Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-08-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1099-253/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
2S-1099-253/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
L. A.
Suinteresuotas asmuo
J. Š., S. J., R. Š., valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1099-253/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01128-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.5; 3.1.14.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-28 nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl pareiškėjos L. A. pareiškimo suinteresuotiems asmenims J. Š., S. J., R. Š., valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atsisakymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šilutės rajono apylinkės teisme 2017-04-18 gautas pareiškėjos L. A. pareiškimas suinteresuotiems asmenims J. Š., S. J., R. Š., VĮ Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.Šilutės rajono apylinkės teisme 2017-04-26 gautas pareiškėjos L. A. pareiškimas, juo atsisakoma pateikto pareiškimo ir prašoma bylą nutraukti. Nurodoma, kad žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-28 nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas teismui pateiktas iki pareiškimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo, dėl to vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 2 dalies nuostata.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį. Pareiškėjos nuomone, teismas, gavęs pareiškėjos pareiškimą, kuriame pareiškėja atsisako, o neatsiima pirminį pareiškimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turėjo išspręsti pareiškimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo klausimą iškeliant civilinę bylą ir, remdamasis pareiškėjos nurodytu teisiniu pagrindu, iškeltą civilinę bylą nutraukti. Pareiškėjos nuomone, teismas, palikdamas pareiškėjos pareiškimą nenagrinėtą, nepagrįstai taikė CPK 139 straipsnio 2 dalį, vietoje taikytino CPK 140 straipsnio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Nustatyta, kad pareiškėja L. A. Šilutės rajono apylinkės teismui 2017-04-18 pateikė pareiškimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Byloje 2017-04-26 gautas pareiškėjos pareiškimas dėl pareiškimo atsisakymo, jame nurodoma, kad pareiškėja, vadovaudamasi CPK 140 straipsniu, atsisako pareiškimo suinteresuotiems asmenims dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir prašo bylą nutraukti bei nurodė, jog jai yra žinomos pareiškimo atsisakymo ir bylos nutraukimo teisme procesinės pasekmės. Pirmosios instancijos teismas 2017-04-28 nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Ieškinio atsisėmimas (CPK 139 straipsnis) ir ieškinio atsisakymas (CPK 140 straipsnis) yra skirtingi institutai, sukuriantys skirtingas teisines pasekmes šalims. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2017-04-26 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškimo atsisako. Tad toks pareiškėjos pareiškimas pareikštas vadovaujantis CPK 140 straipsniu. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis ieškinio atsisako. Tokie veiksmai turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismui priėmus ieškinio atsisakymą, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakant ieškinio, skirtingai nei ieškinį atsiimant (CPK 139 straipsnis), nereikalingas nei priešingos šalies sutikimas, nei nuomonė dėl pareikšto prašymo.CPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį; vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. CPK 139 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą; jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Taigi, įstatyme numatyta galimybė ieškovui atsiimti ieškinį, taip neprarandant teisės pareikšti tapatų ieškinį. Svarbu tai, kad kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, minėtos įstatymo nuostatos taip pat nenumato reikalavimo atsakovui pateikti sutikimą ar nuomonę dėl ieškinio atsiėmimo.Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo klausimas dar neišspręstas. Teismo rezoliucijos priimti pareiškimą nėra, tad civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dar nebuvo iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinio (pareiškimo) atsisakymo priėmimo sukeliama teisinė pasekmė yra civilinės bylos nutraukimas, o šiuo atveju, pareiškėjai 2017-04-26 pateikus teismui pareiškimą dėl procesinio dokumento atsisakymo, civilinė byla pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe dar nebuvo iškelta. Svarbu ir tai, kad sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą teismas aiškinasi teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą, t. y. nustato, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir patikrina, ar pareiškimas atitinka konkretaus procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą ir tada tenkinti pareiškėjos prašymą CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu šiuo atveju, kai civilinį procesą inicijavusi pareiškėja dar iki pareiškimo priėmimo išreiškė poziciją netęsti teisminio proceso, neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis). CPK 328 straipsnyje numatytas draudimas iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais. Esant nustatytoms aplinkybėms, kai pareiškėjos L. A. pareiškimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas ir civilinė byla dar nebuvo iškelta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl procesinio dokumento atsisakymo pagrįstai įvertintinas kaip pareiškimas dėl procesinio dokumento atsiėmimo, taikant CPK 139 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Atsiimti ieškinį ir taikyti šio instituto teisines pasekmes galima ir iškėlus civilinę bylą, ir neiškėlus bylos. Be to, kol teismas neišsiuntė pareiškimo kopijos suinteresuotiems asmenims, įstatymas nekelia reikalavimo kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti savo sutikimą ar nuomonę dėl pareiškimo atsiėmimo, o šiuo atveju dar net nebuvo išspręstas paties pareiškimo priėmimo klausimas. Taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis pablogintų pareiškėjos procesinę padėtį ar nepagrįstai apribotų pareiškėjos procesines teises. Apeliantė tokių aplinkybių nenurodė ir atskirajame skunde tokiomis aplinkybėmis nesirėmė.Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, įvertinęs atskirojo skundo motyvus ir susidariusią procesinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo skundžiamą nutartį vien formaliais pagrindais pripažinti priimta neteisėtai (CPK 7, 328 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-28 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė