Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. vasario 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-214-2020, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Z. 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-214-2020 I. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje, skirta 30 Eur bauda.

Vadovaujantis Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl teismo darbuotojų darbo organizavimo ir asmenų aptarnavimo organizavimo Kauno apylinkės teisme paskelbtos ekstremalios padėties ir karantino dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės laikotarpiu“, bei atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 koronavirusinės infekcijos situaciją, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant proceso dalyviams. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK, teikdama atsiliepimą prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. P. taip pat buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, prašymų negauta.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju, nusižengimo padarymo aplinkybės, I. P. kaltės klausimas – neginčijami, pareiškėjo skunde keliamas nutarimu paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą – įspėjimą ir tinkamai įvertinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad tiek dabar galiojanti ANK 71 straipsnio 1 dalies redakcija, tiek ir administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi minėto straipsnio redakcija numatė, jog už ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama tik viena administracinės nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis yra nuo 30 Eur iki 150 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali bauda, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas paskirti jam švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą, kuri nėra numatyta ANK 71 straipsnio 1 dalies sankcijoje, galėtų būti tenkintinas tik nustačius ANK 34 straipsnio 6 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje – ANK 34 straipsnio 5 dalyje) numatytus pagrindus ir sąlygas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad I. P. atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo nustatymo testą ir gavus išvadą, kad jis vartojo opiatą, administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo nesutiko su tyrimo testo rezultatu ir tą pačią dieną pateikė prašymą išsiųsti jo šlapimo mėginį į laboratoriją siekiant gauti tikslius rezultatus. Kadangi minėtas pakartotinis tyrimas pagal vidinius teisės aktus yra apmokamas iš nuteistojo lėšų, o I. P. sąskaitoje pakankamai lėšų nebuvo, jo šlapimas į laboratoriją siųstas nebuvo, todėl jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Vertinant aptartas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog jis iš karto pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. P. praeityje administracine tvarka nebaustas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė informaciją, kad paskutinio vertinimo metu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2044 m. birželio 15 d. I. P. yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, specialieji poreikiai asmeniui nenustatyti. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina jei asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte), todėl priimant skundžiamą nutarimą I. P. skunde nurodoma aplinkybė dėl jo neįgalumo pagrįstai nebuvo įvertinta kaip lengvinanti jo atsakomybę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog net jei laikytume, kad I. P. atsakomybę švelnina tai, jog jis šio skundo nagrinėjimo metu (ne administracinio nusižengimo nagrinėjimo institucijoje metu) pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, tai nebūtų pakankamas pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą ir švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, kadangi byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. I. P. nurodytos aplinkybės, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra išlaikomas valstybės, negali dirbti, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant nuobaudos švelninimo klausimą. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, I. P. už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta teisinga ir proporcinga nuobauda – minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, todėl pakeisti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Z. 2020 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 63-ANR_N-214-2020 skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Z. 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-214-2020 palikti nepakeistą ir I. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.