Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Pušaloto seniūnija, Pasvalio rajonas, teista:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant, subendrinus dalinio sudėjimo būdu (vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis) su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 2014 m. lapkričio 22 d. lygtinai paleista iš pataisos namų, 2015 m. rugsėjo 13 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų registro;

3) Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis) 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (bausmės neatlikusi),

kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo (Alkoholio matuoklio „DRAGER ALCOTEST 7510“, kurio Nr. ARCK–0029) kopijoje bei foto nuotraukose užfiksuota, jog J. K. 2019 m. birželio 22 d. 22.19 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o 2019 m. birželio 22 d. 22.59 val. – 2,16 promilių neblaivumas (I tomas, b. l. 17–21, 22–24).

2019 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog gautame iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įraše „2019_06_22_21-26-49_25.08“, kurio trukmė 1 minutė 4 sekundės (I tomas, b. l. 42, 43), girdimas moteriškas balsas, kuris kalba ramiai, fone pašalinių garsų nėra. Po signalo girdima: Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) „112“, moteriškas balsas „Laba diena“. BPC „Laba diena“. Moteriškas balsas „Vakaras jau, atsiprašau labai susinervavau. Čia mes norim iškviesti policiją būtinai“. BPC „Kur?“. Moteriškas balsas „Greitai, nes ...“. BPC „Kur?“. Moteriškas balsas „Panevėžio rajonas, Raguva“. BPC „Mhm, gatvė?“. Moteriškas balsas „(duomenys neskelbtini) bus“. BPC „Nuosavas namas?“. Moteriškas balsas „Taip“. BPC „Kas atsitiko?“. Moteriškas balsas „Labai girta moteris, mergaites vaiko po gatvę, dabar su mašina važiavo, davė, išvertė svetimus, svetimą tvorą didžiulę“. BPC „Kokia markė ir valstybinis numeris?“. Moteriškas balsas „Mašinos nežinau, aš iš toliau stebėjau, aš bijau eiti artyn ten muštynės vyksta“. BPC „Tai dabar jinai pasišalino ar yra vietoje?“. Moteriškas balsas „Ne, ne, jinai yra vietoje“. BPC „Jinai įvažiavo į tvorą neblaivi?“. Moteriškas balsas „Taip, mergaitės pas mane čia yra“. BPC „Mergaitės jos dukros?“. Moteriškas balsas „(duomenys neskelbtini), va tokios, viso dvi čia jos“. BPC „Tai jos važiavo kartu automobilyje?“. Moteriškas balsas „Ne, jos buvo atėjusios… Nu Jūs galite policijai gal pranešti, neklausinėkite… (kalba pakeltu tonu)“. BPC „Neaiškinkite ką daryti“. Moteriškas balsas „Neaiškinkite ir Jūs“. BPC „Greitosios nereikia niekam?“. Moteriškas balsas „Nereikia, nieko!“. BPC „Supratau, laukite“. Moteriškas balsas „Mes svetimi visiškai žmonės, bet...“ (I tomas, b. l. 44–46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltės klausimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 (vienerių) metų.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą ir įvertinus įrodymų visumą neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji J. K. kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2019 m. birželio 22 d. apie 21.20 val., bei nurodytoje vietoje vairavo jai priklausantį automobilį „MITSUBISHI CARISMA“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas po jos sukelto eismo įvykio. Jos įvykdyta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji, aiškiai suprasdama, kad yra išgėrusi, sėdo už transporto priemonės vairo ir automobiliu sukėlė eismo įvykį, po ko grįžusi į namus toliau vartojo alkoholį iki kol policijos pareigūnai jai patikrino neblaivumą. Teismas, darydamas šias išvadas, remiasi ne tik pačios J. K. prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotais bei nuosprendyje aptartais liudytojų parodymais, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgiant į J. K. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pobūdį, kaltinamosios padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tuo tarpu, kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kriminalinę bausmę J. K., teismas atsižvelgia į jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvą, tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas svarbias byloje esančias aplinkybes, kurios reikšmingos tinkamam bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui. Kaltinamoji J. K. įvykdė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš bylos duomenų visumos taip pat nustatyta, kad J. K. ne kartą teista, taip pat yra atlikusi ir realias laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose, o šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė neatlikusi paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (I tomas, b. l. 82–86, 91–95, 98–101, 102–106, 120–130). Bausta administracine tvarka (I tomas, b. l. 134–136). Nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje (II tomas, b. l. 18). Augina vaiką iki trijų metų ir yra motinystės atostogose. Iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo registruota priklausomybės ligų centro ar psichiatrinio gydymo įstaigų įskaitose (I tomas, b. l. 139, 142). Todėl atsižvelgiant į visas šias teismo išdėstytas aplinkybes, tai, jog kaltinamoji J. K. teisiama nebe pirmą kartą, kas parodo jos abejingumą valstybėje galiojantiems įstatymams, šią nusikalstamą veiką įvykdė neatlikusi jai paskirtos bausmės paskutiniu jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kai realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, todėl vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daroma išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. skiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę, t. y. laisvės atėmimą, kuris savo dydžiu artimas baudžiamojo įstatymo numatytam vidurkiui. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė neprieštaraus bendriesiems teisingumo ir proporcingumo principams, bus adekvati ir sulaikys kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei kaltinamajai J. K. pilnai pripažinus savo kaltę, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis BK 65 ir BK 66 straipsniais, į galutinę bausmę įskaitytinas J. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 22 d. 22.19 val. iki 2019 m. birželio 23 d. 14.42 val. (I tomas, b. l. 148–150, 152–153). Viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo bausmei.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. K. prašė jos atžvilgiu netaikyti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei bausmę atidėti.

Teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešiems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą bei įvertinus aplinkybių visumą nustatyta, kad nors J. K. teisiama nebe pirmą kartą, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti dar kartą atidėjus realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgtina į tai, kad pasiuntus J. K. atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, nukentėtų jos vaikų interesai. Kaip pati teigia, nuteistoji yra šešių vaikų motina, šiuo metu augina (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 19–22). Taip pat svarbu ir tai, jog pati nuteistoji pergyvena dėl savo nusikalstamo elgesio, jį vertina kritiškai, pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui ir šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo (II tomas, b. l. 24, 25). Įvertintina, jog nuo pat nusikalstamos veikos įvykdymo J. K. pilnai pripažino savo kaltę, nevengė kilsiančios baudžiamosios atsakomybės, o A. L. dėl padarytos turtinės žalos pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, šiuo atveju J. K. pasiuntimas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje akivaizdžiai pažeistų vieną iš esminių ir kertinių baudžiamosios teisės principų, t. y. proporcingumo, o bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant be realaus bausmės vykdymo, kas būtų daug efektyviau ir sulaikytų ją nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo ateityje. Todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas kaltinamajai paskiriant įpareigojimus, o vykdymo atidėjimo terminas nustatomas įstatyme numatytam maksimaliam dydžiui.

Prokurorė kaltinamajai J. K. prašė skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei transporto priemonės konfiskavimą. Įvertinus tai, kad J. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir sukėlė eismo įvykį, kai jai nustatytas didesnis, nei 1,51 promilių girtumas, taip keldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas sprendžia, jog yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, įskaitant teisę ją įgyti, prokurorės prašomam laikotarpiui. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, t. y. nuo 2019 m. birželio 23 d. (I tomas, b. l. 177–178).

BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad automobilis, kuriuo J. K. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, priklauso jai pačiai (I tomas, b. l. 39). Todėl baudžiamojoje byloje nesant prieštaringų įrodymų, teismas sprendžia taikyti šios transporto priemonės konfiskavimą.

Teismas vertina, jog aptariamos baudžiamosios bylos kontekste, tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2019 m. birželio 23 d. nutarimais J. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b. l. 174–176) bei specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (I tomas, b. l. 177–178), paliktinos galioti nepakeistos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktą, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. kompaktinis diskas su garso įrašu (I tomas, b. l. 43), paliktini saugoti byloje.

BPK 103 straipsnio pagrindu automobilio „MITSUBISHI CARISMA“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-26268-19, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios (I tomas, b. l. 28–29, 30, 31–35).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei jai paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bei paskirti galutinę subendrintą – 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 22 d. 22.19 val. iki 2019 m. birželio 23 d. 14.42 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. Laikyti, kad J. K. yra atlikusi 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 8 ir 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. K. atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant šiuos įpareigojimus: įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę ją įgyti, 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti valstybės nuosavybėn J. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilį „MITSUBISHI CARISMA“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, saugomus UAB „TOMADAS“ saugojimo aikštelėje, adresu Elektronikos gatvė 80, Panevėžio miestas.

J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. K. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) proceso išlaidų už priverstinį automobilio nuvežimą bei po 0,28 Eur (nulį eurų 28 ct) už kiekvieną šio automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 23 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodytas sumas sumokant į Panevėžio apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723 AB SEB banke.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.