Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties Kazimiero V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Nuobauda skirta už tai, kad perkančioje organizacijoje – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, 2007 m. gruodžio mėn. vykdant viešojo pirkimo „Tarptautinės konferencijos organizavimo paslaugų pirkimas“ neskelbiamų supaprastintų derybų būdu procedūras, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, t. y. perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija), kurios pirmininku buvo K. V. A., pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus: Komisija viešąjį pirkimą vykdė pagal parengtas Derybų sąlygas, kurių 4 priedo 7 punkto nuostata numato, jog paslaugų teikėjas turi siūlyti ne mažiau 2 variantų priėmimų ne viešbutyje (prieštarauja Derybų sąlygų 4.3 p., Įstatymo 26 str. 1 d. ir 101 str. 5 d.); Derybų sąlygų 2 priede „Finansinis pasiūlymas“ (toliau – ir Finansinis pasiūlymas), pagal kurį tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo apskaičiuoti pasiūlymo kainą, nebuvo įtrauktos visos pirkimo objekto sudėtinės dalys, nurodytos 4 priede (priėmimų ne viešbutyje organizavimo išlaidos, pagal perkančiosios organizacijos poreikį aprūpinimas kanceliarinėmis prekėmis), dėl ko šių išlaidų tiekėjas neįtraukė į pasiūlymo kainą, o Komisija jų nevertino. Neįtraukusi į Finansinio pasiūlymo formą pirkimo objekto sudėtinių dalių, nurodytų 4 priedo 7 ir 9.6 punktuose, ir jų nevertindama, Komisija pažeidė „Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos“, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2006 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1S-10 (toliau – ir Metodika) 12, 19, 27.5.4 punktus. Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu vykdydama viešojo pirkimo procedūras, Komisija neužtikrino pagrindinių Metodikos 4 punkte įtvirtintų kainodaros taisyklių nustatymo principų, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas – pasiekimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas. K. V. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 iki 2500 litų. Iš šios teisės normos matyti, kad šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už 3 alternatyvias veikas, t. y. 1) Įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimą, 2) viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą bei 3) Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą. Įvertinus protokole formuluojamą kaltinimą, matyti, kad K. V. A. nėra inkriminuojami nei viešojo pirkimo būdo parinkimas, nei komisijos sprendimų nevykdymas, todėl turėtų būti tiriamas Įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008 ir kitos). Nagrinėjamoje byloje įvertinus K. V. A. suformuluoto kaltinimo turinį, matyti, jog jam iš esmės inkriminuojami Metodikos, t. y. poįstatyminio teisės akto, nuostatų pažeidimai bei Įstatyme įtvirtintų principų nesilaikymas. Tačiau pažymėtina, kad poįstatyminių teisės aktų pažeidimas nesudaro ATPK 171³ straipsnio 1 dalies sudėties. Be to, įvertinus protokole nurodytų Metodikos normų turinį, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kokios Įstatymo nuostatos buvo pažeistos. Tuo tarpu kaltinimas principų pažeidimu yra apskritai nekonkretus – protokole nėra nurodyta, kokie būtent Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ar skaidrumo) ir kokiais veiksmais jie buvo pažeisti. Taip pat neaišku, kokiu būdu buvo pažeistas Įstatyme įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog lėšos būtų buvę panaudotos neracionaliai (per didele kaina pirktos prekės ar paslaugos ir pan.). Toks kaltinimo nekonkretumas užkerta galimybę bylą nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veiką teisiniu požiūriu bei tuo pačiu – asmeniui gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Dėl paminėtų protokolo ir medžiagos trūkumų pirmosios instancijos teismo nutartis ir Tarnybos nutarimas turi būti panaikinti ir byla turėtų būti grąžinta Tarnybai medžiagos ir protokolo trūkumams šalinti. Tačiau įvertintina tai, kad K. V. A. inkriminuojama veika buvo padaryta 2007 m. gruodį, šiuo metu nuo veikos padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai. Sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Įvertinus tai, jog panaikinus Tarnybos nutarimą ir apygardos administracinio teismo nutartį, jokio galiojančio sprendimo skirti nuobaudą K. V. A. nebėra, darytina išvada, kad bylos grąžinimas papildomam nagrinėjimui nebegalimas, todėl byla K. V. A. atžvilgiu turi būti nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. V. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimą K. V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.