- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2K-30/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Pranas Kuconis (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Kaltinamasis
- A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. G. išteisinta, nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintosios ir gynėjo, prašiusių Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6250 Lt) bauda.
A. G. buvo nuteista už tai, kad būdama A. G. personalinės įmonės, registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininke, 2006 m. liepos 11 d. savo darbo vietoje, A. G. personalinės įmonės vardu surašė bei pasirašė vairuotojo sveikatos medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2006 m. liepos 11 d. atliko vairuotojo sveikatos patikrinimą A. G. personalinėje įmonėje ir gali vairuoti transporto priemonę, nors iš tikrųjų šis asmuo nurodytu laiku Lietuvos Respublikoje nebuvo ir sveikatos patikrinimo neatliko, t. y. suklastojo tikrą dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. G. išteisinta, nepadarius veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 17 punktą, medicininėje pažymoje įrašai turi būti įskaitomi, negalima jų taisyti. Jei daroma pataisa (išimties atvejais), tai turi būti pažymėta “taisymu tikėti” ar kitaip ir patvirtinta gydytojo parašu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu. Iš bylos duomenų matyti, kad pažymoje yra akivaizdžių taisymų, kurie nebuvo pažymėti “taisymu tikėti” ar kitaip bei nebuvo patvirtinti gydytojo parašu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu, todėl šis dokumentas neatitinka minėtų taisyklių reikalavimų ir neturi visų pagal taisykles taisytai pažymai privalomų rekvizitų, todėl pati pažyma neturės juridinės galios, nebus galiojanti, imperatyviai reikalaujamus pažymos atributus turinti pažyma nebuvo išduota. Šiuo atveju taisymas buvo akivaizdus, lengvai pastebimas, pažyma buvo skirta specialistams – aukštesnės pakopos policijos komisariatų darbuotojams, kurie turi reikiamą kvalifikaciją ir turėtų būti susipažinę su tokio pobūdžio dokumentų privalomais rekvizitais ir formos reikalavimais, todėl tai nebuvo klastojimas ir dokumentas, tikras ar netikras, nebuvo pagamintas.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes apie dokumento suklastojimo faktą sprendė vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka ir aukštesnės pakopos policijos komisariatų darbuotojų kvalifikacija, kai tuo tarpu reikėjo vertinti dokumento ir jo turinio tikrumą, t. y. jame užfiksuotų duomenų atitikimą tikrovei. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma R. S. vardu buvo išduota, jos blankas – tikras. Pažymos pavadinimas rodo, kad ji išduota asmeniui, kurio sveikata komisijoje buvo patikrinta. Šiuo atveju R. S. sveikatos patikra nebuvo atlikta. Nors apeliacinės instancijos teismas abejoja jo nebuvimu Lietuvoje, tai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Be to, pažyma buvo pradėta rašyti kito asmens vardu, buvo nurodytas jai skirtas numeris. Todėl pažymoje fiksuoti duomenys apie tai, kad R. S. gali vairuoti transporto priemonę, neatitinka tikrovės, o pati pažyma vertintina kaip tikras suklastotas dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. buvo nuteista už tai, kad surašė bei pasirašė vairuotojo sveikatos medicininę pažymą, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad R. S. atliko vairuotojo sveikatos patikrinimą A. G. personalinėje įmonėje ir gali vairuoti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. G. surašytas dokumentas neatitiko Tvarkos 17 punkte numatytų reikalavimų, todėl tai nebuvo klastojimas ir dokumentas, tikras ar netikras, nebuvo pagamintas. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada neteisinga.
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis) yra nusikaltimas valdymo tvarkai (BK XLIII skyrius). Šiuo nusikaltimu pažeidžiama teisės aktais nustatyta dokumentų išdavimo, tvarkymo ir naudojimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia tikro dokumento turinį arba pats pagamina ar patvirtina kito asmens pagamintą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys. Suklastotas dokumentas gaunamas pažeidžiant nustatytą dokumentų išdavimo tvarką, todėl toks dokumentas neturi jokios teisinės galios nuo jo pagaminimo momento ir šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar suklastotas dokumentas turi visus teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, ar teisės aktų reikalavimų, keliamų tikriems dokumentams, neatitinka. Taigi vien ta aplinkybė, kad R. S. sveikatos patikrinimo medicininė pažyma neatitiko Tvarkos 17 punkte numatytų reikalavimų, nereiškia, kad ji negalėjo būti suklastota.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog R. S. sveikatos būklė neleistų jam vairuoti transporto priemonės, nėra pagrindo teigti, kad pažymoje atsispindi tikrovės neatitinkančios žinios, nepagrįsta gydytojos išvada, kad R. S. gali vairuoti transporto priemonę. Tvarkos 1 punkte numatyta, kad asmenys, norintys įsigyti ar turintys vairuotojo pažymėjimą, privalo tikrintis sveikatą prieš vairuotojo teisių įsigijimą bei vėliau periodiškai, nustatyta tvarka. Veikos padarymo metu galiojusių Vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 588, 21 punkte buvo numatyta, kad asmenims, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ir šios teisės atėmimo laikas baigėsi, vairuotojo pažymėjimai grąžinami pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkoje nustatytas sveikatos tikrinimo mastas ir nurodyti dokumentai, į kuriuos įrašomi tikrinimo duomenys bei išvados. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (F Nr. 083-1/a) yra tik vienas iš dokumentų, į kuriuos įrašomi tikrinimo duomenys ir išvados (Tvarkos 9 punktas), o tai reiškia, kad ši pažyma ne tik patvirtina faktą, jog asmuo, kuriam ji išduota, pagal sveikatos būklę yra tinkamas vairuoti tam tikrų kategorijų transporto priemones, bet ir faktą, kad asmuo pasitikrino sveikatą pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Tvarką. Taigi ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog R. S. sveikatos būklė neleistų jam vairuoti transporto priemonės, nereiškia, kad jo vardu išduota pažyma negalėjo būti suklastota.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog A. G. veika neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, yra teisiškai nepagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau tokio sprendimo kasacinės instancijos teismas priimti negali. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios A. G. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. G. veika neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo. Be kita ko, apeliaciniame skunde labai daug dėmesio skiriama A. G. veikos įrodytumui. Šių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo. Apeliacine tvarka nepatikrinus nuosprendžio pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms, nėra galimybės tinkamai spręsti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų. Teisiškai nepagrįstais argumentais konstatavęs, kad A. G. veika neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir neišnagrinėjęs paduoto apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Be to, pirmosios instancijos teismas buvo padaręs išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. S. Lietuvoje nebuvo, ir nuosprendyje išdėstęs šią išvadą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra įrodymų jog R. S. tuo metu Lietuvoje nebuvo. BPK 331 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas nuosprendį, be kita ko, nurodytų motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šio įstatymo reikalavimo apeliacinės instancijos teismas neįvykdė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.