Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-88-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-24
Bylos Nr.
2A-88-265/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Algirdas Gailiūnas, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-88-265/2010

Teisėja Liucija Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorijos

78.2.1; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, teisėjai Algirdas Gailiūnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei A. J., atsakovui V. J., apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V.J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, palikti jai mergautinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų E.J., J.J., ir J. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2004-01-21 sprendimu patvirtintą sutarties dalį dėl vaikams skiriamo išlaikymo dydžio, nustatant, kad vaikams išlaikyti tėvas privalo mokėti po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas 2005 m. gruodžio mėnesį paliko šeimą, ja nesirūpino ir vaikų neišlaikė.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, paliko ieškovei mergautinę pavardę. Nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas su ieškove. Pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2004-01-21 sprendimu patvirtintą šalių sutarties dalį, kuria nustatytas atsakovo teikiamas vaikams išlaikymo dydis ir nustatė, kad E. J., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), J.J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui atsakovas privalo mokėti po 500 Lt kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės. Teismas nustatė, kad atsakovas išėjo iš šeimos gyvenamosios vietos ir daugiau kaip trejus metus gyvena atskirai, visiškai nesirūpina šeima, vaikais, neprisideda prie jų išlaikymo. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nedirba, yra registruota darbo biržoje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl gali gauti tokias pajamas, kad užtikrintų savo vaikams normalias gyvenimo sąlygas, todėl konstatavo, kad teismo dalis vaikų išlaikymo prievolėje sudaro 2/3.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti dalį Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir sumažinti pakeisto vaikų išlaikymo dydį nustatant atsakovui mokėti po 300 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį iki jų pilnametystės bei atitinkamai perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, nes antrąkart šalių sudaryta santuoka nepateisino abiejų sutuoktinių lūkesčių, ir atsakovas buvo priverstas palikti šeimą dėl sutuoktinių charakterių skirtumų. Gyvendamas šeimoje atsakovas visas savo pajamas skyrė šeimos poreikiams tenkinti, niekada negirtavo, rūpinosi vaikais ir šeima. Nurodo, kad yra bedarbis, yra užsiregistravęs darbo biržoje, ieško darbo ir negali skirti kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį, nes taip būtų atimta galimybė patenkinti jo pateis būtiniausius išgyvenimo poreikius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinė skundą ieškovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas šiuo atveju sudaro tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies patikrinimas, kuria ginčijami sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutrūkimo ir vaikams priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimai.

Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl jo kaltės, nes abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo – jis paliko šeimą dėl nesutarimų su atsakove, be to, jai priklauso butas, kuriame jie gyveno. Byloje be atsakovo paaiškinimų, jokių kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės nesugyvenamą charakterį ar netinkamai vykdytas jos, kaip sutuoktinės pareigas, byloje nėra, todėl aplinkybė dėl ieškovės kaltės dėl santuokos su atsakovu iširimo laikytina neįrodyta (CPK 178 str.). Bylos duomenimis, šalys negyvena kartu dėl to, kad atsakovas išėjo iš namų 2005 m., ir nesirūpino savo vaikais ir žmona. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka nutrūko dėl jo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.

Nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus, o ne į tėvų turtinę padėtį. Ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad nepilnamečių sūnų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia po 500 Lt kiekvienam, tačiau tokias sumas patvirtinančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patvirtino, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti pakanka 700 Lt per mėnesį. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad kiekvienam vaikui išlaikyti reikalinga suma yra 700 Lt. Pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į jų turtinę padėtį. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra 2 000 Lt, tačiau su ja gyvena visi trys nepilnamečiai šalių vaikai. Atsakovo pajamos bylos duomenimis 2009 m. antrąjį pusmetį buvo vidutiniškai 472 Lt per mėnesį, tačiau jis apeliaciniame skunde nurodė, kad yra išlaikęs egzaminą, leidžiantį vairuoti C ir E kategorijos transporto priemones bei turi galimybę susirasti darbą ir gauti didesnį darbo užmokestį krovinių pervežimo kompanijoje, todėl dabartinė atsakovo finansinė padėtis vertintina vaikų naudai. Atsižvelgus į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio keistina nustatant, kad iš atsakovo, kurio turtinė padėtis yra sudėtingesnė nei ieškovės, dalis vaikų išlaikymo prievolėje yra 3/7 ir iš jo priteistinas 300 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad augant vaikams ir padidėjus jų poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, priimtas procesinis sprendimas neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keistina Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams dydžio – iš atsakovo priteistina po 300 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jo pilnametystės (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgus į tai, kad iš trijų ieškovės ieškinio reikalavimų, visi buvo tenkinti, ir apeliacinės instancijos teismas sumažina tik vaikams priteisto išlaikymo dydį, ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme proporcingai mažintinos iki 300 Lt (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį pakeisti.

Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2004-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-03/2004 patvirtintą atsakovo V. J. teikiamo vaikams išlaikymo dydį ir nustatyti, kad jis privalo mokėti po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui – E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), J.J., a. k. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės.

Sumažinti iš atsakovo V. J. ieškovei A.J. priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 300 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasRimvida Zubernienė