Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo ir paskirtos baudos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, VDI) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20587 (toliau – ir Nutarimas) paskirta 9 000 Eur bauda. Pareiškėja prašo Nutarimą pakeisti ir jai paskirtą 9 000 Eur baudą sušvelninti, skiriant 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. už 6 nelegaliai dirbusius asmenis paskirti 5 208 Eur baudą.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. VDI vyriausioji darbo inspektorė D. Š. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-572-2022 ir A. S. paskyrė 2 800 Eur administracinę nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad minėtose situacijose nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Šioje byloje skundžiamu nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-572-2022 administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda yra paskirta šio juridinio asmens direktorei (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju – juridinis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar BK, ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal UĮ nuostatas. Pažymėtina ir tai, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame UĮ. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent UĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl UĮ nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

Taigi, nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y. nebuvo nustatytas asmens tapatumas, vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal UĮ nuostatas paskirta juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui A. S.. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui. Uždaroji akcinė bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Dėl paskirtos baudos dydžio

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20587 juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustačius, jog įmonėje nelegaliai dirbo 6 asmenys, buvo paskirta 9 000 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuota, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie pat veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal UĮ 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu. UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas bylas, teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įstatymo analogija arba teisės analogija, kaip specialiais juridiniais metodais, naudojamasi tada, kai konkrečiu atveju būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragas tam, kad būtų galima išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta blanketine norma, nustatančia ANK nuostatų taikymą skiriant ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, kurios sudaro pagrindą skirti pareiškėjai baudą pagal ANK normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos procesinius aspektus (pažeidimo tyrimas, pažeidimų protokolų surašymas ir bylos nagrinėjimas), nes teisinio reguliavimo spragos nėra.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Vertinant paskirtos sankcijos dydį svarbus ne tik formalus įstatymo taikymas atsižvelgiant į sankciją, bet ir bendrieji proporcingumo ir teisingumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, o padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio, pažymi, kad skirdama baudą atsakovė nenustatė, jog būtų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėja prisiėmė atsakomybę, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (lengvinanti aplinkybė), ateityje įsipareigojo nepažeidinėti teisės aktų ir jų preciziškai laikytis, įvertinta tai, kad pažeidimas truko ilgą laiką – 2020 m. gegužės–rugsėjo mėn., tai, kad dirbo šeši nelegalūs darbuotojai, du iš jų nepilnamečiai asmenys, taip pat atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad darbdavei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujanti direktorė A. S. laukiasi pirmagimio. Atsakovė, atsižvelgdama į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad pažeidimas nustatytas pirmą kartą, įvertinusi tai, kad pats nusižengimas padarytas pažeidus darbo įstatymų reikalavimus ne vieno, ne dviejų, bet kelių darbuotojų atžvilgiu, todėl paskirta ne didesnė negu vidurkis bauda (1 500 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).

Akcentuotina, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. aptariamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, todėl akivaizdu, kad būtent ji buvo atsakinga už tinkamą įmonės vadovui priskiriamų funkcijų vykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju bendrovės vadovė A. S. savo pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios šeši darbuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. S. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informavus VSDFV.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimas, kuris tęsėsi ilgą laiką (nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.) ir per kurį net 6 darbuotojai (iš jų 2 nepilnamečiai) neturėjo jokių socialinių garantijų, už pakankamai ilgą laiko tarpą valstybei pareiškėjos nebuvo mokami jokie mokesčiai, todėl toks pažeidimas negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį, užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirta finansinė sankcija ne didesnė negu vidurkis pareiškėjai yra adekvati padarytam pažeidimui (6 nelegaliai dirbę asmenys skirtingais ir pakankamai ilgais laikotarpiais), todėl ją sumažinti iki 5 208 Eur nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.