- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- A15.-287-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00041-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. F.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. F. 2019 m. gruodžio 31 d. apie 16:13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo XC70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,48 promilių girtumas, buvo neatidi važiuodama atbuline eiga ir įvažiavo į stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino automobilį. Šiais veiksmais V. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14, 114 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. F. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ji ruošėsi švęsti Naujuosius metus. Išgėrė šampano. Pastebėjusi, kad jai trūksta alyvuogių, nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės „Maxima“, kurios aikštelėje, važiuodama atbula eiga, netyčia kliudė kitą automobilį. Dėl padaryto ji jau sumokėjo draudimui 50 EUR. Dėl vairavimo neblaivia gailisi. Tai yra pirmas jos padarytas toks nusižengimas. Prašo skirti kiek galima švelnesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
V. F. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teisme nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. apie 16:30 val. automobiliu „Volvo XC70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu vyrui, važiavo iki parduotuvės apsipirkti. Atvažiavusi į parduotuvės aikštelę, parkavosi ir netyčia užkliudė kitą stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susidūrimo nepajuto, o „Toyota“ automobilio vairuotas pradėjo aiškinti, kad ji kliudė automobilį. Vartojo šampaną prieš 6 val. (b. l. 10).
Be V. F. prisipažinimo, jos padarytą administracinį nusižengimą įrodo:
1) administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2);
2) vyriausiojo patrulio D. K. (D. K.) tarnybinio pranešimo duomenys, iš kurio matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad „Maxima“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus nurodytu adresu, pasitikęs pranešėjas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad į jo automobilį važiuodamas atsitrenkė automobilis „Volvo“. Jam sukėlė įtarimą, kad vairuotoja neblaivi. Automobilį „Volvo“ vairavusi V. F. paaiškino važiavusi atbulomis ir nepajutusi, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Bendraujant su ja nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar vartojo alkoholį, pastaroji atsakė, kad prieš 4 val. gėrė šampano taurę. Alkotesterio pagalba 16.25 val. V. F. buvo nustatytas 1,53 promilės girtumas, o 16.42 val. – 1,48 promilės girtumas (b. l. 4);
3) BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2019 m. gruodžio 31 d., 16.13 val. buvo gautas pranešėjo pranešimas apie tai, kad „Maxima“ aikštelėje į jo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi (b. l. 5-6);
4) eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, bei byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių nustatyta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“ bei eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: automobiliai „Volvo XC70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyti minėto automobilio apgadinimai (b. l. 7-8, 16-23);
5) rašytiniame A. R. pranešime nurodytos aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 31 d., apie 15.56 val. prisiparkavo automobilį prekybos centro aikštelėje. Belipant iš automobilio, pajuto smūgį, gale parkavosi automobilis „Volvo XC70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris manevravo, sustojo skersai parkavimosi vietos. Iš automobilio išlipusi moteris svirduliavo, įtarė, kad neblaivi, todėl iškvietė policiją. Automobiliui nežymiai pažeistas galinio bamperio dažų sluoksnis, nukentėjusiųjų žmonių nėra (b. l. 9);
6) alkotesterio duomenys, kurie patvirtina, jog V. F. 2019 m. gruodžio 31 d. 16.25 val. buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas, o 16.42 val. – 1,48 promilių girtumas (b. l. 11), tokia patikra atitinka Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 su vėlesniais pakeitimais).
ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
KET 114 punkte nustatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. F. 2019 m. gruodžio 31 d. apie 16.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo XC70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,48 promilių girtumas, buvo neatidi važiuodama atbuline eiga ir įvažiavo į stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino automobilį. Šiais veiksmais V. F. pažeidė KET 9, 14 ir 114 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, todėl jos padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia, V. F. asmenybę – praeityje nebausta administracine tvarka (b. l. 3), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas), ir tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad V. F. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam baudos minimumui, t. y. 1 200 EUR.
Dėl administracinio poveikio priemonių.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
V. F. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimais, ji šiurkščiai pažeidė KET ir savo veiksmais padarė žalą, tačiau dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.
Visgi, pažymėtina tai, kad administracinė poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra ženkliai griežtesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, terminas. Tokia situacija, kai administracinio nusižengimo kodeksas nustato griežtesnes sankcijas ar poveikio priemones nėra teisinga. Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, ir atsižvelgdamas į jau nustatytas tiek administracinio nusižengimo aplinkybes, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti V. F. trumpesnį administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą.
Dėl automobilio konfiskavimo
ANK 423 straipsnio 5 dalis nustato, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad automobilis, kurį vairavo V. F., atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimo padarymo priemonės sąvoką, tačiau šiuo atveju jis negali būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. Tarp šių nusižengimų yra įvardintas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. F.. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Volvo XC70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. F. (b. l. 12). Tai yra, šis turtas galimai pastariesiems priklauso kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų aplinkybių, todėl administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pripažinti V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1200 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19109366500.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.