Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo I. R. pareiškimas dėl termino pareikšti reikalavimus priėmusiems L. M. palikimą įpėdiniams atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 29 d. pašto kvitą Nr. 30848, patvirtinantį korespondencijos išsiuntimą Vilniaus miesto apylinkės teismo adresu (b. l. 24).

8. Nors apeliantas neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), nurodytais dokumentais apeliantas siekia pagrįsti savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškimą laikyti nepaduotu nepagrįstumo. Tokiu atveju vertintina, kad apelianto tikslas yra kartu su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų prijungimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto šį klausimą.

9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

10. Naujai teikiamais įrodymais apeliantas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, jog pareiškėjas nustatytu terminu trūkumų nepašalino, pagrįstumą, taigi šių įrodymų būtinybė iškilo po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – teikiamus įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą), teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 – 114 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus L. M. palikimą priėmusiems įpėdiniams.

14. Pareiškime nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas I. R. ir L. M., atstovaujama J. L., sudarė žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas pagal nurodytą sutartį visiškai atsiskaitė su pardavėja 2017 m. gegužės 5 d., tačiau pardavėja bei jos atstovai delsė išduoti patvirtinimą apie atsiskaitymą pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir jį išdavė tik 2018 m. kovo 6 d., priėmimo – perdavimo akto pagal sutartį nesudarė ir nepasirašė, atlikti kitas pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas prievoles tam, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai, vengia. 2019 m. vasario 15 d. notarė J. Dubinienė pareiškėjui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) L. M. mirė, notarų biure gauti J. L., T. M. ir J. M. pareiškimai dėl palikimo priėmimo. Įpėdiniams atvykus į Vilniaus miesto 36-tą notarų biurą, notarė įsipareigojo įpėdinius informuoti apie pareiškėjo pareikštą reikalavimą.

15. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjui I. R. nustatė 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, tai yra įtraukti kartu su pareiškimu pateiktame Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro 2019 m. vasario 15 d. rašte Nr. 0027 nurodytus L. M. įpėdinius suinteresuotais asmenimis bei nurodyti šių asmenų gimimo datas, asmens kodus (jei tokie žinomi), gyvenamosios vietos adresus ir kitus reikalingus duomenis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas); pateikti tokį kiekį pareiškimo ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų kiekvienam suinteresuotam asmeniui (CPK 113 straipsnio 1 dalis); sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas); o nustatęs, jog pareiškėjas teismo nustatytų trūkumų nepašalino, skundžiama nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

16. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nurodydamas, jog teismo nustatytus trūkumus jis pašalino nepraleisdamas nurodyto termino, tai yra pateikė teismui patikslintą prašymą, tačiau jo prašymas buvo užregistruotas kitoje civilinėje byloje, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prašymą laikė nepaduotu.

17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog be nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje buvo priimta skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis, tai yra civilinės bylos Nr. 2YT-10322-862/2019, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. balandžio 1 d. kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-15254-936/2019 buvo užregistruotas pareiškėjo I. R. pareiškimas dėl termino atnaujinimo pareikšti reikalavimus mirusiosios L. M. palikimą priėmusiems įpėdiniams J. L., T. M., J. M., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15254-936/2019 atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 576 – 578 straipsnis). Teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, jog minėtos nutarties įsiteisėjimas pažymėtas 2019 m. gegužės 3 d. (civilinė byla Nr. 2YT-15254-936/2019), tai yra po to, kai nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-10322-862/2019 byloje 2019 m. balandžio 26 d. buvo užregistruotas pareiškėjo atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, kuris 2019 m. balandžio 30 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas.

18. Nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas ne tik dėl pareiškėjo pareiškimo atitikimo CPK numatytiems reikalavimams, bet ir dėl pareiškimo priėmimo nagrinėti, t. y. susijęs su CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į teisminę galimai pažeistų jo interesų gynybą bei greitą ir teisingą teismo procesą buvo pažeista.

19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas per 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti pareiškimo trūkumus, pareiškėjui buvo įteikta asmeniškai 2019 m. kovo 19 d. (b. l. 18), taigi terminas pašalinti trūkumams pasibaigė 2019 m. kovo 29 d. (CPK 73 straipsnis). Pareiškėjo pateiktas 2019 m. kovo 29 d. pašto kvitas, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-15254-936/2019 medžiaga, kurioje 2019 m. balandžio 1 d. užregistruotas analogiškas, tik jau su patikslintu suinteresuotų asmenų sąrašu, pareiškimas, patvirtina, jog pareiškėjas teismo nustatytus trūkumus šalino nepraleisdamas teismo nustatyto termino, tačiau ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių pareiškimas buvo užregistruotas kaip inicijuojantis naują civilinę bylą.

20. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios isntancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje teismo nustatytų pareiškimo trūkumų, taip pat, kad nepateikė jokių prašymų, taigi nagrinėjamu atveju pareiškimas nenagrinėtu paliktas nepagrįstai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pareiškimo laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui naikintina, perduodant pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria pareiškėjo I. R. pareiškimas laikytas nepaduotu ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.