- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-08
- Bylos Nr.
- I-1867-331/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. (M. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 2009 m. kovo 19 d. Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) padavė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7. Mokestinių ginčų komisija 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. S-112(7-65/2009) ir neatnaujino pareiškėjui termino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. S-112(7-65/2009) ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės - atnaujinti 2009 m. kovo 3 d. skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo atstovė domėjosi, kur dingo 2009 m. sausio 15 d. siunta ir kodėl ji nebuvo pristatyta pareiškėjui, o jo neradus grąžinta siuntėjui, priešingai negu nurodo Vilniaus apskrities centrinis paštas. Visų pirma, žodžiu buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities Trakų pašto viršininką S. N., kuris nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kodėl pareiškėjas negavo siuntos ir kodėl ji nebuvo grąžinta atgal. Pareiškėjo manymu, 2009 m. sausio 15 d. siuntos siuntimo aplinkybės, nesant pareiškėjo kaltės, nepagrįstai eliminuoja pareiškėjo galimybę skųsti VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimą. Pareiškėjo nuomone, jis elgėsi aktyviai, domėjosi ginčo eiga, jo atstovė pati nuvyko į VMI prie FM pasiimti 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7, todėl elgdamasi atidžiai ir profesionaliai bei siekdama, kad pareiškėjui siunčiami dokumentai vėl nedingtų, 2009 m. kovo 3 d. skunde Mokestinių ginčų komisijai nurodė, kad procesinius dokumentus reikia siųsti atstovės adresu.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 34-36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas skundą VMI prie FM dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. (22.13)-256-244 įteikė 2008 m. lapkričio 12 d. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 straipsnio 3 dalį inspekcija sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo turi priimti per 30 dienų nuo jo gavimo arba šis terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų, apie ką mokesčių mokėtojui turi būti pranešama raštu. Taigi pareiškėjas žinodamas, kad jis skundą inspekcijai pateikė 2008 m. lapkričio 12 d., ir būdamas aktyvus vykstančiame mokestiniame ginče žinojo ir turėjo suprasti, kad inspekcija sprendimą dėl jo skundo priims ne vėliau kaip per 60 dienų, t. y. ne vėliau kaip 2009 m. sausio 13 d. Todėl ši data taip pat yra reikšminga apskaičiuojant datą nuo kada pareiškėjas privalo per 20 dienų terminą realizuoti savo teisę apskųsti inspekcijos sprendimą dėl 2008 m. lapkričio 12 d. pateikto savo skundo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. (22.13)-256-244, ypač atsižvelgiant į tai, jeigu, kaip teigia pats pareiškėjas, jis sprendimo negavo paštu. Be to, pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Kaip matyti iš šios teisės normos, VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 įteikimo pareiškėjui data vėlgi yra ne data, kada paštas įteikia inspekcijos sprendimą pareiškėjui, o penkta darbo diena, einanti po inspekcijos siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pareiškėjui ginčijamas VMI prie FM sprendimas išsiųstas 2009 m. sausio 15 d. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai, kad terminas skundui dėl VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 paduoti yra skaičiuojamas nuo tos datos kada pareiškėjo atstovė atvyko į inspekciją ir gavo minėto inspekcijos sprendimo kopiją, yra nepagrįsti, nes pagal minėtas MAĮ nuostatas 20 dienų terminas skundui paduoti šiuo atveju yra skaičiuojamas nuo datos kada praeina penkta darbo diena nuo inspekcijos sprendimo įteikimo paštui dienos arba nuo termino inspekcijos sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl pašto darbuotojų aplaidumo, tačiau šių teiginių nepagrindžia įrodymais. Priešingai, Vilniaus apskrities centrinio pašto 2009 m. balandžio 9 d. rašte Nr. (16.12-16)3-2757 nurodyta, kad pašto korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (Inspekcijos sprendimas), 2009 m. sausio 15 d. siųsta pareiškėjui, 2009 m. sausio 19 d. buvo pristatoma pareiškėjui, pristatymo metu jis buvo išvykęs, gaunamos pašto korespondencijos dėžutėje paliktas pranešimas K11. Siunta pakartotinai buvo pristatoma 2009 m. sausio 20 d., tačiau gavėjo rasti nepavyko. Iš prie minėto rašto pridėtos registruotų pašto korespondencijos siuntų sąrašo K10 kopijos matyti, kad pareiškėjui paliktas pranešimas apie korespondencijos pareiškėjo vardu gavimą. Mokestinių ginčų komisija ginčijamame sprendime pagrįstai pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negauto VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 nevertino kaip svarbios skundo padavimo termino praleidimo priežasties. Be to, atsižvelgiant į minėtas MAĮ 154 straipsnio 3 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagrįstos yra ir Mokestinių ginčų komisijos išvados, kad pareiškėjo nurodomų skundo padavimo termino aplinkybių nėra pagrindo laikyti objektyviomis aplinkybėmis, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo pareiškėjo galimybes pasinaudoti savo teise apskųsti inspekcijos sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b. l. 54-58) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-112(7-65/2009), kuriuo pareiškėjui neatnaujintas terminas skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduotas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Kaip matyti iš šios teisės normos, įstatyme yra nustatyti du atskaitos momentai, nuo kada pareiškėjas gali per 20 dienų terminą realizuoti savo teisę nesutikti su inspekcijos sprendimu ir pateikti skundą Mokestinių ginčų komisijai, t. y. įstatymas nesieja apskundimo termino pradžios skaičiavimo vien tik su ginčijamo sprendimo įteikimo momentu. Pareiškėjas skundą VMI prie FM dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. (22.13)-256-244 įteikė 2008 m. lapkričio 12 d. Pagal MAĮ 154 straipsnio 3 dalį inspekcija sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo turi priimti per 30 dienų nuo jo gavimo arba šis terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų, apie ką mokesčių mokėtojui turi būti pranešama raštu. Taigi, pareiškėjas žinodamas, kad jis skundą VMI prie FM pateikė 2008 m. lapkričio 12 d., ir būdamas aktyvus mokestiniame ginče žinojo ir turėjo suprasti, kad VMI prie FM sprendimą dėl jo skundo priims ne vėliau kaip 60 dienų, t. y. ne vėliau kaip 2009 m. sausio 13 d. Analizuojant MAĮ 164 straipsnio 3 dalies teisės normą, VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 įteikimo pareiškėjui data yra ne data, kada paštas įteikia VMI prie FM sprendimą pareiškėjui, o penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui ginčijamas VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. (22.13)-256-244 išsiųstas registruotu laišku 2009 m. sausio 15 d. (tai patvirtina registruotų laiškų išsiuntimo sąrašas ir jame esantis oficialus Lietuvos pašto antspaudas su data). Pareiškėjo skundą dėl ginčijamo VMI prie FM sprendimo VMI prie FM gavo 2009 m. kovo 10 d. (tai patvirtina pareiškėjo skundo gavimo VMI registracijos žyma), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad terminas skundui dėl VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 paduoti yra skaičiuojamas nuo tos datos kada pareiškėjo atstovė atvyko pas centrinį mokesčių administratorių ir gavo minėto sprendimo kopiją (2009-02-20), nes vadovaujantis MAĮ 20 dienų terminas skundui paduoti šiuo atveju yra skaičiuojamas nuo datos kada praeina penkta darbo diena nuo VMI prie FM sprendimo įteikimo paštui dienos arba nuo termino VMI prie FM sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Akcinės bendrovės Lietuvos pašto Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (16.12-16)3-6108 nurodyta, kad registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 15 d. siųsta iš Vilniaus centrinio pašto, adresuota M. T., (duomenys neskelbtini) pašte gauta ir gavėjui buvo pristatoma 2009 m. sausio 19 d., siunta nebuvo įteikta, kadangi pristatymo metu gavėjas namuose nebuvo, todėl buvo išrašytas ir į gaunamosios pašto korespondencijos dėžutę įdėtas pranešimas K11. 2009 m. sausio 20 d. ši siunta buvo pristatoma dar kartą, tačiau gavėjo vėl nebuvo namuose. Lietuvos pašto Vilniaus filialas tame pačiame rašte pranešė, kad 2009 m. sausio 22 d. ši pašto korespondencijos siunta siuntėjo adresu grąžinta paprastąja pašto siunta, t. y. siunta grąžinta neįrašyta į pašto dokumentus. Pateikti detalesnės informacijos apie paprastąsias pašto korespondencijos siuntas neturi galimybės, kadangi tokios siuntos siunčiamos neįrašytos į lydraščius. Per teismo posėdį atsakovo atstovas paaiškino, kad VMI prie FM šio laiško atgal negavo, tai atsakovas patvirtino ir savo 2009 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (24.4-31-5)-R-4946. Teismas pažymėjo, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas iš esmės yra toks pats kaip ir MAĮ 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai. Mokestinių ginčų komisija 2009 m. kovo 17 d. protokolu Nr. PP-99 (7-65/2009) priimdama sprendimą būtent dėl termino paduoti skundą praleidimo laikėsi galiojančių ir Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų nuostatų, be kita ko, ir įtvirtintos MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. redakcija), taip pat teisingai nustatė, jog pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) įtvirtintą nuostatą pareiškėjui terminas sprendimui Nr. 68-7 apskųsti skaičiuojamas nuo 2009 m. sausio 15 d. ir baigiasi 2009 m. vasario 11 d. (įskaitytinai), o ne 2009 m. kovo 12 d. MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Tokiomis priežastimis laikytinos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo mokesčių mokėtojo galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jo paties nerūpestingumo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paštas pastoviai negalėjo įteikti pareiškėjui nei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nei VMI prie FM siunčiamų dokumentų. Tai patvirtina aplinkybės, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. (22.13)-256-244 dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjui išsiųstas 2008 m. spalio 14 d., tačiau laiškas 2008 m. spalio 29 d. grąžintas adresatui. VMI prie FM 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 70-141 dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo termino pratęsimo iki 60 dienų, t. y. iki 2009 m. sausio 13 d., taip pat 2008 m. gruodžio 24 d. grąžintas adresatui, jog pareiškėjas nerastas. Visos šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas nesidomėjo savo skundo eiga, turėdamas atstovę galėjo nurodyti kitą adresą korespondencijai gauti, t. y. advokatės adresą, juolab, kad atstovavimo sutartis tarp advokatės J. V. kontoros ir M. T. pasirašyta 2008 m. birželio 2 d., t. y. prieš prasidedant mokestinio ginčo nagrinėjimui. Pareiškėjui, turinčiam atstovę, taikomi žymiai didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Pareiškėjas žinodamas, kad vyksta mokestinis ginčas, t. y. būdamas šio mokestinio ginčo šalis, turėjo žymiai atidžiau ir rūpestingiau tuo rūpintis, nežiūrėti į visą tai taip atsainiai ir aplaidžiai. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. S-112(7-65/2009) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismui atmetus šį pareiškėjo reikalavimą nėra teisinio pagrindo klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės, t. y. atnaujinti 2009 m. kovo 3 d. skundo padavimo terminą Mokestinių ginčų komisijai.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 60-62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. S-112(7-65/2009) ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės - atnaujinti 2009 m. kovo 3 d. skundo padavimo terminą Mokestinių ginčų komisijai.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad 2009 m. sausio 15 d. siuntos siuntimo aplinkybės, nesant pareiškėjo kaltės, nepagrįstai eliminuoja pareiškėjo galimybę skųsti VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimą. Pareiškėjo nuomone, jis elgėsi aktyviai, domėjosi ginčo eiga, jo atstovė pati nuvyko į VMI prie FM pasiimti 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7, todėl elgdamasi atidžiai ir profesionaliai bei siekdama, kad pareiškėjui siunčiami dokumentai vėl nedingtų, 2009 m. kovo 3 d. skunde Mokestinių ginčų komisijai nurodė, kad procesinius dokumentus reikia siųsti atstovės adresu. Vien tai, kad pareiškėjas turėjo atstovą, dar nereiškia, kad jis siuntą gavo ir terminą praleido dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69-71) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas/apeliantas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7. Mokestinių ginčų komisija 2009 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. S-112(7-65/2009) ir neatnaujino pareiškėjui termino, nustačius, kad jis praleistas be svarbių priežasčių (b.l. 23-26). Mokesčių mokėtojas neginčija praleidęs terminą, bet mano, esant pagrindo termino atnaujinimui tam, kad galėtų pradėti mokestinio ginčo procesą. Taigi bylos nagrinėjimo objektas – buvo ar nebuvo pakankamas pagrindas leisti prasidėti vyksmui dėl VMI prie FM 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 teisėtumo bei pagrįstumo.
Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (Mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t.y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose. Sutiktina, kad nepagristai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.
Administracinių teismų formuojamoje praktikoje yra teigiama, jog kvalifikuotas teisinės pagalbos trūkumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2005 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7-433/2005. Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5), teisės akte nenurodymas apskundimo tvarkos (LVAT 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5 – 266/2004. Bylų kategorijos 3.1; 48; 50.2 (S)), neįteikimas ginčijimo individualaus akto (LVAT 2007 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-264/2007. Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.2.) – yra tos aplinkybės, kurios suteikia teisę atnaujinti procesinius terminus. Iš paminėtų praktikos pavyzdžių yra pakankamai akivaizdu, kad terminai atnaujinami, kai nustatomos išskirtinės gyvenimiškos aplinkybės, realios situacijos, sutrukdžiusios pasinaudoti įstatymų leidėjo apibrėžtomis teisėmis.
Tačiau tokios aplinkybės, kaip neapsisprendimas, patiklumas ir neryžtingumas (LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004. Procesinio sprendimo kategorija 13.1.2; 6), kreipimasis į kitas institucijas (LVAT 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10–1098/2006. Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2, 48; 57.6), šeimos narių ligos (LVAT 2007 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4- 151/2007. Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8.), reikiamų dokumentų trūkumas (LVAT 2005 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–134/2005. Procesinio sprendimo kategorija 48; 65.2), akto neįteikimas pasirašytinai (LVAT 2006 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS2 -329/2006. Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8.) – aplinkybės, kurios nelemia atitinkamų terminų atnaujinimo.
Įvertinus šios bylos faktinius duomenis teigtina, jog pareiškėjas/apeliantas iš tikro nenurodė itin svarbių gyvenimiškų aplinkybių (mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo momentas aiškiai apibrėžtas teisės aktais ir tos aplinkybės nustatytos), galėjusių nulemti jam palankaus sprendimo priėmimą Mokestinių ginčų komisijoje. Bet, kaip jau buvo minėta, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina vadovautis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgti į tą aspektą, ar atnaujinus terminą tikrai bus pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, ar nebūtų tikslinga suteikti teisę pasinaudoti teismine gynyba, siekiant užtikrinti visišką teisingumą.
Šiuo nagrinėjamu atveju, atsisakius leisti pradėti mokestinį ginčą, galima daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo vis dėl to nepagrįstai paneigta galimybė, nesutikus su viešojo administravimo sistemos subjektų priimtais sprendimais, pasinaudoti teismine gynyba. Juk Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta teisė kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, kreiptis į teismą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teisė į nepriklausomą ir operatyvų teismą ir teismo pareiga užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos bei procesines garantijas, laikomas vienu esminiu Konvencijos straipsniu, kuris praktikoje gana dažnai pažeidžiamas. Atsisakyta suteikti teisę bandyti apsiginti nuo mokesčių administratoriaus 2009 m. sausio 13 d. priimto sprendimo, iš esmės susijusio, kaip galima spręsti iš turimos medžiagos, su įrodymų vertinimu, galimu ne tik ikiteisminėse institucijose, bet ir teisme. Pažymėtina, kad būtent teismas yra tas teisinis vienetas, kuris priima galutinį baigiamąjį teisės aktą ir turi teisę iš naujo bei visai kitaip įvertinti surinktus įrodymus, nei tai buvo padaryta viešojo administravimo subjekto, ar įvertinęs atliktą ikiteisminį vertinimą pripažinti jį teisingu.
Mokestinis klausimas, mokesčių administratoriaus taikytos teisės normos, teisingumo bei protingumo kriterijai (nepaisant Mokesčių administravimo įstatymu nustatytos dokumentų įteikimo tvarkos skundžiamas teisės aktas realiai gautas 2009 m. vasario 20 d. (priešingų įrodymų nėra), kas sąlygoja teisinį neapibrėžtumą, dviprasmybę traktuotiną besikreipusio į teismą asmens naudai), teisės į teisminę gynybą maksimalus užtikrinimas, (žr. pavyzdžiui, administracinę bylą Nr. A15 – 1004/2004. LVAT 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis), taip pat praėjęs trumpas laiko tarpas nuo skundžiamo individualaus teisės akto disponavimo pradžios iki kreipimosi (2009 m. kovo 10 d., b.l.15) į Mokestinių ginčų komisiją, kenkimo išvengimas susiklosčiusiems santykiams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tarnauja pagrindu terminui atnaujinti skundui paduoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 panaikinimo (b.l. 15-19).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusp rendžia:
M. T. (M. T.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. S-112(7-65/2009) ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 68-7 panaikinimo.
Sprendimas neskundžiamas.