Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės IĮ „Vagonų valymas“ reikalavimą ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, atsakovės reikalavimas tenkintinas dalinai.

Sprendžiant šiuos ginčus visų pirma teismas pasisako dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Nors 2020-10-15 ir 2022-01-02 pardavimo sutartyse miškavežės kaina nurodyta 15000 EUR, šios sutartys sudarytos tarp fizinių asmenų bei bendrovės ir jos vadovo, dalyvavusio visuose sandoriuose ir 2022-02-26 sandoryje nurodžiusio tą pačią kainą ( dėl kurios kilęs ginčas ), todėl tai nepripažįstama tokią kainą patvirtinančia aplinkybe.

Pagal civilinio proceso taisykles faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant, t. y. jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos CPK 176 str. 1 d. ). Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant Lietuvos CPK 176 str. ir 185 str. praktiką Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant šalių paaiškinimus pagal Lietuvos CPK 185 str. turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Atsakovės vadovas teigia, kad grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančio buhalterinio dokumento 02-26 d. negavo dėl skubėjimo, o vėliau jį ieškovės vadovas atsisakė išduoti. Tokią versiją teismas vertina kritiškai dėl sekančių argumentų. Visuotinai žinoma ( kaip nurodyta ir 02-25 sąskaitoje-faktūroje ), kad galutinę sumą sudaro daikto kaina ( pardavėjui ) ir atitinkamas ( šiuo atveju 21 proc. ) PVM. Todėl jei šalys iš tiesų būtų sutarę grynųjų pinigų sumą rodyti apskaitoje, nuo jos turėtų būti skaičiuojamas 21 proc. PVM ir galutinė kaina būtų kitokia. Tai leidžia daryti išvadą, kad tikrieji šalių ketinimai ( susitarimas ) ir tikroji sandorio kaina buvo 28150 EUR, tačiau deklaruojant tik 18150 EUR ( 15000 EUR ir PVM ) sumą, o likusią 10000 EUR sumą sumokant grynaisiais pinigais ( Lietuvos CK 6.193 str. ). Tokią išvadą patvirtina ir nupirkto daikto įvedimo į eksploataciją akte nurodyta kaina, vėliau kilusio ginčo dėl daikto kokybės sprendimo būdas, neatsiejamai susiję su ginču dėl kainos bei kitos aplinkybės ( pvz., atsakovės vadovo pripažinimas, jog susitikus (duomenys neskelbtini) jis atsisakė parodyti medvežę, nes J. K. nesutiko apie 10000 EUR grynųjų pinigų gavimą parašyti „ant balto popieriaus“, t. y. ne apskaitos dokumente ).

Kaip minėta, medvežės trūkumus atsakovės vadovas pirmiausiai nurodė telefoniniuose pokalbiuose – jog „priekinis tiltas nevaro... važiuojant neturi traukos... drebulę 0,6 kub. nesikelia į vidų“ ( cituojama ). Šalių vadovai pripažįsta ( Lietuvos CPK 187 str. ), kad po to šiam ginčui išspręsti ( kartu apžiūrėti medvežę ) buvo susitikę (duomenys neskelbtini), tačiau E. G. atsisakė ją parodyti. Jo argumentas ( nes J. K. atsisakė parašyti „ant balto lapo“, kad gavo 10000 EUR grynųjų pinigų ) patvirtina, kad visą ginčo dėl daikto trūkumų procesą ir lėmė ši aplinkybė - dalies kainos sumokėjimas be apskaitos dokumentų ir ieškovės to neigimas kilus ginčui.

Kiti aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovei 05 mėn. pradžioje ( t. y. dar iki ieškovės 05-16 d. pradinio ieškinio byloje pateikimo ) pasiūlius atlikti medvežės defektavimą oficialaus atstovo UAB „Intrac“ ( tai neginčijama ) servise, ieškovė tai uždraudė 05-10 d. raštu nurodydama, kad medvežė priklauso ieškovei. Nuosavybės teisė į įgyjamus daiktus pereina nuo jų perdavimo momento ( Lietuvos CK 4.49 str. 1 d. ), o dėl nesumokėtos kainos dalies pardavėjas gali pareikšti reikalavimus pirkėjui Lietuvos CK 6.345 str. tvarka, kas ieškovei, atstovaujamai advokato ( taip pat pasirašiusio 05-10 d. raštą ) turi būti žinoma. Todėl toks draudimas vertinamas kaip aktyvus trukdymas defektavimui. Kodėl pati atsakovė 05-11 d. defektavimo neatliko, tikslių duomenų nėra ( nurodoma – nesutiko UAB „Intrac“ ). UAB „Intrac“ atstovo 06-28 d. atliktos diagnostikos ( defektavimo ) akte ir 08-01 d. rašte nurodyti nustatyti medvežės trūkumai yra akivaizdūs ( pvz. užfiksuoti nuotraukose ) ir neginčijami, tačiau ieškovė ginčija jų atsiradimo laiką ir aplinkybes ( jog jie atsirado po pardavimo ). Šio klausimo sprendimui taip pat reikšminga, jog su šia medveže atsakovė 03 mėn. atliko miško traukimo darbus A. J. - ištraukė 150 kub. m. medienos. Po to nuo 04-20 d. iki 05-03 d. su ja dirbo M. B., tačiau pagal buhalterės 2022-11-19 pažymą išeitų, kad jis jokių darbų neatliko ( nors jo FB paskyroje ir nuotraukose medvežė užfiksuota dirbanti, su pakrautais medžiais ). Pažymėtina, kad M. B. išėjo iš darbo „dėl medvežės labai blogos būklės“ ( taip nurodoma jo prašyme, kas savaime itin neįprasta tokiuose dokumentuose ) 05-03 d., t. y. sekančią dieną po to, kai 05-02 d. dirbanti medvežė buvo užfiksuota ieškovės atstovo pateiktose nuotraukose.

Liudytojas M. G. - nesusijęs su šalimis, defektavimą atlikęs specialistas, todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo - parodė, kad sprendžiant pagal vaizdo įrašus E. G. prieš perkant medvežę jos apžiūrą atliko paviršutiniškai, dėl ko dalies defektų galėjo nepastebėti, o dalies jų net negalima pastebėti, neišardžius atitinkamų medvežės dalių. Taip pat akivaizdu ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), kad dalis defektavimo metu nustatytų trūkumų ( lūžusi strėlė, atjungti šlangai, užblokuotas kompiuterio ekranas ) tikrai negalėjo būti jos pardavimo metu ( pvz., su lūžusia strėle kelti daiktus, kaip užfiksuota vaizdo įrašuose, neįmanoma; taip pat vargu ar įmanoma nematyti užblokuoto kompiuterio ekrano ). Kartu pažymėtina, kad strėlės lūžimą po nupirkimo atsakovė pripažįsta, tačiau teigia, jog tai įvyko dėl nekokybiško papildomo ( negamyklinio ) suvirinimo, kurį patvirtino M. G.. Taip pat liudytojas M. G. parodė, kad nustatyti užfiksuotų defektų atsiradimo laiką ir priežastis negalima. Šalys šiuo klausimu ( kodėl ir kada atsidaro trūkumai, nustatyti defektavimo metu ir svarbiausia – kokia buvo medvežės būklė pardavimo momentu ) taip pat jokių įrodymų nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Atsakovės pateikti kaip nuostolių dydį patvirtinantys įrodymai – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-24 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-23 komerciniai pasiūlymai - vertinami kaip neturintys tam įtakos, nes juose tik pateikti preliminarūs duomenys apie visų trūkumų, nustatytų 06-28 d., šalinimo galimas ( preliminarias ) išlaidas.

Pagal Lietuvos CK 6.333 str. taisykles pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo ( 1 d. ). Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( 2 d. ). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta ( kaip šiuo atveju, nes sutarties išvis nėra ), pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ( 4 d. ). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį ( 6 d. ). Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti : kad pardavėjas ... atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti ( Lietuvos CK 6.334 str. 1 d. 3 p., kuo grindžiamas atsakovės reikalavimas ). Reikalavimai dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per Lietuvos CK 6.3338 str. nustatytus terminus ( detaliau neaptariama, nesant reikalingumo, nes pretenzijas ieškovei atsakovė pareiškė faktiškai iš karto po daikto nupirkimo ).

Transporto priemonės atitikimas kokybės reikalavimams visų pirma konstatuojamas galiojančios TA dokumentu. Gi šioje byloje nustatyta, kad medvežės TA nebegaliojo nuo 2021-11-15, o paskutiniai darbai su ja buvo atlikti 2021 m. 12 mėn. ( pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras ). Jokio kito jos kokybę patvirtinančio dokumento nuo to laiko nėra. Kaip minėta, konkrečias pretenzijas dėl daikto kokybės pirkėjas pateikė iš karto po nupirkimo jį išbandęs, tačiau nuo tada šalys nei kartu, nei kuri nors atskirai jos apžiūros iki 06 mėn. pabaigos neatliko. Priešingai, su ja buvo dirbama, jos būklė neabejotinai pasikeitė ( kaip minėta, nulaužta strėlė, atjungti šlangai ir kt. ). Tokioje situacijoje teismas daro sekančias išvadas : 1 ) pardavėjas nepateikė įrodymų, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą; 2 ) pirkėjas pretenzijas dėl konkrečių daikto trūkumų pardavėjui pareiškė iš karto po nupirkimo; 3 ) šis klausimas nustatyta tvarka ( atliekant kvalifikuotą apžiūrą ) nebuvo sprendžiamas ilgą laiką iki 06 mėn. 28 d. dėl abiejų šalių netinkamų veiksmų ( ieškovės atsisakymo pripažinti dalies kainos gavimą grynaisiais pinigais be apskaitos ir nepagrįsto draudimo atlikti defektavimą, atsakovo atsisakymo kartu vykti į medvežės buvimo vietą, darbų su ja neišsprendus ginčo, nesavalaikio kreipimosi į UAB „Intrac“ ); 4 ) defektavimo metu nustatyti akivaizdūs daikto kokybės trūkumai, neleidžiantys jo naudoti pagal įprastinę paskirtį; 5 ) dalis šių trūkumų atsirado tikrai po daikto pardavimo; 6 ) kokie daikto trūkumai buvo jo pardavimo metu, nustatyti negalima; 7 ) kokie trūkumai atsirado po pardavimo ir dėl kokių priežasčių ( t. y. ar dėl atsiradusių iki daiktų perdavimo ) nustatyti taip pat negalima ( dėl ko visi trūkumai detaliai nevertinami ). Todėl daroma išvada, kad daiktas buvo parduotas netinkamos kokybės, dėl ko pirkėjo reikalavimas pardavėjui atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti yra pagrįstas, tačiau pats atsakovės reikalavimo dydis ( tikrieji nuostoliai ) nėra pagrįstas įrodymais, o jį nustatyti ( t. y. kokie daikto trūkumai buvo pardavimo metu ir kokios išlaidos reikalingos jų šalinimui ) nėra galimybių. Tokioje situacijoje teismas laiko galimu priimti tik tam tikra prasme sąlyginį ( nepagrįstą konkrečiais įrodymais ) sprendimą. Kadangi reikalavimas dėl daugiau nei 12000 EUR nuostolių sumos yra aiškiai per didelis ir tikrųjų išlaidų sumos nustatyti negalima dėl abiejų šalių nesąžiningų ir nerūpestingų veiksmų ( aptarta aukščiau ), jis teismo nuožiūra ( pagal įstatymo analogiją taikant Lietuvos CPK 85 str. 2 d. ) mažinamas iki 10000 EUR ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu ( Lietuvos CK1.5 str. ) ši suma dalinama pusiau, dėl ko atsakovei iš ieškovės priteisiama 5000 EUR nuostolių atlyginimo ( Lietuvos CK 6.334 str. 1 d. 3 p. ). Kartu tokios sumos nustatymas maždaug po lygiai padalina šalių nuostolius dėl jų netinkamo elgesio sandoryje – visų prima nesąžiningumo ir sutartiniuose santykiuose įtvirtintų šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimo, todėl abi šalys lygiomis dalimis turi prisiimti visas iš tokių veiksmų kylančias pasekmes ( kaip konstatuota ir 2022-07-07 atsakovės atsiliepime nurodytoje Šiaulių apygardos teismo 2022-12-22 nutartyje Nr. e2A-707-267/2020 ).

Pažymėtina, kad šiuo sprendimu išsprendžiamas tik ginčas jų tarpusavio turtinių pretenzijų, nepasisakant dėl kitų su sandoriu susijusių klausimų ( jo teisėtumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams dalyje dėl tikrosios kainos ). Tokioje dalyje tenkinamas ir atsakovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų ( 6 proc. – Lietuvos CK 6.210 str. 2 d. ) priteisimo.

Atsakovės pretenzijos ieškovei dėl parduoto daikto trūkumų, kuriomis grįstas likusios kainos dalies nemokėjimas, buvo pareikštos iš karto po daikto nupirkimo. Nors jos pradiniai reikalavimai buvo „arba kažką susitariam arba grąžinu... atvažiuojat, sutvarkot, sumoku“ ( telefoninis pokalbis ), vėliau „grąžinti sumokėtus 20000 eurų ir pasiimti traktorių“ ( 04-28 el. laiške ), reikalavimas teisme pareikštas dėl išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo ( o ne pvz., sutarties atsisakymo – Lietuvos CK 6.334 str. 1 d. 4 p. ). Todėl, nepriklausomai nuo jos priešpriešinių reikalavimų, atsakovė turėjo pareigą sumokėti visą kainą nustatytomis sąlygomis, ko nepadarė iki 05-24 d. ( kai pradinis ieškinys pareikštas 05-17 d. ). Todėl ieškovės reikalavimai dėl neteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir palūkanų pagal specialųjį ( Mokėjimų ... vėlavimo prevencijos ) įstatymą yra pagrįsti ir tenkinami. Reikalavimas dėl palūkanų tenkinamas pagal 2022-09-05 prašymo dėl ieškinio patikslinimo formuluotę ( nors nurodomo laikotarpio suma galėjo būti apskaičiuota konkrečiai ), todėl šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymai neatliekami.

Pagal Lietuvos CPK 93 str. taisykles jeigu ieškinys ( reikalavimas ) patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( 2 d. ). Kartu teismas gali nukrypti nuo ... nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas ( 4 d. ).

Už pradinį 202-05-16 ieškinį 11454 EUR sumai el. formos byloje ( Lietuvos CPK 80 str. 7 d. ) dokumentinio proceso tvarka ( Lietuvos CPK 425 str. 3 d. ) ieškovė sumokėjo 129 EUR žyminį mokestį. Patikslintame 2022-05-30 ieškinyje pareikštas tik minimalaus dydžio reikalavimas, už kurį mokėtinas 19 EUR ( 20x0,75x1,25 kainų indeksas ) mokestis, nes reikalavimą dėl 8150 EUR skolos atsakovė patenkino iki patikslinto ieškinio pateikimo, o likusioje dalyje ieškovė reikalavimų atsisakė. Todėl žyminio mokesčio skirtumo – 110 EUR ( 129-19 ) - 75 proc. ( 82,50 EUR ) ieškovei turi būti grąžinta ( Lietuvos CPK 87 str. 2 d. ), o 25 proc. mokesčio nuo sumokėtos 8150 EUR sumos – 22,92 EUR ( 8150x0,03x0,75x0,5x0,25 ) - priteistina iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistina 19 EUR žyminio mokesčio už tenkinamus patikslinto ieškinio reikalavimus, viso 31,92 EUR.

Už 12231,5 EUR reikalavimą 2022-08-31 ieškinyje Telšių apylinkės teismui atsakovė sumokėjo 275 EUR žyminį mokestį. Reikalavimas tenkinamas 5000 EUR sumai, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 112,50 EUR žyminio mokesčio. Dėl to, atlikus tarpusavio užskaitymus ( 112,50-31,92 ), atsakovei iš ieškovės priteisiama 80,58 EUR bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 93 str. 2 d. ).

Šioje byloje konstatuota, kad abiejų šalių ne tik procesinis, bet ir nuo pat sandorio sudarymo elgesys buvo nesąžiningas ir tai iš esmės lėmė visus jų ginčus. Sprendimu jų atsakomybė faktiškai ( formaliai nevertinant pagal atsakovės reikalavimo patenkinimo dalį ) paskirstoma lygiomis dalimis. Tokioje situacijoje teismas laiko tikslingu šalims nepriteisti jų atstovavimo išlaidų, patirtų savo nuožiūra susitariant dėl jų dydžio ( Lietuvos CPK 98 str. ).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl šalims nepaskirstomos ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

2022 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos ( Lietuvos CPK 149 str. ), nors faktiškai jos jau yra išregistruotos iš Registro Lietuvos CPK 147 str. 6 d. pagrindu, t. y. antstoliui neatlikus atitinkamų veiksmų ( RC 2022-06-03 pranešimas ), dėl ko šių išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės 2022-05-30 patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 40 EUR ( keturiasdešimt eurų ) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 8 ( aštuonių ) procentų dydžio metines palūkanas už 8150 EUR skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gegužės 17 d. – iki jos sumokėjimo 2022 m. gegužės 24 d.

Atsakovės 2022-08-31 reikalavimą tenkinti dalinai.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5000 EUR ( penkis tūkstančius eurų ) nuostolių atlyginimo ir 6 ( šešių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo ( ieškinio byloje Nr. e2-4830-1037/2022 pateikimo ) teisme – 2022 m. rugpjūčio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 80,58 EUR ( aštuoniasdešimt eurų 58 ct. ) bylinėjimosi išlaidų.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 82,50 EUR ( aštuoniasdešimt du eurus 50 ct. ) žyminio mokesčio, sumokėto 2022-05-16 mokėjimo nurodymu Nr. 58.

Sprendimui įsiteisėjus 2022 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančių piniginių lėšų, o jų nesant arba esant nepakankamai – atsakovei priklausančio miškovežio „Timberjack 810B“, serijinis numeris 1142, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), areštą ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-6619-471/2022 įvykdymui užtikrinti 11454 EUR sumai – panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.