Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Erdma“ ieškinį atsakovui E. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš deliktinės atsakomybės nuostatų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Erdma“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 11 d. Įmonės vadovui E. K. buvo nustatyta pareiga per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, sudarytą pagal įmonės balansą sudarytą bankroto bylos įsiteisėjimo dienai, ir visus dokumentus. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo 2010 m. birželio 15 d. UAB „Erdma“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo E. K.. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nebėra vykdoma pareiga pateikti UAB „Erdma“ finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“, todėl nėra duomenų apie įmonės finansinę padėtį. Remdamasis šia aplinkybe ir atsižvelgdamas į tai, kad įmonė nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. nevykdo pareigos tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi VSDFV Mažeikių skyrius, Šiaulių apygardos teismas iškėlė UAB „Erdma“ bankroto bylą ir 2016 m. gruodžio 29 d, nutartimi patvirtino 995,18 Eur dydžio BUAB „Erdma“ kreditorinius įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, jog asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. BUAB „Erdma“ administratorius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl baudos skyrimo direktoriui E. K. pagal minėtą straipsnį, tačiau 2017 m. spalio 20 nutartimi teismas pažymėjo, kad direktoriui nėra įteikta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, pranešimai dėl dokumentų ir turto perdavimo, todėl bauda nebuvo skirta.

Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą, bendrovei vadovavusiam vadovui gali atsirasti ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, bet ir kitais pagrindais. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-572-943/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kad būtų pritaikyta deliktinė atsakomybė, turi būti visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.

Atlikus ieškovės pateiktų dokumentų vertinimą, teismas sprendžia, jog E. K. atliko neteisėtus veiksmus: pažeidė pareigą rengti, pateikti bei išsaugoti finansinės atskaitomybės dokumentus, nevykdė pareigos tinkamai tvarkyti apskaitą, išsaugoti turtą, tad tapo neįmanoma nustatyti bankrutavusios įmonės turto apimties. Taip pat tapo sudėtinga nustatyti tikslų įmonės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato įmonės vadovo atsakomybę atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas per vėlai. Dėl šių neteisėtų veiksmų, kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius prarado galimybę iš įmonės turto (kuris 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 50114,00 Eur) pasidengti 995,18 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių pateisinti įmonės vadovo atliktus pažeidimus, tad laikytina, jog jo kaltė dėl pažeidimų bei priežastinis ryšys su patirta žala yra įrodytas.

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 995,18 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). BUAB „Erdma“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už ieškinį mokėtinas 22 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Erdma“, j. a. k. 302521987:

– 995,18 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 18 ct) nuostolių atlyginimo;

– 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, tai yra 995,18 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2018 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio į Valstybės pajamas, kuris mokėtinas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.