- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- I1-7906-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02141-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. A.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau– ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad gyvenamuosiuose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, ginčo laikotarpiu, buvo pažeista minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma, nebuvo užtikrinama tinkama priešgaisrinė apsauga ir geriamo vandens kokybė, buvo netinkamas apšvietimas, nesilaikyta higienos normų, nes buvo tarakonų ir blakių. Kirpykloje ir valgykloje taip pat nebuvo laikomasi higienos normų. Be to, nebuvo įrengti socialinio darbuotojo kabinetai, laisvalaikio kambariai, drabužių ir avalynės džiovyklos, kambarys maistui. 6 būrio 1 patalpoje ir 8 būrio 2 patalpoje grindys buvo supuvusios, dėl ko sklido pelėsio kvapas, drėgmė ir šaltis. Dėl minėtų aplinkybių negalėjo užmigti, patyrė dvasinius sukrėtimus ir fizinius nepatogumus, bijojo, kad gali užsikrėsti kokia nors liga, buvo sukeltas papildomas diskomfortas, sutriko rega, jautėsi asocialiu asmeniu, buvo atimta galimybė bendrauti su kitais asmenimis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 17-23, 66) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-ANK. Gyvenamųjų patalpų plotas, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, atitinka teisės aktuose numatytas normas. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjo atžvilgiu buvo tinkamai vykdoma socialinė reabilitacija, nes buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyti kriminogeniniai veiksmai, bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kuriomis buvo siekiama šalinti nustatytus kintamuosius kriminogeninius veiksnius. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse – susitikimai ir užsiėmimai su visuomeninėmis organizacijomis ir jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis. Pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio laiku užsiimti savišvieta, sportu ir kitomis priemonėmis, bei mokytis ir dirbti pataisos įstaigoje. Pareiškėjui buvo taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau- ir BVK) numatytos priemonės, kurių įgyvendinimas padeda nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 8, 6, 18, 1, 15, 16 būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Antrojo sektoriaus 12, 21 būrių patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems įrengti. Antrajame sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Antrojo sektoriaus nuteistiesiems įrengtose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose Higienos normos yra užtikrintos. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 6 būryje 1 patalpoje ir 8 būryje 2 patalpoje grindys tvarkingos, nesupuvusios, medinės. Esant būtinumui, tinkamai oro drėgmei, oro temperatūrai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti į kameras išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Yra užtikrinama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) įtvirtintą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę (dieninę, naktinę) apšvietą. Buvo sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nuteistieji kerpami atskirai įrengtoje patalpoje, pagal patvirtintą nuteistųjų kirpimo grafiką. Kirpyklos patalpa atitinka higienos normų reikalavimus. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai priskirtų nuteistųjų grupei. Pravieniškių PN-AK gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir baudos izoliatoriaus kameras, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Pravieniškių PN-AK atliekami geriamojo vandens tyrimai. Pažeidimų, susijusiu su geriamuoju vandeniu Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nenustatyta. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Iškvietimo sistema buvo sumontuota visose kamerų tipo patalpose, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina iškvietimo mygtukus. Pripažino, kad skundžiamu laikotarpiu iškvietimo mygtukai laikinai neveikė. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose, bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pripažino, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdyba Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba (toliau – ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) 2019 m. balandžio 25 d. atliko Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė neatitiktis, kurios turi būti pašalintos, bet šių pažeidimų pašalinimo terminai dar nėra suėję. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę antrame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. kovo 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., nes nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 20 d. atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. kovo 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl poilsio kambario.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengti poilsio kambariai.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad 2 sektoriaus 8, 6, 18, 1, 15, 16 būriuose laisvalaikio kambariai nebuvo įrengti. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad 2 sektoriaus 12, 21 būrių patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems įrengti. Pažymėtina, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę 2 sektoriaus 15 ir 16 būriuose buvo priskirtas drausmės grupei, tai yra negalėjo naudotis laisvalaikio kambariu, todėl, tuo laikotarpiu, jo teisė pasinaudoti laisvalaikio kambariu nebuvo pažeista.
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., kuomet pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 8, 6, 18, 1 būriuose, Pravieniškių PN-AK pažeidė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.
Dėl skalbinių ir avalynės džiovinimo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla.
Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad 2 sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus, be to džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais (b. l. 20). Tokias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes pilnai patvirtina Pravieniškių PN-AK žmonių evakavimo planas iš 2 valdybos 21 būrio 1 aukšto patalpų, kuriame yra pažymėta džiovyklos patalpa (b. l. 75). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti džiovinimo paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl maisto produktų laikymo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.10 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys maisto produktams laikyti. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7.10 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys maisto produktams laikyti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normos numato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje, patalpoje maistui laikyti, be kitų daiktų, turi būti spintelė ir buitinis šaldytuvas. Iš Pravieniškių PN-AK žmonių evakavimo planų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje virtuvėlės yra įrengtos (b. l. 71-75). Dėl virtuvėlių įrengimo pareiškėjas teismui nesiskundžia bei Pravieniškių PN-AK administracijai dėl to prašymų neteikė, todėl darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus virtuvėlėse yra įrengtos spintelės ir buitiniai šaldytuvai, kuriuose akivaizdžiai galima susidėti maistą, be to jie tam ir buvo skirti, kas parodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo apribota galimybė laikyti maisto produktus specialiai tam skirtose vietose.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu būtų pažeidę Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.10 ir 7.10 punktų reikalavimus.
Dėl socialinės reabilitacijos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengti socialinių darbuotojų kabinetai, ko pasekoje nebuvo atliekama jo socialinė reabilitacija.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.3 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiami socialinių darbuotojų kabinetai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7.3 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiami socialinių darbuotojų kabinetai.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyti kriminogeniniai veiksmai, bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kuriomis buvo siekiama šalinti nustatytus kintamuosius kriminogeninius veiksnius. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tai yra susitikimuose ir užsiėmimuose su visuomeninėmis organizacijomis ir jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis (dienotvarkėje nustatytu laiku - apie 6 valandų per dieną). Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kiekvieną dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio laiku (apie 2 valandas per dieną) užsiimti savišvieta, sportu ir kitomis priemonėmis. Pareiškėjas turėjo galimybę mokytis bei dirbti pataisos įstaigoje. Pareiškėjui buvo taikomos BVK numatytos priemonės, kurių įgyvendinimas padeda nuteistiesiems socialiai reabilituotis, tai yra paskatinimo priemonių ir nuobaudų taikymas. Visuose lokaliniuose sektoriuose pareiškėjas laisvai galėjo naudotis krepšinio aikštelėmis bei sunkumų kilnojimo salėmis. Dienotvarkėje numatytu laiku pareiškėjas galėjo naudotis futbolo, tinklinio bei krepšinio aikštėmis bendro pasivaikščiojimo teritorijoje (b. l. 19). Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu buvo tinkamai atliekama pareiškėjo socialinė reabilitacija.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu būtų pažeidę Eksploatavimo taisyklių 5.3 ir 7.3 punktų reikalavimus.
Dėl grindų būklės.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad 6 būrio 1 patalpoje ir 8 būrio 2 patalpoje grindys buvo supuvusios, dėl ko sklido pelėsio kvapas, drėgmė ir šaltis.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 6 būryje 1 patalpoje ir 8 būryje 2 patalpoje grindys tvarkingos, nesupuvusios, medinės. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl laiptų avarinės būklės atmestini kaip neįrodyti.
Dėl higienos normų laikymosi.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nebuvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose, virtuvėlėje, valgykloje ir kirpykloje.
Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Be to, Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Be to, Higienos normos HN 134:2015 22.4 punktas numato, kad kirpykloje paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. (2-12 4.80)2-5995 nurodoma (b. l. 5-7), jog Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 17 d. buvo atlikta valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau- operatyvioji kontrolė), siekiant įvertinti pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 2 sektoriaus 18 būrio 1 brigadoje ir virtuvėje yra nariuotakojų (tarakonų ir blakių) (tuo pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktas), tačiau graužikų ir (ar) jų pėdsakų nepastebėta. Taip pat vadovaujantis 2019 m. sausio 18 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio dirbtinio apšvietimo tyrimų protokolu Nr. F-A-25/2019, nustatyta, kad 1 brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), dirbtinės apšvietos vertė siekė 162 ±26 lx (pagal Lietuvos higienos normą FIN 134:2015 - gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tuo pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Patikrinimo metu kirpykloje nustatyta, kad kirpimo instrumentai laikomi atvirai ant kirpimo staliuko ir stalčiuje (tuo pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 22.4 punktas).
Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 gegužės 2 d. raštą Nr. 2-22 4.80)2-21572 (b. l. 9-11), kuriame taip pat užfiksuoti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai Pravieniškių PN-AK, bet jie buvo užfiksuoti 2019 m. kovo 26 d. operatyviosios kontrolės metu, kuomet pareiškėjas bausmės Pravieniškių PN-AK neatliko, o buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl jo teisės tuo metu nebuvo pažeidžiamos ir teismas dėl to plačiau nepasisako.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė teismui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. liepos 10 d. raštą Nr. 33S-(33.6.)-1497 (toliau- ir Raštas), kuriame užfiksuoti pažeidimai Pravieniškių PN-AK valgykloje (b. l. 8). Bet pareiškėjas, be anksčiau aptarto Rašto, apie Higienos normos HN 134:2015 pažeidimus valgykloje plačiau nepasisako, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, kurie ankstesnių patikrinimų valgykloje metu nebuvo užfiksuoti, be to Rašte nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti 2020 m. liepos 9 d. neplaninio patikrinimo metu, o skundas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamente buvo gautas 2020 m. balandžio 27 d., tuo tarpu pareiškėjas skundžia kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. kovo 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., tai yra pažeidimai Pravieniškių PN-AK valgykloje buvo ir skundžiami pareiškėjo, ir nustatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas nagrinėjamoje byloje dėl jų plačiau nepasisako.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad šiuo metu Pravieniškių PN-AK Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų yra pilnai laikomasi.
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad yra išimtinių aplinkybių, dėl kurių 2019 m. sausio 17 d. atlikus operatyvinę kontrolę buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai, bet pačių pažeidimų fakto neginčijo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20, 14 ir 22.4 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu Pravieniškių PN-AK Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų yra pilnai laikomasi, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į tinkamas kalinimo sąlygas per visą kalinimo laikotarpį yra garantuojama teisės aktais.
Dėl geriamo vandens kokybės.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinama tinkama geriamo vandens kokybė.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. vasario 1 d. uždaroji akcinė bendrovė „Kaišiadorių vandenys“ atlieka geriamojo vandens tyrimus. Pažeidimų, susijusiu su geriamuoju vandeniu Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nenustatyta. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Be to atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes pilnai patvirtina 2020 m. birželio 16 d. paimtų mėginių geriamojo vandens tyrimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje geriamas vanduo yra tinkamas vartojimui.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl geriamo vandens netinkamos kokybės atmestini kaip neįrodyti.
Dėl iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad jo gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas veikiantis iškvietimo mygtukas.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisnumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, bet iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (13.10. ir 16.11 punktai).
Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl gyvenamosiose patalpose, kuriuose šiais laikotarpiais pareiškėjas atliko bausmę, pagrįstai nebuvo iškvietimo mygtuko. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, bei nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 12 d. buvo laikomas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose iškvietimo mygtukai buvo tinkamai įrengti, bet atsakovės atstovas pripažino, jog pasitaiko iškvietimo mygtukų gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji jų netausoja ar juos tyčia gadina. Taip pat atsakovės atstovas pripažino, jog laikotarpiu, kuomet pareiškėjas atliko bausmę drausmės grupės sąlygomis ir kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, iškvietimo mygtukai laikinai neveikė. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to jis būtų patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl veikiančio iškvietimo mygtuko nebuvimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Dėl priešgaisrinės saugos taisyklių laikymosi.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog Pravieniškių PN-AK antrame sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas priešgaisrinės saugos taisyklių laikymasis.
Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais; pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose, bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete; įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti; sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Taip pat Pravieniškių PN-AK pripažino, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2019 m. balandžio 25 d. atliko Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą ir patikrinimo metu nustatė neatitiktis, kurių pašalinimo terminas dar nėra suėjęs.
Pažymėtina, jog iš Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos 2019 m. balandžio 29 d. nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus priešgaisrinis techninis patikrinimas buvo atliktas 2019 m. balandžio 25 d., tuo tarpu pareiškėjas skundžia kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. kovo 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., tai yra priešgaisrinės saugos pažeidimai Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje buvo nustatyti Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas nagrinėjamoje byloje dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.), 111.2. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2019 m. kovo 5 d.) 1.3.1 punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020 m. vasario 5 d.) 1.3.1 punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. bausmę atliko 8 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 66,31 kv. m., jame buvo 21 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. bausmę atliko 6 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 52,16 kv. m., jame buvo 16 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. kovo 5 d. bausmę atliko 18 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 86,29 kv. m., jame buvo 27 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 7 d. bausmę atliko 1 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 52,16 kv. m., jame buvo 16 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 12 d. bausmę atliko 21 būrio kameroje Nr. 4, kurios plotas 31,56 kv. m., joje buvo 8 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,945 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 21 d. bausmę atliko 15 būrio kameroje Nr. 5, kurios plotas 15,75 kv. m., joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,250 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. bausmę atliko 15 būrio kameroje Nr. 1, kurios plotas 14,10 kv. m., joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,70 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. bausmę atliko 15 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 14,10 kv. m., jame buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,70 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. bausmę atliko 16 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 13, kurio plotas 15,13 kv. m., jame buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,04 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. bausmę atliko 15 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 14,10 kv. m., jame buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,70 kv. m. gyvenamojo ploto, be to, nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. bausmę atliko 6 būrio bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 52,16 kv. m., jame buvo 16 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 18, 69). Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma, bei pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Pareiškėjas neskundžia karantino patalpose jam tekusios ploto normos, todėl dėl karantino patalpos teismas nepasisako.
Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 445 parų (nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. balandžio 16 d.) buvo kalinamas neužtikrinus tinkamas bausmės atlikimo sąlygas (nebuvo laisvalaikio kambario), be to 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjo Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 18 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje ir virtuvėje buvo rasta nariuotakojų, gyvenamojoje patalpoje dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, kirpykloje kirpimo instrumentai buvo laikomi atvirai.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją nesikreipė, dalis kalinimo sąlygų pažeidimų buvo operatyviai pašalinta (b. l. 57, 70), daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. A. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 7 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. balandžio 16 d.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.