- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-223-491/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kaltinamasis
- V. S.
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. vasario 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Giedriui Jasulaičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini),
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties, kuria jis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą teismo ekspertizės atlikimui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nutarė atiduoti V. S. į sveikatos priežiūros įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos komisijai ir nustatė laikymo sveikatos priežiūros įstaigoje terminą – 1 mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo jo atvykimo į įstaigą dienos.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis cituoja skundžiamą nutartį ir prašo ją panaikinti, nes jam reikalinga nuolatinė artimųjų priežiūra – jis vienas negali paeiti, apsiprausti ir pasirūpinti savimi.
Teismo posėdyje kaltinamojo atstovė pagal įstatymą prašo skundą tenkinti – skirti ambulatorinį tyrimą Panevėžyje ar nors sutrumpinti tyrimo stacionare laiką. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2005-01-23 apie 6 val., įsibrovė į V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 3790 Lt vertės turto. Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad byloje pakanka duomenų – tai įvykio vietos apžiūros protokolas, daktiloskopinės ekspertizės išvada ir kiti duomenys, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam pareikštame kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 str. 1 d., 3 d. ir 5 d. įtvirtinta, kad baudžiamosios bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu prireikus įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Į ekspertizės įstaigą gali būti atiduotas ir kaltinamasis.
Iš bylos matyti kad 2011-12-09 kaltinamajam buvo atlikta pirminė ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu buvo konstatuota, jog norint objektyviai įvertinti kaltinamojo atminties sutrikimo laipsnį, nustatyti tikslią diagnozę bei atsakyti į bylą nagrinėjančio teismo klausimus dėl kaltinamojo psichinės sveikatos būklės nusikaltimo padarymo ir šiuo metu, reikalingas ilgalaikis jo elgesio stebėjimas, todėl jam rekomenduota skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
2012-01-10 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas paskyrė kaltinamajam V. S. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Paskyręs ją apylinkės teismas privalėjo išspręsti ir kaltinamojo atidavimo ekspertizės įstaigai bei laikymo joje klausimą. Nei prokurorė, nei gynėjas, nei kaltinamojo atstovė pagal įstatymą neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė atiduoti V. S. į sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėtina, kad tai yra tik laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė, kol sveikatos priežiūros įstaiga atliks ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą pateiks teismui.
Skunde kaltinamasis teigia, jog jam reikalinga nuolatinė artimųjų priežiūra, nes jis vienas negali paeiti, apsiprausti ir kitaip pasirūpinti savimi. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad V. S. turėtų fizinę negalią, kuri galėtų sutrukdyti jam atlikti skunde nurodytus veiksmus. Be to, sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią kaltinamasis atiduotas skundžiama nutartimi, teikiama reikiama medicininė ir kitokia pagalba. Todėl skundo argumentas, jog kaltinamasis negali būti atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą dėl nuolatinės artimųjų priežiūros poreikio, yra nepagrįstas.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes, atiduodant V. S. į sveikatos priežiūros įstaigą BPK reikalavimai nepažeisti. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo V. S. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.