Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-01-26 · Civilinė byla Nr. 2-70/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-26
Bylos Nr.
2-70/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Danutė Milašienė (pran.), Audronė Jarackaitė
Atsakovas
L. A.
Ieškovas
J. Ž.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-70/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, civilinėje byloje Nr. 2-2269-54/2005 pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. A. dėl 110 000 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškinio užtikrinimui prašė areštuoti atsakovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 375/44000 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 266/1681 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą motyvavo didele ieškinio suma, atsakovo vengimu grąžinti skolą ar susitarti dėl jos grąžinimo tvarkos ir terminų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Neturėdamas atsakovo nuosavybės teisę į prašomus areštuoti žemės sklypus patvirtinančių įrodymų, teismas ieškinio sumos ribose areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartimi nuo 2005 m. liepos 19 d. ieškovo prašomus areštuoti žemės sklypus yra perleidęs savo sutuoktinei, todėl teigia, kad teismas pažeidė CPK 148 straipsnio ketvirtosios dalies 6 punkto reikalavimus.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka nepateiktas (CPK 338 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - nekilnojamojo turto areštas, gali būti taikoma tik atsakovo nuosavybe esančiam turtui. Apskųsta nutartimi ieškinio sumos ribose uždėtas areštas žemės sklypams (jų dalims), esantiems (duomenys neskelbtini), neindividualizuojant areštuojamo turto, tačiau teismo nutarties vykdymą pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris, vadovaudamasis CPK 675 straipsnio trečiąja dalimi, CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto apyrašą. Kaip matyti iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, apeliantas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, kas, beje tik dar kartą patvirtina, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, o žemės sklypai (jų dalys), esantys (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 19 d. turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu nuo 2005 m. liepos 19 d. nuosavybės teise priklauso S. A. (b. l. 15-24). Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dieną pirmosios instancijos teismas šių duomenų neturėjo, todėl, konstatavęs grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad Turto arešto aktų įregistravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymas (1999 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-1375). Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto. Pateikus hipotekos skyriui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo nutartį. Pažymėtina, jog Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, jog jeigu per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikiamas turto arešto akto pakeitimas ar papildomas turto arešto aktas, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, arba papildomai pateiktuose hipotekos skyriui dokumentuose nepakanka duomenų areštuotam turtui identifikuoti, hipotekos teisėjo nutartimi laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų ,,Turto arešto aktų registro nuostatų“ nustatyta tvarka. Todėl anstoliui vykdymo procese nesuradus atsakovui priklausančio areštuotino turto, hipotekos teisėjo nutartimi laikinai įregistruotas turto arešto aktas išregistruojamas iš turto arešto aktų registro.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte yra numatyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kuri gali būti taikoma ne vien tik atsakovo nuosavybės teisės į turtą ribojimui, o atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį ir dalyką, tokia apsaugos priemonė gali būti taikoma ir kitų asmenų nuosavybės teisės į ginčo objektus laikinam apribojimui. Tačiau skundžiama teismo nutartimi nėra uždėtas areštas trečiųjų asmenų turtui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė MilašienėTeisėjai Audronė JarackaitėVincas Verseckas