Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja L.Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01085-2012-6

2013 m. birželio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, paskirta T. B. vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su pagal BK 215 str. 1 d. paskirta bausme, paskirta T. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad jis, atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą, taip pat neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei ją panaudojo inicijuodamas finansinę operaciją, o būtent :

jis, 2012-05-27, apie 04.45 val., Vokiečių g. 28, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, priėję prie ant suoliuko sėdėjusio nukentėjusiojo T. Ba., tuo metu, kai nenustatytas bendrininkas iš T. Ba. kelnių kišenės traukė pastarojo 400 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 120 litų ir dokumentai: SEB banko mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, neįgalumo pažymėjimas, darbo biržos pažymėjimas, taip pat prekybos centrų „Rimi“ ir „Maxima“ nuolaidų kortelės, T. B. paėmė priešintis pradėjusiam nukentėjusiajam už dešinės rankos riešo ir užlaužė ranką. Šiais veiksmais T. B. plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo T. Ba. 520 litų vertės turtą bei neteisėtai įgijo ir laikė T. Ba. elektroninę mokėjimo priemonę „SEB“ banko“ mokėjimo kortelę Nr. 479709** **** 0680, o 2012-05-27, 05.37 val. ją neteisėtai panaudojo, tai yra įdėjęs į „SEB“ banko bankomatą, esantį adresu Švitrigailos g. 11,Vilniuje ir surinkęs neteisingą PIN kodą neteisėtai inicijavo finansinę operaciją. T. B. padarė nukentėjusiajam T. Ba. 720 Lt turtinę žalą, tai yra 520 Lt pagrobto turto vertė ir 200 Lt prarastų dokumentų atstatymo vertė.

2013-05-22 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo T. B. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nuosprendį tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo ir paskirti jam švelnesnę bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Apelianto argumentai, jog byla turėtų būti grąžinta nuosprendį priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, nesiaiškino, kodėl nepareikštas civilinis ieškinys, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, bet ne pareigą, baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas T. B. atžvilgiu būtų šališkas, todėl perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog, T. B. baustas administracine tvarka, teistas 11 kartų, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė tris naujus apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str., pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkius, yra aiškiai ne per griežtos, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.