Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1068-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03426-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 23.2; 55.1.3 (S)

2021 m. spalio 21 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. M. skunde prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KS-123 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. gavo atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimą, kuriame konstatuota, kad, eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir pasirašydamas 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. Al-1621, kuriuo sutuoktinės prašymu jos vadovaujamai (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” progimnazijai skyrė lėšų ir įpareigojo pateikti programos sąmatą, pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tačiau pareiškėjas su sprendimu nesutinka.

Skunde teismui aiškina, kad R. M., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” progimnazijos vadovė, yra tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merui, o ne administracijos direktoriui. Visi klausimai, turintys įtakos jos asmeniniam interesui, reglamentuojami mero potvarkiais.

Teigia, kad lėšos buvo skirtos ne tik sutuoktinės vadovaujamos mokyklos patalpoms pagerinti, bet ir kitoms (duomenys neskelbtini) rajono švietimo įstaigoms. Prašydama skirti lėšų įstaigos būtinoms reikmėms, sutuoktinė neturėjo asmeninio suinteresuotumo ir nesiekė įstaigai išskirtinumo. Jos vadovaujamai mokyklai skirta suma nebuvo neproporcingai didelė, daugeliu atvejų netgi mažesnė nei kitoms mokykloms. Pareiškėjas paaiškina, kad tiek vietinėje spaudoje, tiek (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos viešai transliuojamuose posėdžiuose, kuriuos gali stebėti visuomenė, buvo išdiskutuotas minėtos mokyklos renovacijos poreikis. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vadovai ne kartą lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, žinojo realią padėtį ugdymo įstaigoje. Pareiškėjas mano, kad jis neturėjo pareigos papildomai informuoti merą apie situaciją, kuri jam buvo žinoma.

Įvertinęs situaciją, kad R. M., kreipėsi dėl mokyklos bendruomenės poreikio bei intereso, prašydama skirti pinigines lėšas vadovaujamos mokyklos pastato būklės pagerinimui, pareiškėjas padarė išvadą, kad ji neturėjo asmeninio suinteresuotumo, atstovavo mokyklos bendruomenės interesus, nes jos darbo sąlygos nuo to nepagerėjo, tai neturėjo įtakos karjeros galimybėms, veiklos vertinimui ar kitokiai netiesioginei naudai.

Pareiškėjas nesutinka su VTEK nuomone, kad jis turėjo apie numatomas skirti lėšas informuoti savo vadovą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą, nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, nes kitos procedūros skirti pinigines lėšas savivaldybės įstaigoms nėra. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras nevaldo biudžeto asignavimų, o kaskart kreipiantis į savivaldybės tarybos narius dėl sprendimo priėmimo kiekvienu klausimu, susijusiu su R. M. vadovaujama mokykla, būtų nepagrįstai stabdomas būtinų lėšų ir sprendimų priėmimo laiku procesas. Skirdamas lėšas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai, pareiškėjas teigia atlikęs pareigą, numatytą pareigybės aprašyme. Kadangi nebuvo viešų ir privačių interesų konflikto, nematė poreikio pavesti kitam asmeniui priimti sprendimą.

Atsakovė VTEK nesutinka su skundo reikalavimu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad ginčijamu sprendimu pripažino, jog pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus pareigas ir pasirašydamas 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. Al-1621 (toliau – Įsakymas), kuriuo sutuoktinės prašymu jos vadovaujamai (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai (toliau – Progimnazija) skyrė lėšų bei įpareigojo pateikti programos sąmatą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog progimnazijos vadovė yra tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merui, o ne Administracijos direktoriui, neturi reikšmės pareiškėjo elgesio vertinimui Įstatymo nuostatų kontekste ir nepaneigia sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Nustatyta, kad jis dalyvavo priimant sprendimą (pasirašant Įsakymą), kuriuo sutuoktinės vadovaujamai Progimnazijai, atsižvelgiant į pačios pareiškėjo sutuoktinės, Progimnazijos direktorės, pasirašytus ir pareiškėjui, Administracijos direktoriui, adresuotus prašymus dėl lėšų skyrimo, skyrė 3 000 Eur savivaldybės biudžeto lėšų.

Atkreipia dėmesį, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinio darbovietės ir jose einamos pareigos pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą – privačių interesų deklaracijoje privalomai deklaruojami duomenys, kurie laikytini ir pareiškėjo privačiu interesu bei interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe.

Pasak atsakovės, pareiškėjas priėmė sprendimą dėl konkrečios lėšų sumos skyrimo Progimnazijai pagal gautus vadovės prašymus. Atlikto VTEK tyrimo metu nustatyta, kad savivaldybės tarybos patvirtintame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2019–2021 metų strateginiame veiklos plane buvo numatyta tik bendra 2019 m. skiriamų lėšų suma savivaldybės švietimo įstaigoms, t. y. nebuvo nurodytos konkrečios įstaigos ir joms skiriamos konkrečios sumos remonto darbams. Pareiškėjo pasirašytas Įsakymas išleistas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu. Pareiškėjas, veikdamas kaip Administracijos vadovas, savarankiškai įvertino savo sutuoktinės prašyme dėl lėšų skyrimo jos vadovaujamai Progimnazijai nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir pakankamumą.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog sutuoktinės vadovaujamai mokyklai skirta suma netgi buvo mažesnė nei kitoms mokykloms, pasak atsakovės, nepaneigia jo veikimo esant interesų konfliktui. Atkreipia dėmesį, kad prašyme buvo įvardinta konkreti Progimnazijai reikalinga suma, kuri ir buvo skirta. Taip pat pažymi, kad skirtų lėšų suma teisiškai nėra reikšminga. Svarbu, jog nustatyta, kad vertinamoje pareiškėjo tarnybinėje veikloje egzistavo aplinkybė (sutuoktinės pareigos Progimnazijoje), kuri, susiklosčius tam tikroms kitoms aplinkybėms, tapo interesų konflikto priežastimi.

Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, susijusius ir su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais. Atlikto tyrimo metu ši aplinkybė, t. y. pasirašytas Įsakymas, buvo nustatyta.

Vertinamu atveju privatūs interesai siejami su tinkamu Progimnazijos vadovui nustatytų pareigų vykdymu ir atstovavimu ugdymo įstaigos interesams, jos tikslų įgyvendinimu, rūpinimusi gerove ir pan. Sėkmingai veikianti, nustatytus tikslus įgyvendinanti įstaiga siejama su atitinkamas pareigas einančiu ir uždavinius tinkamai vykdančiu vadovu. VTEK nurodo, kad skundžiamame sprendime išsamiai aprašė, kodėl laikytina, kad pareiškėjas veikė ne tik dėl viešojo intereso, bet ir dėl jam artimo asmens privačių interesų.

Atsakovė pabrėžia, kad Įstatyme nustatyta imperatyvi valstybinėje tarnyboje dirbančiojo pareiga būnant interesų konflikto situacijoje, kai sprendžiamas klausimas, susijęs ir su jo privačiais interesais, informuoti atitinkamus asmenis apie esamą interesų konfliktą, pareikšti nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Pareiškėjas nepagrįstai Įstatymo nuostatą dėl nenusišalinimo bando sieti su efektyviu darbo organizavimu. VTEK pabrėžia, kad Įstatymas nenumato išimčių, kada galima neatskleisti asmeninio suinteresuotumo ir nustatyta tvarka nenusišalinti nuo interesų konfliktą keliančių klausimų. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas savo tarnybinėje veikloje nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų išvengta interesų konflikto.

Nors pareiškėjas nurodė, kad skirdamas lėšas Progimnazijai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tačiau atsakovė pabrėžia, kad Administracijos direktoriaus pareigų vykdymas negali būti viršesnis už viešųjų ir privačių interesų derinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. KS-123, kuriuo pripažinta, kad I. M., eidamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir pasirašydamas 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. Al-1621, kuriuo jo sutuoktinės prašymu jos vadovaujamai (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” progimnazijai skyrė lėšų ir įpareigojo savo sutuoktinę pateikti programos sąmatą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad 2020 m. birželio 3 d. VTEK buvo pateiktas prašymas „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus I. M. veiksmų“, „pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, galimai pažeidusio LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, nenusišalinusio nuo lėšų skyrimo <...> (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progimnazijai, kurios vadovė yra jo sutuoktinė R. M. <...>“

VTEK 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. S-1657-(1.2) pareiškėją ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą informavo apie pradėtą tyrimą. Rašte nurodyta, kad buvo gauta informacija, jog pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A1-1621 skyrė 3 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2019–2021 metų strateginio veiklos plano (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progimnazijai pagal 2019 m. pateiktus raštus. Tuo pačiu įsakymu pareiškėjas įpareigojo progimnazijos direktorę, savo sutuoktinę R. M., Buhalterinės apskaitos skyriui pateikti programos sąmatą. Atsakovė nurodė, jog nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, kurios įpareigoja vengti interesų konflikto, ir paprašė pareiškėjo iki 2020 m. liepos 3 d. pateikti paaiškinimą raštu apie tiriamas aplinkybes bei pridėti dokumentų kopijas.

Nurodytu terminu pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog „pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T1-241 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 6 punktą už Strateginio plano rengimą ir įgyvendinimą atsakingas administracijos direktorius.“ Pareiškėjas VTEK prašė „įvertinti faktą, kad sprendimas buvo priimtas ne konkrečios įstaigos naudai, o visuomenės labui užtikrinant viešosios įstaigos funkcionavimą, tokiu būdu įgalinant šią įstaigą teikti tinkamas paslaugas ne tik moksleiviams, bet ir (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams.“ Pareiškėjas taip pat prašė „vertinti ne naudą įstaigai ar <...> sutuoktinei, o mokyklos moksleivių ir darbuotojų gerovei įgyvendinant visuomenės švietimo tikslus.“

Paaiškinime pareiškėjas tvirtino, jog veikė išimtinai viešojo intereso naudai, vykdė patvirtintus tarybos sprendimus. Atkreipė dėmesį, jog priimtas sprendimas nesukėlė privilegijų ir išskirtinių sąlygų jo sutuoktinei ir nesukėlė interesų konflikto, nes nesusijęs su ja.

Tačiau VTEK pabrėžė, kad tai, jog pareiškėjo sutuoktinė negavo jokios asmeninės naudos, nepaneigia nustatyto pažeidimo. Šiam ginčui aktualus Įstatymas apibrėžia, kad privatus interesas apima ir nebūtinai materialinį suinteresuotumą. Pažeidimui konstatuoti pakanka vien fakto, kad intereso konflikto situacijoje esantis asmuo nevykdė formalių Įstatymo reikalavimų ir nenusišalino nuo sprendimo priėmimo, kai tą turėjo padaryti.

Pranešimą apie 2020 m. rugsėjo 16 d. VTEK posėdį pareiškėjui atsakovė išsiuntė 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-2391-(1.2). Posėdyje jis nedalyvavo.

Atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. KS-123 pareiškėjui išsiųstas 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-2447-(1.2), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merui – tos pačios dienos raštu Nr. S-2446-(1.2). Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2019 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. A1-1621, pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 28 d. užpildė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė savo sutuoktinės pavardę bei jos darbovietę.

Susipažinus su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progimnazijos nuostatais paaiškėjo, kad šios ugdymo įstaigos savininkė – Savivaldybė, t. y. institucija, kurioje vadovaujančias Administracijos direktoriaus, politinio ir asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigas tuo metu ėjo I. M., santuokos ryšiais susijęs su Progimnazijos direktore.

Ginčui aktuali Įstatymo redakcija, kai pareiškėjas pasirašė 2019 m. spalio 8 d. įsakymą, t. y. redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.

Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad artimi asmenys – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė R. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. SR-208 pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui, pateikė prašymą ,,Dėl lėšų skyrimo baseino remontui“ skirti 1 000 Eur, o kitą dieną, t. y. rugpjūčio 30 d., raštu Nr. SR-209 paprašė skirti 2 000 Eur vidaus rekonstrukcijos darbams.

Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A1-1621 „Dėl lėšų skyrimo“ savo sutuoktinės vadovaujamai ugdymo įstaigai skyrė 3 000 Eur pagal paminėtus 2019 m. rugpjūčio 29 ir 30 d. raštus Nr. SR-208 ir Nr. SR-209 ir įpareigojo pateikti programos sąmatą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą akcentavęs, jog Įstatymu (2017 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XIII-366 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 p); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 p.); nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 p.). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

Be to, LVAT, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012 ir kt.).

Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju pripažintina, kad pareiškėjas, rengdamas, svarstydamas ir pats vienas pasirašydamas sprendimą, palankų jo sutuoktinės vadovaujamai ugdymo įstaigai, veikė interesų konflikto situacijoje. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nenuginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas veikė artimo žmogaus (savo sutuoktinės) prašymu. Šio ginčo atveju visiškai nereikšmingas pareiškėjo argumentas, kad sprendimas priimtas ne jo sutuoktinės, bet jos vadovaujamos įstaigos ir (duomenys neskelbtini) visuomenės naudai, kad lėšos buvo skirtos ir kitoms (duomenys neskelbtini) rajono švietimo įstaigoms. Nors pareiškėjas teigia, kad lėšos buvo skirtos ne tik sutuoktinės vadovaujamos mokyklos patalpoms pagerinti, bet ir kitoms (duomenys neskelbtini) rajono švietimo įstaigoms, tačiau teismas akcentuoja, kad šis argumentas neatitinka tikrovės, kadangi Sprendime aptariamu 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A1-1621, kurį pasirašė pareiškėjas, lėšos skirtos tik konkrečiam subjektui – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progimnazijai, pagal jos direktorės, pareiškėjo sutuoktinės, prašymus.

Pabrėžtina, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), ar gali daryti realų poveikį kitiems asmenims dėl savo artimųjų įdarbinimo, ar tolimesnės jų tarnybos eigos. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir pasekmės – palankios, nepalankios ar neutralios, kurias jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems artimiems asmenims, nedaro įtakos tokio elgesio teisiniam įvertinimui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, nevykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Pagal aukščiau paminėtus teisės aktus ir teismų praktiką pareiškėjas jokia forma turėjo nedalyvauti, priimant sprendimus savo sutuoktinės vadovaujamos Progimnazijos atžvilgiu ir toliau atliekant tarnybines pareigas. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Įstatymas nenumato išimčių, kada valstybės tarnyboje dirbantis asmuo galėtų neinformuoti savo institucijos vadovo ar institucijos vadovo, taip pat asmenų, kurie kartu rengia sprendimą, dalyvauja svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo šių procedūrų.

Taigi, darytina vienareikšmiška išvada, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, nesiėmė priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti, o atsakovė tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnyje. Be to, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.