Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos atstovo valstybės įmonės Turto bankas įgaliotam asmeniui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei D. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 8 d. buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kuriuo buvo atsisakyta ilgalaikio karių aprūpinimo tarnybiniais butais ir atsisakyta didžiosios krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų fondo dalies. Valstybės įmonė Turto bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais teisės aktais perėmė patikėjimo teise valdyti butą ir šį faktą išviešino Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė 2015-10-15 pranešimu pranešė atsakovei apie buto perėmimą valdyti patikėjimo teise bei jo numatomą pardavimą viešame aukcione. Ieškovas pasiūlė atsakovei sudaryti sutarties pakeitimą, siekiant apibrėžti Turto banko, kaip nuomotojo, ir atsakovės, kaip nuomininkės, santykius iki buto pardavimo aukcione. Nurodė, kad 2015-10-05 Valstybės įmonės Turto banko generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Pl-223 „Dėl valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, perimtų iš Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamento 2015-08-31 aktu nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo 2015 metais patvirtinimo“, vadovaudamasis eile norminių aktų, patvirtino buto nuomos mokestį – 156,88 EUR/mėn., be PVM. Minėtame 2015-10-15 pranešime atsakovei, ieškovė pranešė atsakovei apie nuomos mokesčio perskaičiavimą bei nurodė, jog nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2015-09-01 dienos imtinai. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, nors ieškovė ragino atsakovė susimokėti, o nuo 2016 metų gegužės mėnesio nemoka ir komunalinių mokesčių.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino reikalavimą, sumažindamas reikalaujamą priteisti nuomos mokestį, nes atsakovė 2018-01-15 sumokėjo dalį skolos – 2 545,48 EUR. Likusius reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Teigė, kad atsakovė privalėjo leisti pakeisti karšto vandens skaitiklį, taip pat privalo atsiskaityti už komunalines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1995-07-01 krašto apsaugos ministerija ir atsakovė sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 7I, kuria atsakovei buvo išnuomotas 80,86 kv. m. bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį sumokėti komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius bei mokėti nuomos mokestį. 2012 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 77² straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 65¹ straipsniu įstatymu Nr. XI-2401 (toliau – Įstatymas), buvo atsisakyta ilgalaikio karių aprūpinimo tarnybiniais butais, atsisakant krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų fondo dalies. 2015-08-31 Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 401731-401809/VI-11, Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamentas perdavė Valstybės įmonei Turto bankas, valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį įtrauktas ir atsakovei išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonė Turto bankas valstybės nekilnojamą turtą priėmė ir priėmimo faktą išviešino Nekilnojamojo turto registre. Valstybės įmonės Turto banko generalinis direktorius 2015-10-05 įsakymu Nr. Pl-223 „Dėl valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, perimtų iš krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamento 2015-08-31 aktu Nr. 401731-401809/VI-11 nuomos mokesčio dydžio patvirtinimo“, patvirtino buto nuomos mokestį pagal galiojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką ir galiojančius patvirtintus nuomos mokesčio apskaičiavimo rodiklius, t. y. nustatė Vilniaus mieste rinkos kainas atitinkantį nuomos mokestį. Šio įsakymo 76 punktu buvo patvirtintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis – 156,88 EUR/mėn., be PVM, kuris yra privalomas atsakovei. Ieškovė 2015-10-15 pranešimu Nr. (15.8-21)-SK4-7998 pranešė atsakovei apie pasikeitusią nuomos mokėjimo tvarką ir mokesčio dydį nuo 2015-09-01 imtinai, siūlė atvykti ir pakeisti sutarties sąlygas.

Nors atsakovė nesutinka su nauja nustatyta buto nuomos kaina, tačiau jos teiginiai, kad nustatyta kaina yra neteisinga, nesąžininga, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė, nustatydama nuomos kainą, pažeidė kokius nors teisės aktus. Tai, kad atsakovė vengė pasirašyti pakoreguotą nuomos sutartį, nesuponuoja jos prievolės mokėti nuomos mokestį išnykimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atsakovė Sutarties punktu 2.2 įsipareigojo sumokėti komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius, tame tarpe ir nuomos, Vyriausybės nustatyta tvarka. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra sumokėjusi visą padidintą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 062,76 EUR nuomos mokesčio.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 232,69 EUR skolos už komunalines paslaugas. Atsakovė teigia, kad ji už šias paslaugas yra pilnai atsiskaičiusi, nes visus mokesčius mokėjo tiesiogiai paslaugos tiekėjui. Be to, jai taikomas 21 procento dydžio PVM dydis yra neteisingas, nes gyventojams taikomas 9 procentų dydžio PVM, o gyvatukas bute taip pat yra nupjautas, todėl už jį ji mokėti neprivalo. Teismas vertina, kad tokie atsakovės argumentai nėra reikšmingi šioje nagrinėjamoje byloje, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo, o ne dėl šilumos tiekėjo nesąžiningų veiksmų (nes būtent šilumos tiekėjas pateikia sąskaitas ieškovei su apskaičiuota šilumos kaina ir nurodytu PVM dydžiu). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016-12-12 raštu šilumos tiekėjas paaiškino atsakovei, jog neteisėtai atjungus gyvatuką, mokestis už jį vis tiek skaičiuojamas, o ieškovei nesilaikant pareigos tinkamai mokėti už suteiktas paslaugas, sutartis su ja nuo 2015-05-01 buvo nutraukta ir nuo tada už paslaugas tiesiogiai atsiskaito buto savininkas (el. b. l. 142,194). Į bylą taip pat pateiktas 2017-09-11 šilumos tiekėjo pranešimas atsakovei, kuriame nurodoma, kad jos atlikti mokėjimai yra užskaityti skolai iki 2016-04-30 padengti (el. b. l. 196). Kadangi atsakovė neginčija, kad nėra pilnai atsiskaičiusi pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, nors sutartimi įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už komunalines paslaugas, o prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 1 232,69 EUR skola už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2017 metų liepos mėnesio.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2 295,45 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintas, valstybei iš atsakovės priteistinas 52 EUR žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio procesinio kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, į. k. 112021042, iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 062,76 EUR (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 76 ct) nuomos mokesčio, 1 232,69 EUR (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus 69 ct) skolos už komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 2 295,45 EUR sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 52 EUR (penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.