Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Turto bankas, trečiasis asmuo E. P., dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mama E. R. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono atvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Mama dirbo Lauksargių kaime buvusioje fermoje, todėl Lauksargių apylinkės administracija jai gyvenimui ir suteikė minėtu adresu esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais. 1993 metų kovo 18 d. Tauragės rajono Lauksargių apylinkė, atstovaujama vyr. buhalterės E. G., pardavė, o E. R. pirko minėtą gyvenamąjį namą, adresu(duomenys neskelbtini). Minėtą valdą mama įsigijo iš savo asmeninių lėšų, kurias sukaupė dirbdama Lauksargių kaime. Sandorio sudarymo metu nebuvo jokio kito asmens, turi omenyje E. R. „dokumentinio“ sutuoktinio, kuris kokiu tai būdu būtų prisidėjęs prie valdos įsigijimo arba apskritai prie jų šeimos bendro ūkio vedimo ir poreikių tenkinimo. (duomenys neskelbtini) mama E. R. mirė. Kadangi praleido terminą palikimui, atsiradusiam po mamos mirties priimti, teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. R., jos palikimą priėmė sūnus A. R., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pateikęs teismo sprendimą Tauragės 3-iajam notaro biurui sužinojo, jog negali paveldėti mamos E. R. palikimo visa apimtimi, kadangi valda buvo įsigyta esant santuokai su V. R.. Būtent dėl tos priežasties yra priverstas kreiptis į teismą dėl minėto nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine E. R. nuosavybe. Akivaizdu, kad nors E. R. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, vėliau (pagal gyventojų registro išrašo duomenis apie šeimyninę padėtį - yra mirusi našle, nenutraukusi santuokos mirė), tačiau minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo su V. R. mama negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo, galima teigti, 1950 metų, šį turtą ji iki savo mirties išlaikė viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad tėvo nepažįsta ir nėra net matęs. Lauksargių tarybinį ūkį likviduojant, ūkiai dalinosi, tada mama privatizavo minimus statinius, išpirko juos už čekius. Dalis statinių buvo pastatyta jų pačių. Statinius įsigijo 1993 m. Jokio buvusio mamos sutuoktinio indėlio tiek įsigyjant minimus statinius, tiek juos statant, nebuvo. Motinai mirus, ūkis liko ieškovo dukrai, kuri jo atsisakė, todėl atiteko jam. Ieškovas gimė 1966 m. ir nuo to laiko, po šiai dienai gyvena (duomenys neskelbtini).

Ieškovo atstovė advokatė E. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. P. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad tėvo nepažinojo. Į Lauksargių kaimą, į esantį šalia to namo nedidelį namelį, atsikraustė iš Šilalės. Vėliau persikraustė į tą didesnį, apie kurį dabar kalba. Tėvo jau tada nebuvo. Jis išėjo į armiją ir negrįžo. Mama jokių kitų oficialių vyrų neturėjo. Minimo turto trečiasis asmuo turto atsisakė, jai jo nereikia.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. paaiškino, kad E. R. pažinojo nuo 1985 metų, kai parėjo dirbti į Lauksargius. E. R. ten gyveno su sūnumi. 1992 m. prasidėjo privatizacija. Minimą sodybą E. R. privatizavo už žalius ir baltus pinigus, dar reikėjo primokėti talonais. E. R. gyvenime vyrų nebuvo. Jos vyras, kiek girdėjo, išėjo į armiją ir negrįžo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad E. R. (Rebotienė) ir V. R. buvo sutuoktiniai, susituokė (duomenys neskelbtini) kai E. D. R. sukako 26 metai, o V. R. 20 metų. Tai patvirtina santuokos sudarymo įrašo išrašas. Duomenų apie šios santuokos nutraukimą ir asmens – V. R. egzistavimą – jo deklaruotą gyvenamą vietą, išvykimą iš šalies ar mirtį, registruose įrašų nėra. Ieškovas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) 2 d., yra E. R., (duomenys neskelbtini), sūnus, o suinteresuotas asmuo E. P., gimusi (duomenys neskelbtini)., – dukra. Duomenys apie jų tėvą gimimo liudijimuose nenurodyti. Iš ieškovo, suinteresuoto asmens ir liudytojų parodymų nustatyta, kad E. R., galimai nuo 1950 metų, nevedė bendro ūkio su savo sutuoktiniu V. R., kuris, jos paaiškinimu, netrukus po jų santuokos sudarymo buvo pakviestas atlikti karinę tarnybą, tačiau į namus negrįžo, išvyko gyventi į Rusiją, ir nuo to laiko nedavė jokių žinių apie save. Visą laiką E. R. gyveno su vaikais, duomenų apie vyrą, kuris galėtų būti ieškovo ar jo sesers tėvu arba E. revotienės sutuoktiniu, nėra. Iš asmens įregistravimo kortelės nustatyta, kad E. R. 1960 m. gruodžio 15 d. iš. Šilalės r. atvyko dirbti į Lauksargių k. buvusią fermą. Lauksargių apylinkės administracija jai suteikė gyvenimui gyvenamąjį namą. E. R. 1992 m. gegužės 12 d. pateikė darbovietės - Tauragės rajono Šakių žemės ūkio įmonės vadovui prašymą privatizuoti namą (duomenys neskelbtini). 1993 m. vasario 24 d. Lauksargių apylinkės viršaičiui pateiktame prašyme nurodė neįtraukti į įkainojimo apskaičiavimą rūsio, daržinės, viralinės ir šulinio, kadangi juos pasistatė savo lėšomis. Mokėjimo pranešime E. R. nurodyta, kad perkamo gyvenamojo namo dalis yra 9174 talonai, iš jų grynais pinigais 4690 talonų ir 4484 talonai asmeniniais E. R. investiciniais čekiais. 1993 m. kovo 18 d. Tauragės rajono Lauksargių apylinkė, atstovaujama vyr. buhalterės E. G. pardavė, o E. R. pirko minėtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). E. R. valdomą namą įsigijo iš asmeninių lėšų, kurias sukaupė dirbdama Lauksargių kaime. Iš valstybės įmonės Registrų centras išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas su statiniais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas E. R. vardu. Įregistravimo pagrindas 1993 m. kovo 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-1254. E. R. mirė (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. e2YT-1861-850/2018 nustatyta, kad E. R. palikimą priėmė sūnus ieškovas A. R., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

E. R. įgyjant ginčo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Šio kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po E. R. ir V. R. santuokos sudarymo iki santuokos pasibaigimo, E. R. vardu įgytas turtas turi būti laikomas E. R. bei V. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, gyvenamasis namas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už E. R. asmenines lėšas ir investicinius čekius, jis buvo privatizuotas ir įregistruotas ieškovės vardu santuokos metu.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinyje nurodytas butas buvo įgytas už E. R. asmenines lėšas. E. R. už gyvenamąjį namą sumokėjo 9174 talonus, iš kurių dalis (4484 talonai) – asmeniniais investiciniais čekiais, o likusi dalis – 4690 talonų buvo sumokėta grynais pinigais. Kitus statinius – rūsį, daržinę, viralinę ir šulinį, ji pasistatė savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad E. R. ieškinyje nurodytą gyvenamąjį namą su priklausiniais įgijo ar pasistatė iš savo asmeninių lėšų.

E. R. po santuokos sudarymo minimą gyvenamąjį namą buvo gavusi iš darbovietės naudojimui. Iš gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena E. R., jokių duomenų apie tai, kad gyvenamasis namas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra), iš tų faktų, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik E. R. vardu, akivaizdi E. R. valia minimą butą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

E. R. nuo 1950 metų nevedė bendro ūkio su savo sutuoktiniu V. R., minėtame name su sutuoktiniu V. R. niekada negyveno. Jokių duomenų, kad ieškinyje nurodyto gyvenamojo namo su kitais statiniais įgijimui ir išlaikymui būtų panaudotos ir V. R. piniginės lėšos, byloje nėra.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikytina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, jog gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo mamos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2011 m. sausio 31 d., nuosavybė, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

P. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2266-20389, ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš byloje pateiktos pažymos nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 201,50 Eur užmokestis už advokato pagalbą surašant ieškinį.

Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovė yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrine teisine pagalba, dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 1993 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1254, pagrindu, E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įgytas gyvenamasis namas, , pastatas - kiemo rūsys, , pastatas - tvartas, , pastatas - daržinė, , pastatas - viralinė, , kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, , esantys adresu (duomenys neskelbtini)., yra asmeninė E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.