostinių betoninių pamatų, o pagal projekte esantį pamatų planą, nauji betoniniai pamatai klojami tik pastato viduje. Rekonstruojamos namo dalies sienos, perdanga ir stogo konstrukcija turi išlikti medinėmis, t. y. tokiomis kaip ir iki rekonstrukcijos. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iš faktinių aplinkybių matyti, jog jo vykdomi statybos darbai atitinka būtent statinio rekonstravimą. Mano, jog nurodyti statybos darbai niekaip negali būti traktuojami kaip nauja statyba tiek pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybas, reikalavimus, tiek pagal Nekilnojamojo turto registre esamus rekonstruojamo dvibučio gyvenamojo namo duomenis. Atsižvelgiant į mano vykdomos rekonstrukcijos projektinius sprendinius, negalima nei praktinė, nei teorinė galimybė naujo statinio sukūrimui. Pažymėjo, jog Alytaus apskrities viršininko administracija 2008-12-18 teismine tvarka kreipėsi dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui išduoto statybos leidimo panaikinimo 2008-11-11 gavusi kaimyninio sklypo savininko prašymą. Jame akcentuojama, jog 3 m atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos nesilaikymas, pažeidžia šio sklypo savininko interesus. Tačiau realiai šie interesai nėra pažeidžiami vien dėl tos priežasties, jog rekonstruojamo namo dalis idealiai sutampa su 1965 m. statyto medinio gyvenamojo namo ribomis, o tiksliau, išlieka buvęs 1,80 m. atstumas iki sklypo ribos. Nurodė, kad B. G. gyvenamasis namas yra pastatytas žymiai vėliau, todėl, mano, kad jį projektuojant ir statant turėjo būti išlaikyti reikalavimai dėl atstumų iki gretimo gyvenamojo namo ir sklypo ribų. Dėl nurodyto pažeidimo, kad nėra pateikto žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kito žemės sklypo naudojimo teises įrodančio dokumento, paaiškino, kad žemės sklypo, kuriame stovi konstruojamas gyvenamasis namas, savininkė yra valstybė, todėl pagal Žemės įstatymo 7 str. valstybinės žemės valdytoju yra apskrities viršininkas. Gyvenamojo namo konstrukcijos projektinėje dokumentacijoje yra įsegta Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-04-26 pažyma Nr. (1.30)-477. Pareiškėjo teigimu, šis dokumentas vertintinas kaip sutikimas atlikti statybos darbus gyvenamajame name, stovinčiame žemės sklype ,adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 15.3 p., rengiant rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją yra gautas rekonstruojamo statinio bendraturtės J. U. sutikimas. Nurodė, kad likusieji inspektorės nustatyti pažeidimai, susiję su teisės aktuose nustatytų terminų pažeidimais, vertintini kaip formalūs, ir negali būti laikomi pakankamu pagrindu nutraukti statybos leidimo galiojimą.
Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. prašė prašymo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. G. atsiliepime į pareiškėjos prašymą su prašymu sutiko (I t., b.l. 82-85). Pateikė papildomų paaiškinimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens V. K. ir atsakovės byloje pateiktų atsiliepimų (II t., b.l. 64-70).
Nurodė, kad iš esmės sutinka su pareiškėjos prašyme išdėstytais motyvais. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjos pareigūnai, tinkamai neišnagrinėję projektinių sprendimų, konstatavo naujo gyvenamojo namo projektavimą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, gyvenamojo namo statyba turėjo būti laikoma savavališka. B. G. nuomone, minėti pareigūnai pagal kompetenciją nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 4 d. 1 p. reikalavimų ir laiku nešalino savavališkos statybos padarinių, taikant Statybos įstatymo 28 str. reikalavimus. Nurodė, kad jo 2008-11-11, 2008-11-20 ir 2008-12-02 prašymai, adresuoti Alytaus apskrities viršininko administracijai, nebuvo tinkamai išnagrinėti, dėl ko lapkričio – gruodžio mėn., nukrypstant nuo projektinių sprendinių, nesilaikant atstumų nuo trečiojo suinteresuoto asmens sklypo ribos ir gyvenamojo namo, buvo pastatytas privatus naujas gyvenamasis namas valstybiniame žemės sklype. Pažymėjo, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija projektavimo sąlygų sąvadą išdavė, pateikus seną topografinę nuotrauką, kurioje yra atžymėta tariamai rekonstruojamojo gyvenamojo namo dalis, tačiau numatomas projektuoti statinys jau 2006 m. pirmą pusmetį buvo nugriautas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Varėnos rajono savivaldybė, išdavusi leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, pažeidė Statybos įstatymo 2 str. 18 d. nuostatas, nes statomo buto plotas viršija nustatytą 10 proc. ribą. Nurodė, kad projektuotojas aiškinamojo rašto priešgaisrinėje dalyje klaidinai nurodo 6 m atstumą nuo artimiausio, t.y. B. G. gyvenamojo namo, nors faktiškai šis atstumas yra 4,12 m. Pažymėjo, kad savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-06-11 protokole Nr. PPD65/08 komisijos nario Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos atstovo parašo nėra, tačiau laikoma, kad su projektu visi komisijos nariai sutinka ir, tuo remiantis, statybos leidimas išduotas. Nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu V. K. Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2007-04-26 išdavė pažymą, kad būtų atstatytas avarinės būklės statinys, nors jis jau buvo nugriautas prieš metus laiko. Pažymėjo, kad vykdoma statyba pažeidžia jo ir jo šeimos interesus.
Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo B. G. prašė prašymą tenkinti.
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2007-09-27 V. K. pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriui prašymą parengti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje, dalies – buto rekonstrukcijai (I t., b.l. 114). 2007-11-08 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijai Nr. SPS-259/07 (I t., b.l. 146). 2008-06-06 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštovaizdžio skyriuje užregistruotas 2008-05-29 V. K. prašymas dėl statybos leidimo išdavimo (I t., b.l. 127). 2008-06-11 įvyko Varėnos rajono savivaldybės nuolatinės komisijos posėdis, kurio metu pritarta statybos leidimo išdavimui (I t., b.l. 123-126).2008-06-12 V. K. išduotas statybos leidimas (toliau – Statybos leidimas) (I t., b.l. 112).
Remiantis byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), Varėna, įregistruotas gyvenamas (dviejų butų) namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2A1, statybos pabaigos metai – 1965, baigtumo procentas -100, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 (II t, b.l. 1-2). Nustatyta, kad minėtame name įregistruoti du butai: butas, Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis J. U. ir butas, Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis V. K. (b.l. 3-6).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Statybos leidimas išduotas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir savo 2008-11-24 Patikrinimo akte Nr. 20 nurodė tokius pažeidimus: 1) savivaldybės administracija pavėlavusi 2 dienas pateikė paraišką Rytų skirstomiesiems tinklams, UAB „Varėnos vandenys“ išduoti statinio projektavimo sąlygas; 2) Rytų skirstomieji tinklai sąlygas pateikė pavėluotai; 3) statytojui savivaldybės administracija projektavimo sąlygų sąvadą išdavė pavėlavusi 8 darbo dienas; 4) nėra pateikto žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kitos žemės sklypo naudojimo teises įrodančio dokumento; 5) projekte nenurodytas atstumas nuo statomo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3 m; 6) nėra pateikto kaimyninio žemės sklypo savininko raštiškas sutikimo dėl statinio statybos mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypų ribos; 7) projekte ir statybos leidime statybos rūšis įrašyta klaidingai. Statybos darbai pavadinti rekonstrukcija, o turi būti - nauja statyba; 8) statytojui, V. K., išduoto statybos leidimo kopiją savivaldybės administracija pateikė apskrities viršininko administracijai pavėlavusi 2 dienas; 9) suprojektuotas naujas gyvenamasis namas; 10) nepateikta sklypo geodezinė nuotrauka.
Byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar, atsakovė, išduodama V. K. ginčijamą Statybos leidimą, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė.
Dėl pareigos pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus.
Statybos įstatymo (2007-05-03 redakcija Nr. I-1240) 20 str. 2 d. numatyta, kad Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir: 1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); 2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija; 3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai; 4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis; 5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami).
Statybos įstatymo 23 str. 9 d. įtvirtinta, kad statybos leidimui gauti, statytojas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti: 1) nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose; 3) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, <...> kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; 4) statinio projektą; 5) statinio projekto ekspertizės išvadas (kai tai privaloma); 6) statinio projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma); 7) atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 8) dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo (kai techninė priežiūra yra privaloma); 9) statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas).
Nustatyta, kad pareiškėjas be kitų privalomų dokumentų Varėnos rajono savivaldybės administracijai pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius) 2007-04-26 pažymą Nr. (1.30)-477, kurioje nurodyta, kad V. K. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste, dalies naudotojas ir kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius sutinka, kad V. K. atstatytų avarinės būklės jam priklausančią namo dalį (I t., b.l. 116). Pažymėtina, kad šį dokumentą išdavė pareiškėjos, t.y. institucijos, inicijavusios šią bylą, struktūrinis padalinys. Iš byloje pateiktos VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, inventorinis Nr. 38/10022 (II t., b.l. 7-39) matyti, kad sklypo plane 2002-04-02 suderinto Varėnos rajono savivaldybės, kuriame yra dviejų butų gyvenamasis namas, naudotoju nurodyta Varėnos rajono savivaldybė (II t., b.l. 8-9). VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (I t., b.l. 178).
Pažymėtina, kad įstatyme ar kituose teisės aktuose išsamiai nėra numatyta kokie žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai šiuo atveju turi būti pateikiami. Tačiau iš paminėtų duomenų matyti, kad negalima tvirtinti, jog savivaldybė yra valstybinės žemės sklypo naudotoja, t.y. valdo sklypą patikėjimo teise. Inventorinėje byloje nėra duomenų kokiu pagrindu padarytas įrašas plane dėl to, kad savivaldybė yra naudotoja. Minėtas planas yra techninės apskaitos dokumentas ir nepatvirtina savivaldybės teisių sklypą, kuris ir nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Inventorinėje byloje esančios sutartys patvirtina, kad minėtame pastatas buvo privatizuotas 1991, 1992 savivaldybei pardavus pastate du atskirus butus ir įregistravus fizinių asmenų teises į šiuos butus (II t., b.l. 15-16). Prie pastato esančio žemės sklypo naudojimo klausimas nebuvo išspręstas nustatyta tvarka. Nei savivaldybės, nei privačių asmenų teisės nėra patvirtintos į sklypą, sklypas nesuformuotas.
Žemės įstatymo 7 str. 1 d. yra numatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos. Žemės įstatymo 7 str. 1 d. yra numatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms: 1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 2) viešojo naudojimo poilsio objektams; 3) gatvėms ir vietiniams keliams; 4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; 5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; 6) ūkinei komercinei veiklai.
Byloje nėra ir savivaldybės administracija nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sklypas, kuriame vyksta statyba, buvo perduotas savivaldybei minėta tvarka ar kitais Žemės įstatyme ar kituose įstatymuose numatytais pagrindais.
Dėl nurodytų motyvų negalima tvirtinti, kad savivaldybė yra sklypo teisėtas naudotojas ar pareiškėjas yra sklypo naudotojas minėtos pažymos pagrindu. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas pateikė vieną iš Statybos įstatyme numatytų privalomų pateikti dokumentų - žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus.
Pažymėtina, kad statytojui tinkamai neįvykdžius šios savo pareigos, negalima spręsti klausimo ar nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, ar nėra pažeidžiami reikalingi atstumai. Šios pareigos nevykdymas gali būti susijęs ir su galimybę patikrinti kitus reikalavimus – neįregistravus sklypo registre, nėra konkrečiu atveju aišku kokie žemės naudojimo apribojimai galioja šiame žemės plote, todėl yra neaišku ar šiuo atveju neturi būti nustatytos papildomos projektavimo sąlygos.
Ginčijamu atveju nebuvo pateikti visi privalomi statytojui pateikti dokumentai, todėl nebuvo prielaidų perduoda dokumentus Nuolatinei statybos komisijai. Todėl ginčijamas statybos leidimas yra neteisėtas. Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 2 p. yra numatyta, kad statybos leidimas netenka galios teismo sprendimu. Todėl tenkinamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti statybos leidimą.
Kiti pareiškėjos nurodyti pažeidimai nesudarytų pagrindo naikinti statybos leidimo dėl vėliau dėstomų argumentų.
Dėl statinio statybos rūšies.
Byloje pateiktas architekto M. B. techninis projektas pagal 2007-11-08 V. K. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SPS – 259/07 (I t., b.l. 29-78). Minėto projekto aiškinamojo rašto 1.1 p. nurodyta, kad rekonstruojamas dvibutis medinis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Varėna (b.l. 56-57). Aiškinamojo rašto 2.1 p. nurodyta, kad rekonstruojamos namo dalies pamatai išlieka tokie patys, t.y. užstatymo plotas nesikeičia. Aiškinamojo rašto 2.3 p. ,,Konstrukcijos“ numatyta, kad namas bus rekonstruojamas ant esančių juostinių – betoninių pamatų, pagal projekte esantį pamatų planą, taip pat klojami nauji betoniniai pamatai rekonstruojamo buto pirmame aukšte. Numatyta, kad gyvenamojo namo sienos medinės – iš 14 cm pločio rąstų, rekonstruojamo buto lauko sienos bus apšiltinamos 100 mm storio akmens vata, bus statomos naujos vidinės pertvaros pirmame aukšte iš 12 cm pločio silikatinių plytų. Iš Aiškinamojo rašto taip pat matyti kad suprojektuota mansarda, kurioje bus statomos naujos vidinės pertvaros iš gipso kartono plokščių, statomas naujas stogas, dedami nauji langai ir durys. Remiantis minėto Aiškinamojo rašto nuostatomis, darytina išvada, kad planuojama rekonstruoti dvibutį gyvenamąjį namą, numatant nugriauti gyvenamojo namo 1 aukšto dalį – 10 butą, kurio laikančiosios konstrukcijos yra iš medinio karkaso, sustiprinti pamatus ir pastatyti ant esamų pamatų gyvenamojo namo 1 aukšto dalį ir įrengti mansardą.
Pareiškėjos teigimu, V. K. planuojama vykdyti statyba laikytina naujo statinio statyba, tuo tarpu atsakovės ir V. K. nuomone, tai yra jau esamo statinio rekonstrukcija.
Statybos įstatymo 2 str. 8 d. numatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą; keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); <...>.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR ,,Statinio statybos rūšys“ Nr. 1.01.08:2002 (su vėlesniais pakeitimais) 9 p. įtvirtinta, kad Statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: 1) pastatomi nauji aukštai (aukštas, mansarda); 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos; 4) nugriaunama dalis esamų aukštų; 5) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas.; 6) pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys; 7) pakeičiami pamatai, karkasas, laikančios sienos (ar dalis šių konstrukcijų) to paties ar kito tipo konstrukcijomis; 8) pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos, išskyrus išvardytas 9.7 punkte, kito tipo konstrukcijomis; 9) iš esmės pakeičiama fasadų (vieno ar kelių) išvaizda. <...>;
Naujos statybos samprata įtvirtina Statybos įstatymo 2 str. 17 d., pagal kurią naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18 dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį.
Statybos techninio reglamento STR ,,Statinio statybos rūšys“ Nr. 1.01.08:2002 8 p. tikslinama, kad Naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių. Šios statybos tikslai yra: 1) pastatyti naują statinį; 2) pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne; 3) nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais; 4) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis; 5) atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį; <..>.
Remiantis paminėtomis nuostatomis, darytina išvada, kad sprendžiant, kuriai iš statybos rūšių priskirtina V. K. planuojama vykdyti statyba, būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) statybos tikslą (pastatyti naują statinį ar iš esmės pertvarkyti esamą statinį); 2) teisės aktų reikalavimus, kuriuos turi atitikti tam tikra statybos rūšis.
Byloje nustatyta, kad V. K. nuosavybės teise priklausantis butas, yra dviejų butų name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Varėna. Nustatyta, kad kitas name esantis butas priklauso J. U.. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji namai“ (su vėlesniais pakeitimais) 4.12 p., dvibutis namas – namas, susidedantis iš dviejų butų, turinčių įėjimus iš lauko ir išdėstytus skirtinguose aukštuose arba abiejuose aukštuose. Byloje nėra duomenų ir nėra pagrindo teigti, kad V. K. pateikė prašymą Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo, planuodamas atlikti viso namo statybos darbo, t.y. jį nugriauti, atstatyti, remontuoti ar atlikti kitus statybos darbus. Iš byloje pateiktų V. K. prašymų Varėnos rajono savivaldybės administracijai matyti, kad V. K. prašė išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą tik jam priklausančios namo dalies (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Varėna) statybos darbams atlikti. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų, naujos statybos tikslas yra iš esmės naujo statinio statyba, taip pat priestato statyba, naujų inžinerinių tinklų tiesimas bei buvusio statinio atstatymas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad V. K. vykdoma statyba neatitinka nė vieno iš paminėtų naujos statybos tikslų. Kaip matyti iš byloje pateikto ir jau aptarto V. K. parengto techninio statinio projekto, V. K. planuojama statyba siekiama iš esmės pertvarkyti – nugriauti ir atstatyti, pastato dalį – vieną iš pastato butų. Tokiu atveju negalima teigti, kad iš esmės statomas naujas statinys, kurio anksčiau nebuvo, taip pat konstatuotina, kad minėtos namo dalies – buto, nugriovimas ir atstatymas nelaikytinas priestato prie jau esamo statinio statymu. Pažymėtina, kad šiuo atveju V. K. vykdoma statyba neatitinka ir kitų dviejų naujos statybos tikslų – nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose bei buvusio statinio atstatymas, nes šiuo atveju planuojama nugriauti ir atstatyti ne visą statinį, o tik jo dalį. Kaip matyti iš byloje pateikto statinio techninio projekto, V. K. vykdoma statyba siekiama iš esmės pertvarkyti jau esamo statinio dalį, t.y. nugriauti V. K. priklausančią dalį namo – butą ir atstatyti naują. Taigi konstatuotina, kad V. K. vykdomos statybos tikslas atitinka ne naujos statybos, bei rekonstrukcijos kaip statybos rūšies tikslus. Tačiau, kaip minėta, nepakanka nustatyti, kad siekiama iš esmės pertvarkyti jau esamą statinį, tačiau taip pat būtina nustatyti, ar rekonstruojant atliekami būtent tie statybos darbai, kurie sudaro rekonstrukcijos sampratą. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų, rekonstrukcija apima platų spektrą statybos darbų: pastatomi nauji aukštai, įrengiamas rūsys, nugriaunama dalis esamų aukštų, pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys, pakeičiami pamatai, karkasas, laikančios sienos ir kt. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas, siekdamas rekonstruoti jam priklausantį pastate esantį butą, planuoja atlikti daugumą iš anksčiau numatytų darbų: nugriauti dalį namo 1 aukšto – jam priklausantį butą, naujai įrengti laikančiąsias konstrukcijas, pastatyti naujus aukštus ir atlikti kitus darbus, kurie patenka į Statybos įstatymo 2 str. 8 d. numatytą rekonstrukcijos sampratą. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad V. K. išduotame statybos leidime pagrįstai buvo nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija.
Kadangi byloje nustatyta, kad V. K. planuojami atlikti statybos darbai laikytini rekonstrukcija, todėl nepagrįsti pareiškėjos 2008-11-24 Patikrinimo akte Nr. 20 nurodyti teiginiai, kad projekte nenurodytas atstumas nuo statomo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3 m ir nėra pateikto kaimyninio žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas dėl statinio statybos mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypų ribos. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyti Statybos techninio reglamento STR ,,Gyvenamieji pastatai“ 192.1 p., 1 priedo 4 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR ,,Statybos leidimas“ (su vėlesniais pakeitimais) 16.1 ir 16.2 p. reikalavimai netaikytini, kadangi V. K. planuojami vykdyti statybos darbai nėra laikytini nauja statyba, o rekonstrukcija. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos techninės dokumentacijos matyti, kad V. K. planuojama rekonstruoti namo dalis atitinka 1965 m. pastatyto namo ribas sklype, t.y. 1,80 m iki sklypo ribos. Reikalavimas suprojektuoti pastatą sklype, laikantis anksčiau minėto 3 m iki sklypo ribos atstumo reikalavimo, galėtų būti taikomas tik tuomet, jeigu būtų planuojama viso namo nauja statyba, o ne jo dalies rekonstrukcija.
Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti pažeidimai dėl statybos rūšies bei formalus įstatymų taikymas, galėtų sukelti teisines pasekmes, kurių negalima būtų pakeisti nei administraciniais aktais, nei kitokiais veiksmais. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos statytojo nuosavybės teisės į butą, kuris sudaro pastato dalį. Jeigu vadovautis pareiškėjo nuostatomis, jog minėta rekonstrukcija yra nauja statyba, tai galima yra tokia situacija, kai statytojas negalės įgyvendinti jokių teisių į savo nuosavybę dėl to, kad pvz. dėl mažo ploto ar esančių atstumų statyba yra iš viso negalima. Minėtas formalus įstatymo taikymas prieštarautų bendriesiems protingumo ir teisingumo teisės principams.
Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 str. 7 d. 3 p. yra numatyta, kad pareiškėja, vykdydama statybų priežiūrą apskrities lygiu, vadovaudamasi šio straipsnio 6 d. numatytomis teisėmis, atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus. Statybos įstatymo 27 str. 6 d. yra numatyta minėtos įstaigos teisė jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį). Todėl tokiu atveju, jeigu V. K. pateiktų savivaldybei visus privalomus dokumentus, toliau statybos teisėtumo klausimas, klausimas ar statyba nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, turėtų būti sprendžiamas nurodytu būdu.
Dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ir kitų terminų.
Pareiškėja 2008-11-24 Patikrinimo akte Nr. 20 nustatė, kad savivaldybės administracija pavėlavusi 2 dienas pateikė paraišką Rytų skirstomiesiems tinklams, UAB „Varėnos vandenys“ išduoti statinio projektavimo sąlygas; Rytų skirstomieji tinklai sąlygas pateikė pavėluotai; statytojui savivaldybės administracija projektavimo sąlygų sąvadą išdavė pavėlavusi 8 darbo dienas; statytojui, V. K., išduoto statybos leidimo kopiją savivaldybės administracija pateikė apskrities viršininko administracijai pavėlavusi 2 dienas.
Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 30 AM įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (su vėlesniais pakeitimais) 11 p., savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs Reglamento 10 punkte išvardytus dokumentus (dokumentus, reikalingus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti), per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, <...> parengti (pagal kompetenciją): 1) inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; 2) regiono aplinkos apsaugos departamentui; 3) už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti); 4) už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti); 5) kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų. Minėto Statybos techninio reglamento 12 p. numatyta, kad projektavimo sąlygos parengiamos per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) paraiškos gavimo, o 13 p. įtvirtinta, kad sąvadą patvirtinamas ir išduodamas statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.
Teismas konstatuoja, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad minėti statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo terminai praleisti. Tačiau konstatuotina, kad, sprendžiant, kokią reikšmę minėtų terminų praleidimas turi ginčijamo byloje statybos leidimo teisėtumui, būtina nustatyti, kokio tikslo, nustatant minėtus terminus, buvo siekiama. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimu yra paraišką pateikęs asmuo (šiuo atveju V. K.), todėl būtent dėl jo interesų – kad nebūtų vilkinamas statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo procesas, yra nustatyti ir teisės aktuose įtvirtinami tam tikrų subjektų veiksmų atlikimo terminai. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad V. K. ar kitų asmenų interesai, išduodant statinio projektavimo sąlygų sąvadą buvo pažeisti. Nenustatyta, kad V. K. skundė pavėluotai atliktus Varėnos rajono savivaldybės administracijos veiksmus. Šiuo atveju praleisti terminai, tame tarpe ir pavėluotas išduoto statybos leidimo kopijos apskrities viršininkui pateikimas, vertintini tik kaip formalūs pažeidimai, kurie negalėjo turėti esminės įtakos išduoto statybos leidimo teisėtumui.
Pažymėtina, kad 2008-11-24 Patikrinimo akte Nr. 20 taip pat pažymėta, kad nepateikta sklypo geodezinė nuotrauka. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ (su vėlesniais pakeitimais) 7 p., privalomuosius projekto rengimo dokumentus Projektuotojui pateikia Statytojas. Vieni iš privalomųjų dokumentų - statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų trasų inžinerinių, geodezinių, topografinių tyrinėjimų dokumentai (ant ne senesnės kaip 1 metų topografinės geodezinės nuotraukos, kuri patikslinama (jei reikia) Projekto rengimo metu) (Statybos techninio reglamento 8.7.1 p.). Byloje nustatyta, kad geodezinė topografinė nuotrauka Varėnos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikta (I t., b.l. 141). Remiantis atsakovo atsiliepimo turiniu ir pateikta minėta geodezinės topografinės nuotraukos kopija (I t., b.l. 141) nustatyta, kad ji parengta 2007 m. gruodžio mėn. ir suderinta su reikiamomis institucijomis, tačiau dėl nežinomų priežasčių šio dokumento kopija gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninio projekto dokumentacijoje buvo įsegta be suderinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju minėtas pažeidimas taip pat vertintinas kaip formalus, nes topografinė geodezinė nuotrauka pateikta buvo. Kaip nurodė savo paaiškinime Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas G. S. (I t.,b.l. 22-25), pateiktoje topografinėje nuotraukoje esančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų atstovai, kurie visi dalyvavo nuolatinės statybos komisijos posėdyje, tikrindami V. K. techninį projektą, pritarė gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir pasirašė protokole, tuo neprieštaraudami, kad yra nustatyti kokie nors pasikeitimai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2008-06-12 V. K. išduotą statybos leidimą Nr. LS-64/08 gyvenamojo namo rekonstrukcijai 2A1m (buto statyba vietoje seno susidėvėjusio), adresu (duomenys neskelbtini), Varėna, Varėnos raj. sav.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.