- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2-2121/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 20-ojo notarų biuro
- Atsakovas
- V. G., D. Š.
- Ieškovas
- J. G. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės R. V. ir atsakovo V. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2654-324/2011 pagal ieškovės J. G. M. ieškinį atsakovams D. Š. ir V. G. dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo: Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 16 d. sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo ieškovė atsakovės D. Š. prievolei užtikrinti įkeitė kreditoriui V. G. butą (duomenys neskelbtini). Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į butą, sustabdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties dėl priverstinio 134 049,60 Lt skolos išieškojimo iš D. Š. ir dėl priverstinio ieškovei nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių vykdymą. Ieškovė nurodė, kad jau yra paskelbtos ieškovei priklausančio buto varžytynės, o hipotekos bylą nagrinėjantis ir priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūras taikantis teisėjas negali vertinti hipotekos lakštų sudarymo teisėtumo ir jų galiojimo ar stabdyti hipotekos bylą iki ginčų dėl hipotekos lakštų išnagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovei priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), sustabdė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties dėl priverstinio 134 049,60 Lt skolos išieškojimo iš D. Š. ir dėl priverstinio ieškovei nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių vykdymą. Teismas nurodė, kad pateikta informacija apie įkeisto turto varžytynes yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes įkeisto turto pardavimas tretiesiems asmenims apsunkintų priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties vykdymo sustabdymo. Nurodo, kad ieškovė neskundė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties. Tuo tarpu ieškovės užvesta civilinė byla dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančių užkerta kelią įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymui. Šios aplinkybės rodo ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl tokios šalies teisės ir nepagrįsti reikalavimai neturėtų būtu ginami, tuo labiau taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko į teismą kreipiasi ne pirmą kartą. Ieškovė dar 2010 m. balandžio 19 d. buvo pareiškusi ieškinį, kurio reikalavimui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui patenkinus atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojus ieškovę įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 20 107,44 Lt, ieškovė pinigų neįmokėjo, į civilinės bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Antstoliui pradėjus priverstinio turto pardavimo procesą, ieškovė vėl kreipėsi į teismą, užveda naują civilinę bylą ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas V. G. yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos faktinį ieškinio pagrindą. Nesant nurodytam faktiniam ieškinio pagrindui, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad kreditorius V. G. pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Šis kreditorius yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas, todėl priverstinio skolos išieškojimo sustabdymas prieštarauja jo interesams. Ieškovė neskundė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, todėl, reikšdama ieškinį, ieškovė piktnaudžiauja teise. Tarp šalių nesant ginčo dėl prievolės – skolos grąžinimo pagal paskolos sutartį, stabdyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto nėra teisinio pagrindo. Ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas nepagrindžia ieškovės reikalavimų. Nors skoliniam įsipareigojimui pagal paskolos sutartį užtikrinti yra įkeistas ne skolininkei D. Š. priklausantis turtas, o ieškovės nekilnojamasis turtas, hipotekos kreditorius (atsakovas V. G.) turi teisę reikalauti minėtą turtą parduoti iš varžytynių, kad būtų patenkintas hipoteka apsaugotas reikalavimas. Patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš įkeisto turto ar ieškovei įvykdžius skolininkės D. Š. įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkė (ieškovė) įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkę D. Š. dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovė prašo atskiruosius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones niekas nekvestionuoja hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo, tačiau įkeisto turto savininkas taip pat turi teisę kreiptis dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia, ar kreditorius yra sąžiningas ar nesąžiningas. Šioje stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl teismas negali daryti išvados, ieškovė buvo suklaidinta ir apgauta ar nebuvo. Nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto turto, šis turtas gali būti perleistas, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes ieškovei tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Pažymėtina, kad asmuo, nupirkęs įkeistą turtą iš varžytynių, bus laikomas sąžiningu įgijėju. Notarė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkę D. Š. Tačiau ir šiuo atveju vis tiek nebūtų atstatytos pažeistos ieškovės teisės, nes privestinai būtų parduotas jos vienintelis būstas. Apeliantas V. G. atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė ankstesnėje byloje nebuvo įvykdžiusi teismo įpareigojimo sumokėti 20 107,44 Lt, skirtų atsakovo galimiems nuostoliams užtikrinti, neatvyko į bylos nagrinėjimą. Ieškovė šių veiksmų neatliko ne dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o dėl to, kad gyvena iš 700 Lt pensijos ir neturi kito turto, išskyrus minėtą butą. Ieškovė yra baigusi tik keturias klases ir yra mažai raštinga, todėl ieškovei visos proceso taisyklės ir tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo teisinės pasekmės yra sunkiai suprantamos ir iš esmės ji nepajėgi ginti savo teisių pati.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.81 ir1.91 straipsnius. Bylos duomenimis, ginčijamu hipotekos lakštu ieškovė atsakovės D. Š. prievolei pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų, užtikrinti įkeitė kreditoriui (atsakovui V. G.) ieškovei priklausantį butą (b. l. 8-12). Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (b. l. 13). Ieškovei ginčijant sutartinės hipotekos lakštą, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali būti užtikrintas įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovės priklausančiam butui padarymu ir šio buto priverstinio pardavimo iš varžytynių vykdymo sustabdymu. Ieškovė atsiliepime į atskiruosius skundus teisingai nurodo, kad nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto turto, šis turtas gali būti perleistas, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes ieškovei tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Pažymėtina, kad asmuo, nupirkęs įkeistą turtą iš varžytynių, bus laikomas sąžiningu įgijėju. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininkę D. Š. įgijimas vis tiek neatstatytų galimai pažeistų ieškovės teisių, nes privestinai būtų parduotas jos vienintelis būstas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad faktinis ieškinio pagrindas nepagrindžia ieškovės reikalavimų. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, neskųsdama Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, o pareikšdama ieškinį dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, kuris užkerta kelią įsiteisėjusios hipotekos teisėjo nutarties vykdymui, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog klausimai dėl hipotekos lakštų sudarymo teisėtumo ir jų galiojimo gali būti sprendžiami tik atskiroje byloje ginčo teisenos tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka taikant hipotekos procedūras, todėl sustabdyti hipotekos procedūras gali tik bylą dėl hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536-2009). Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.