- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-312-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „ŽVC“
- Atsakovas
- Všį „Autovežėjų paslaugų centras“, A. U., J. S., N. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovų A. U. ir A. U. bei J. S. ir N. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ŽVC“ ieškinį atsakovams Všį „Autovežėjų paslaugų centras“, A. U., A. U., J. S. ir N. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „ŽVC“ 2008-02-21 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė iš bendraatsakovių Všį „Autovežėjų paslaugų centras“, A. U. ir A. U., N. S. ir J. S. priteisti 73 208,93 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-7). Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir a) įpareigoti bylos šalis, įskaitant ir patį ieškovą, pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastate), pakeisti esamas medines vitrinas į naujas plastikines, suremontuoti priešgaisrinę sistemą, suremontuoti arba pakeisti atitvarines konstrukcijas bei inžinierinę įrangą, sutvarkyti elektros tiekimo sistemą, pakeičiant esamas instaliacijas, pakeisti pastato langus į plastikinius, užsandarinti ir apšiltinti pastato stogą, papildomai apšiltinti pastato sienas, sutvarkyti pastato šildymo sistemą pakeičiant vamzdynus ir radiatorius, sutvarkyti vandentiekio ir nuotekų sistemą pakeičiant vamzdynus, sutvarkyti vėdinimo sistemą; b) uždrausti atsakovams tiek kartu, tiek atskirai trukdyti ieškovui atlikti teismo nutartyje nurodytus ginčo pastato statybos darbus pastato avarinei būklei pašalinti (b.l.8-18). Teigia, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo pastatas, kuris yra avarinės būklės. Tačiau bendraatsakoviai nesutinka atlikti neišvengiamai būtinų statybos darbų ir dėl to ieškovas negali išnuomoti ginčo pastato dalies kontrahentams, yra priverstas mokėti jiems netesybas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prevenciniais tikslais užkirstų kelią padidėti ieškovo žalai ateityje (CPK 145 str. 1 d. 6 ir 12 p.). Be to, jeigu ginčo pastatas sugriūtų, ieškovas, kaip statinio bendrasavininkis, turėtų atlyginti trečiųjų asmenų dėl nelaimės patirtus nuostolius.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-02-22 nutartimi (b.l.30-31) ieškovo prašymą patenkino ir pritaikė pastarojo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, pripažinęs, jog yra reali statinio konstrukcijų griūties, taigi ir žmonių sveikatos sužalojimų ar gyvybės netekimo, grėsmė.
Šalies argumentai
Atsakovai A. U. ir A. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-22 nutartį (b.l.37-39). Atskirąjį skundą jie motyvavo tuo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, dėl nuostolių priteisimo įvykdymu, kas reiškia, kad nėra pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad teisėjas A. Ž. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-600-541/ 2008 UAB „TSST“ v .Všį „Autovežėjų paslaugų centras“, A. U., A. U., J. S. ir N. S. dėl teisės be atsakovų sutikimo atlikti statybos darbus ir ieškinį patenkino, bet Vilniaus apygardos teismas sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo (b.l.55-60). Todėl priimdamas skundžiamą teismo nutartį teisėjas A. Ž. faktiškai išsprendė minėtą civilinę bylą ir patenkino kone visus ieškovo materialinius reikalavimus joje. Atsakovai negali įvykdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes neturi lėšų suremontuoti (duomenys neskelbtini) administracinį pastatą. Be to, iš nutarties neaišku, kokios apimties, kieno jėgomis atsakovai turi atlikti statybos darbus.
Atsakovai N. S. ir J. S. atskiruoju skundu (b.l.43-44) irgi prašo naikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-22 nutartį iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovai A. U. ir A. U..
Atsiliepimas
Atsakovai A. U. ir A. U. bei N. S. ir J. S. atsiliepimuose į atskiruosius skundus (b.l.63-64) sutinka vieni su kitų atskiraisiais skundais.
Ieškovas UAB „ŽVC“ atsiliepime į atsakovų A. U. ir A. U. bei N. S. ir J. S. atskiruosius skundus (b.l.66-72) skundus laikė nepagrįstais ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-22 nutartį palikti galioti nepakeistą. Tvirtino, kad avarinės būklės pašalinimo darbų atlikimas neatsiejamai susijęs su kelio žalai atsirasti ar padidėti užkirtimu. Laikinosios apsaugos priemonės pagal tikslą skirstomos į: 1) užtikrinančias sprendimo įvykdymą ir/ ar įrodymus; 2) prevencines (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496/ 2004 D.M. v. UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“). Prevencinėmis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidinėjimui ar žalos padidėjimui, taip pat naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/ 2006 A.L. v. UAB „Alsa“, A.P.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės apeliantams pozityvių pasekmių, kadangi ieškovo nuostoliai tretiesiems asmenims, pvz., rangovui, nuomininkams, nustos augę ir ieškovas dėl jų nebereikš ieškinio atsakovams ateityje. Taigi laikinosios apsaugos priemonės atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Kaltina apeliantus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes užuot kreipęsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išaiškinti neaiškią teismo nutartį (CPK 278 str.), jie ją skundžia aukštesnės instancijos teismui. Darbų apimtį galima nustatyti iš statinio ekspertizės ataskaitos (b.l.19-26) ir akto (b.l.27-29). Pažymėjo, jog apeliantų patalpos sudaro mažiau nei 1 % ginčo patalpų, todėl jiems apmokėti skirta išlaidų dalis nebus pernelyg didelė. Kita vertus, mažas atlyginimas nėra pagrindas atleisti bendrasavininkius nuo įstatymo numatytos pareigos (CK 4.76 str.). Kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė kitų civilinių bylų tarp tų pačių šalių, įrodo skundžiamos nutarties aprašomosios dalies turinys, kuris akivaizdžiai nėra orientuotas į tas bylas.
2008-04-29 pareiškimu N. S. ir J. S. atsisakė nuo atskirojo skundo, pareiškime nurodoma ir tai, kad apeliantams yra žinomos CPK 308 str. 3 d numatytos atsisakymo nuo atskirojo skundo procesinės pasekmės (b.l.80).
2008-05-20 gautas ir analogiškas atsakovų A. U. ir A. U. atsisakymas nuo atskirojo skundo prašant apeliacinį procesą nutraukti (b.l.82), bei 2005-05-20 gautas ieškovo UAB „ŽVC“ prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl tos priežasties, kad atsakovai A. U. bei A. U. atsisakė nuo atskirojo skundo, ir nutraukti apeliacinį procesą (b.l.83).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAV „ŽVC“ prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės atmestinas.
Atsakovų A. U. ir A. U. atsisakymas nuo atskirojo skundo paliktinas nenagrinėtu.
Atsakovų A. U. ir A. U. atskirasis skundas tenkintinas.
Atsakovų N. S. ir J. S. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo tenkintinas.
Sprendimų priėmimo kambaryje pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai, ištirti naujus įrodymus, teismas priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas galimas ir kitais CPK nustatytais atvejais (CPK 157 str.). Kaip svarbią aplinkybę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovas nurodė atsakovų A. U. ir A. U. 2008-05-05 datuotą atsisakymą nuo atskirojo skundo. Pažymėtina, jog atsakovų prašyme įrašyta diena teismo nesaisto, t.y. teismas vadovaujasi dokumentų gavimo registracijos žyma. 2008-05-05 (pirmadienis) (CPK 182 str. 1 p.) buvo ne darbo diena (DK 162¹ str.), todėl atsakovai A. U. ir A. U. net teoriškai negalėjo įteikti teismui atsisakymo nuo atskirojo skundo anksčiau nei 2008-05-06 (CPK 74 str. 5 d.). Ši byla apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėta iš esmės 2008-05-06, baigusi nagrinėti bylą iš esmės teisėjų kolegija priėmė nutartį atidėti nutarties priėmimą bei paskelbimą iki 2008-05-20 15 val. (CPK 325 str. 5 d., 338 str.) (b.l.81). Atsakovų A. U. ir A. U. atsisakymą nuo atskirojo skundo, tiek ir ieškovo prašymą tuo pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės teismas gavo nutarties paskelbimo dieną – 2008-05-20. Įstatymų leidėjo valia, jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, skundą padavęs asmuo jo atsisakyti gali tik iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 308 str. 1 d.), šiuo konkrečiu atveju tai buvo galima padaryti tik iki 2008-05-06 15 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad pranešimas apie būsimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką apeliantams A. U. ir A. U. išsiųstas daugiau nei prieš mėnesį iki paskirto atskirtųjų skundų nagrinėjimo, ir apeliantai J. S. ir N. S. tokia savo procesine teise - teise atsisakyti nuo atskirojo skundo pasinaudojo įstatymo nustatytu terminu bei tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovai A. U. ir A. U. atsisakė nuo atskirojo skundo jau po šio skundo išnagrinėjimo, todėl toks jų prašymas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas. Kadangi ieškovas nenurodė kitokių aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę byloje ir dėl kurių reikėtų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jo prašymas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Jau aptarta, kad pagal CPK 308 str. ir 338 str. nuostatas, atskirąjį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti šio skundo iki baigiamųjų kalbų, o jei skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliantai N. S. ir J. S. pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios, atsisakymas nuo atskirojo skundo imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str., 308 str. 2 d.), todėl šis pareiškimas tenkintinas ir apeliacinis procesas šio skundo dalyje nutraukiamas.
Tačiau Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartis buvo apskųsta kitų asmenų, todėl teisėjų kolegija turi įvertinti A. U. ir A. U. atskirojo skundo motyvų bei argumentų pagrįstumą ir teisingumą (CPK 308 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį (priteisti nuostolius) bei procesinio prašymo pobūdį (įpareigoti atlikti konkrečius statybos darbus), atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, kurios būtų reikšmingos taikant laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikina (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo procesinį prašymą vadovavosi tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis gali būti siejama su potencialios žalos ateityje sumažinimu arba pašalinimu (CPK 145 str. 1 d. 6 ir 12 p.), tačiau neatsižvelgė laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su ieškinio dalyku; priemonių laikinumo aspektą ir prašomų atlikti statybos darbų esmę.
Sprendžiant taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies parinkimo klausimą, būtina turėti omenyje, jog konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių reikalavimų dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163/ 05 J.A. v. Lietuvos advokatų taryba, kat. 110.1.). Šioje civilinėje byloje būtų ieškinio dalyko ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtintų CPK 145 str. 1 d. 12 p., ryšys, jeigu ieškovas patirtą žalą (materialinis reikalavimas) kildintų iš to, jog, pvz., griūvančios ginčo pastato dalys apgadino jo daiktus, ar pareikštų prevencinį ieškinį; taip pat jei ieškovas pareikštų ieškinį leisti jam atlikti statybos darbus be atsakovo, kuris yra ginčo pastato bendrasavininkis, sutikimo (tokį ieškinį šios bylos atsakovams pareiškė kitas ginčo pastato bendrasavininkis UAB „TSST“ – b.l.55-60). Kadangi ieškovas jo prašomus iš priešingos šalies priteisti nuostolius kildina iš kontrahentams pagal nuomos sutartį ar sutartis sumokėtų netesybų, teisėjų kolegija daro vienareikšmišką išvadą, jog ieškinio dalykas byloje visiškai nėra susijęs su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi (uždrausti atsakovams kartu arba atskirai trukdyti ieškovui atlikti ginčo pastato statybos darbus pašalinant jo avarinę būklę), antra vertus, ši išvada neriboja ieškovo teisės reikšti prašymą taikyti kitokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas CPK 145 str.
Laikinųjų apsaugos priemonių laikinumo aspektas suponuoja tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereikalauja iš priešingos šalies jokių (arba reikalauja tik minimalių) aktyvių veiksmų, juo labiau – lėšų. Pvz., atsakovo atžvilgiu įsigalioja draudimas išvykti iš gyvenamosios vietos, dalyvauti sandoriuose ar juos vykdyti; sustabdomi vykdymo veiksmai, disponavimo turtu teisė; priteisiamas laikinas išlaikymas (nekvestionuojama išlaikymo dalis). O laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas susijęs su absoliučiu grįžimu į pirmykštę padėtį, buvusią iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl taip pat negali reikalauti iš priešingos šalies jokių (reikalauja tik minimalių) aktyvių veiksmų nei lėšų. Tuo tarpu ieškovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pasireikštų įpareigojimu atlikti statybos darbus („a“ punktas), įgyvendinimas pareikalautų iš šalių papildomų veiksmų, tiesiogiai atliekant statybos darbus ūkio būdu arba rangos sutarties su trečiaisiais asmenimis sudarymu, ir lėšų, o jų panaikinimas (atmetus ieškinį, kompensavus nuostolius) – laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galėtų padaryti beprasmį, nes atliktus statybos darbus tektų nugriauti, nebent bylos šalys susitartų kitaip.
Be to, prašomi atlikti statybos darbai (medinių vitrinų bei langų pakeitimas į plastikinius, stogo užsandarinimas, stogo ir sienų apšiltinimas, sistemų – priešgaisrinės, šildymo, vėdinimo, elektros tiekimo, vandentiekio, nuotekų – ir inžinierinės įrangos sutvarkymas, atitvarų įrengimas) galėtų pagerinti bendrą pastato būklę, bet nepašalintų jo avarinės būklės, net jei ji iš tikrųjų tokia būtų. Ieškovas reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė UAB „TSST“ užsakymu UAB „Statinių tyrimo ir projektavimo centro“ atliktą pastato laikančių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos ekspertizės ataskaitą (b.l.19-26). Joje sakoma, kad virtinų ir langų rėmai yra susidėvėję, atsiranda plyšių; stogo danga išsihermetinusi; radiatoriai ir vamzdžiai yra sutrūkinėję, paveikti korozijos; elektros instaliacija neatitinka normatyvinių reikalavimų, t.t., t.y. kelia pavojų saugiai statinio eksploatacijai. Ir atvirkščiai, pagrindinių laikančių konstrukcijų: pamatų, kolonų, perdengimų, bendra techninė būklė yra gera; grunto sėdimo deformacijų neužfiksuota - vadinasi, pastato sutvirtinimo darbai nereikalingi.
Dėl išvardintų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 308 str., 336 str., 337 str. 2 p., teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovų A. U. ir A. U. atsisakymą nuo atskirojo skundo palikti nenagrinėtą.
Ieškovo UAB „ŽVC“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės netenkinti.
Priimti atsakovų N. S. ir J. S. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-22 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos ir apeliacinį procesą šio skundo dalyje nutraukti.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „ŽVC“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.