Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25874-19 ir baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2012 m. spalio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį 16 MGL dydžio bauda;

2) 2013 m. balandžio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 204 straipsnio 2 dalį 19 MGL dydžio bauda;

3) 2013 m. lapkričio 7 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 204 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 19 MGL dydžio bauda;

4) 2016 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 50 parų arešto bausme ir 19 MGL (715,54 Eur) dydžio bauda, į paskirtą arešto bausmę įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2016-02-28 14.32 val. iki 2016-02-29 16.40 val. (dvi paras), arešto bausmę atlikęs;

5) 2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 715,54 Eur dydžio bauda ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2715,54 Eur dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir laikytina, kad R. S. jau yra sumokėjęs 2 MGL (100 eurų) dydžio baudos. R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; ir lengvojo automobilio BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskacija, kartu priverstinai paimant ir automobilio priklausinius – raktelį su signalizacijos pulteliu, automobilio registracijos dokumentą; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, 2019 m. birželio 20 d. apie 11.30 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mazda Premacy“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), taip jis nevykdė (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d., paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo dvejus metus naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

2.2. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 715,54 Eur dydžio bauda ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2715,54 Eur dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir laikyta, kad R. S. jau yra sumokėjęs 2 MGL (100 eurų) dydžio baudos. R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; ir lengvojo automobilio BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskacija, kartu priverstinai paimant ir automobilio priklausinius – raktelį su signalizacijos pulteliu, automobilio registracijos dokumentą (b. l. 52–56).

2.3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d.

2.4. Iš 2018 m. liepos 23 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plano matyti, jog R. S. su (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę supažindintas pasirašytinai 2018 m. liepos 23 d. (b. l. 30–35).

2.9. Iš 2019 m. liepos 3 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog 2019 m. balandžio 26 d. R. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones, kuris 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 39–48).

3. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

3.1. Pažymėtina, jog šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str. Pagal susiformavusią teismų praktika, BK 243 straipsnis negali būti taikomas, jeigu asmuo nevengia šios pareigos, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turėdamas galimybę įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sąmoningai to nedaro.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo R. S. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 243 straipsnyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios.

4.1. Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog baudžiamojo poveikio priemonės turinys, jos vykdymo tvarka jam buvo žinoma, suprantama, taip pat išaiškintos nevykdymo teisinės pasekmės. Jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamajam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams; 2018 m. liepos 23 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas, patvirtinantis, jog Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius vykdo kaltinamojo R. S. priežiūrą, iš kurio taip pat matyti, jog jis su (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę buvo supažindintas pasirašytinai 2018 m. liepos 23 d.; įvykio apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti.

4.2. Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenys patvirtina, jog R. S. veika nėra vienkartinio pobūdžio, jog kaltinamasis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė sistemingai ir piktybiškai. Matyti, jog R. S. žinodamas, jog jam uždrausta vairuoti transporto priemones, jas vairavo ne vieną kartą, nes 2018 m. gruodžio 2 d. 13.55 val., Plungės r., kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė, 66,21 km, vairuodamas automobilį padarė administracinį nusižengimą, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka, bei 2019 m. balandžio 26 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones, kuris nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutrauktas.

4.3. Teismas vertina, jog R. S. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas įspėtas dėl atsakomybės už vengimą atlikti ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, taip vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

5.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

5.2. R. S. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 94–96).

6. Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirti 21 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 parų areštą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 2615,54 Eur dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę R. S. skirti – 14 parų arešto ir 2615,54 Eur dydžio baudą. Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

7.1. R. S. tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Nusikalto būdamas teistu (b. l. 39–48), baustu administracine tvarka (b. l. 57–59), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 60–61). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.2. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, nustatant artimą vidurkiui terminą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

8. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 2615,54 Eur dydžio bauda, ir R. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas ir 2615,54 Eur bauda.

9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme R. S. išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 20 d. 11 val. 45 min. iki 2019 m. birželio 21 d. 11 val. 45 min., ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 1 arešto parą (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a)).

10. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir šią baudžiamojo poveikio priemonę privalo skirti visais atvejais, išskyrus numatytąjį minėto straipsnio 4 dalyje, t. y. kai nusikaltimui padaryti panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas.

10.1. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai)

10.2. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jų turinį nulemia tai, kokią baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas vengia atlikti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo dvejus metus naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, todėl teismo vertinimu šios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas.

11. R. S. vairavo nuosavą transporto priemonę – automobilį „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 62), kuri teismo vertinimu atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnyje, todėl siekiant apriboti galimybes kaltinamajam ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, R. S. nuosavybės teise priklausantis automobilį „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

12. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–93), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

13. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais su signalizacijos pulteliu, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kvitu Nr. 0004684 perduoti saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 7–21, 26–27), konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn;

– automobilio „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kvitu Nr. 0004684 perduotas saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 7–21, 26–27), perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vienos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 2615,54 Eur dydžio bauda, ir R. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – 14 (keturiolikos) parų areštą ir 2615,54 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų 54 ct) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. S. sulaikymo dienos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 20 d. 11 val. 45 min. iki 2019 m. birželio 21 d. 11 val. 45 min., ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) arešto parą.

Kardomąją priemonę – 2019 m. birželio 21 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. S. palikti nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais su signalizacijos pulteliu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais su signalizacijos pulteliu, paimtus įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kvitu Nr. 0004684 perduotus saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio „Mazda Premacy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kvitu Nr. 0004684 perduotą saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Išaiškinti kaltinamajam, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.