- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 1-2448-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00656-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
2006-11-30 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – 3 mėn. laisvės atėmimu, taikant LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;2007-05-31 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. – 5 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, taikant LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn.;2011-11-10 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo. Remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2016-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 163 str. , BK 64(1) str. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, taip pat įpareigojant per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamoji S. Š. 2015-08-05, apie 18 val., viešoje vietoje - namo, esančio Tolminkiemio g. 19, Vilniuje, laiptinėje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie AB "Greitasis kurjeris" laiškininkės G. S., kuri dėliojo skrajutes į pašto dėžutes, ir pradėjo ją stumdyti link laiptų, sugriebė už rankų ir už kaklo, taip sukeldama G. S. fizinį skausmą, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji S. Š. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad chuliganiškų veiksmų nevykdė. Nukentėjusiąją galimai ir sutikdavo, nes iki šių metų spalio mėnesio pabaigos dirbo pašto darbuotoja tame pačiame rajone. O šiaip pirmą kartą pamatė ją policijos komisariate. Jos nurodomo įvykio metu jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atostogavo, atostogų pradžia - rugpjūčio 8 d., kuomet ji iš karto išvažiavo į kaimą. Rugpjūčio 5 d. buvo namuose. Greičiausiai miegojo. Vakare visada išveda šunį į lauką. Namo laiptinę tvarko valytoja, daro tai trečiadieniais ir penktadieniais. Patiems gyventojams valyti laiptinės nereikia. Visada nešioja sportinio stiliaus rūbus. Tą dieną buvo su juodomis timpomis ir marškinėliais - arba raudonos spalvos, arba mėlynos. Nukentėjusioji per atpažinimą buvo labai netikra, abejodama nurodė į ją. Iš pradžių sakė, kad lyg tai panaši, kitų asmenų nenurodė, neatpažino. Kodėl nukentėjusioji nurodė į ją kaip kaltininkę, paaiškinti negali. Tikriausiai jos buvo kažkur susitikę, dėl to ir atpažino. Ji visada padeda kurjeriams. Problemų su alkoholiu neturi. Ankstesni teistumai tai šeiminių ginčų pasekmė, prieš kitą asmenį smurto nevartotų. Name gyvena jau virš 17 metų, savo aukšto kaimynus pažįsta. Šalia gyvena pagyvenusi moteriškė. Nukentėjusiosios darbas tikrai sunkus. Tiki, kad gali būti, jog prieš ją buvo naudojamas smurtas, tačiau ji to nedarė. Nežino, ar buvo tą dieną pašto dėžutėje įmestos skrajutės. Net nežino, apie kokias skrajutes kalbama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo surinktų bei teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, jog, nepaisant kaltinamosios S. Š. neigimo, bylos medžiaga yra visiškai įrodyta, kad ji 2015-08-05, veikdama įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jos veiksmai sukėlė nukentėjusiajai G. S. fizinį skausmą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, šio nusikaltimo padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Jos pasireiškė neišprovokuota agresija, kaltininkės paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus veiksmų neadekvatumas. Tai buvo daroma viešoje vietoje, veikiant įžūliai. Jai nepatiko, kad nukentėjusioji dėlioja skrajutes nuo 18-ojo buto pašto dėžutės.
Nukentėjusioji G. S. parodė, kad dirba UAB „Greitasis kurjeris“, nešioja reklamas, žurnalus, skrajutes. Atpažįsta kaltinamąją ir per akistatą jai nebuvo jokių abejonių. Įvykio dieną turėjo išplatinti skrajutes, pradėjo mesti reklamines skrajutes į pašto dėžutes, sustojo ties 17 butu. Nubėgo į apačią, atsinešė dar vieną įpakavimą ir pradėjo mesti nuo 18 buto. Tuo metu pamatė, kad ant laiptų stovi anksčiau jai nepažįstama kaltinamoji S.. Ji pribėgo prie jos, pradėjo rėkauti, sakyti, kad ji šiukšlina, jog ši turi paskui valyti. Reiškė pretenzijas, kodėl nuo 18 buto mėto skrajutes, liepė parodyti darbo dokumentą. Kai kaltinamoji pati pasakė, kad irgi nešioja reklamas, suprato, kad tai buvo profesionalo klausimas. Paprašė jos parodyti dokumentą, tada ji trumpam pasitraukė. Ji dėliojo toliau reklamas. Kaltinamoji vėl pribėgo, tiesiog viena ranka apkabino ir prie savęs prispaudė, stūmė. Labai bijojo nukristi ir susižaloti ant laiptų. Kaltininkė apkabino viena ranka už kaklo, už rankos, o antra stūmė visu kūnu nuo laiptų. Ji irgi visu kūnu bandė toliau nuo laiptų atsistumti, nes kitaip ji šiandien čia nestovėtų. Ji galėjo nukristi ir susižaloti, buvo reali grėsmė. Kaltinamoji buvo kažkokia apsvaigusi, nors alkoholio kvapo ir nejautė. Po kelių dienų pamatė apibrozdinimus ir mėlynes ant rankos. Padarė nuotraukas, kurias teikia teismui. Matė, kad įvykius stebi senyvo amžiaus moteriškė, maždaug apie 70 m., juodais garbanotais plaukais. Tyrimo metu atpažino kaltinamąją, pareigūnas rodė jai tos laiptinės gyventojų nuotraukas, ji iš karto atpažino ir parodė kaltinamosios nuotrauką. Kaltinamoji įvykio metu buvo tamsiai apsirengusi, jos plaukai buvo balti, susukti. Tiksliau - ji buvo šviesių plaukų. Jos pirma frazė buvo: „Jūs čia šiukšlinat, o aš turiu tvarkyti“. Paskui pradėjo klausinėti, kodėl pradėjo skrajutes nuo 18 buto dėlioti. Jai buvo keistas toks klausimas, dar pagalvojo, koks jai skirtumas. Kai vėliau sužinojo, kad ji irgi pašto darbuotoja, viską suprato. Po to įvykio pradžioje parašė pareiškimą seniūnijai, norėjo sužinoti, kas per moteris veikė prieš ją. Po to kreipėsi į policiją. Taip patarė ir darbdavys. Pagyvenusią įvykio liudininkę jai teko po tų įvykių matyti turguje, klausė jos, kodėl ji neužstojo jos, suprato, kad pastaroji bijo ir bijos liudyti.
Nukentėjusioji G. S. atpažino kaltinamąją tarp kitų jai teiktų atpažinimui asmenų (b.l.26-29). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dar iki šio veiksmo nukentėjusiajai buvo rodomos to namo ir laiptinės gyventojų nuotraukos ir ji atpažino S. Š. nuotrauką. Kaip parodė liudytoju apklaustas tyrėjas J. S., būtent jis rodė nukentėjusiajai gyventojų nuotraukas ir ji atpažino kaltinamąją. Šio veiksmo procesiškai jis neformino, surašė tik tarnybinį pranešimą. Dėl šios priežasties teismas kaip įrodymo nevertina 2016-04-20 asmens parodymo atpažinti protokolo (b.l.26-29), tačiau pripažįsta įrodymais tai, jog nukentėjusioji iš namo gyventojų nuotraukų atpažino S. Š., apie tai 2015-08-27 buvo surašytas tyrėjo tarnybinis pranešimas (b.l.25).
Iš AB „Lietuvos paštas“ atsakymo matyti, kad kaltinamoji S.Š. dirbo pašte nuo 2013-04-23 iki 2015-09-28 laiškininke, jos aptarnaujamojoje teritorijoje buvo ir namas Tolminkiemio g.19, Vilniuje. Kasmetinių atostogų ji buvo išėjusi nuo 2015-08-08 iki 2015-09-14 (b.l. 32).
Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. Š. kaltė vykdant viešosios tvarkos pažeidimą, smurtaujant prieš nukentėjusiąją įrodyta. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji G. S. iš karto po įvykio kreipėsi su pareiškimu į UAB „Naujoji Pilaitė“ vadovą (b.l.1). Kaip ji aiškina, kas matyti ir iš pareiškimo turinio, ji tiesiog norėjo sužinoti, kas veikė prieš ją, prašė užtikrinti jai nepavojingas sąlygas darbe. Jau tame pareiškime ji nurodo, kad prieš ją smurtavo moteris iš buto antrame aukšte, kad ant rankų liko smurto žymės. Pareiškime ji nurodė kaltininkės požymius: „amžius 45-50 metų, šviesūs plaukai“ (b.l. 1). Tai atitiko kaltinamosios požymius.
Nukentėjusioji pateikė teismui apžiūrai jos darytas 2015-08-09/10 d.d. nuotraukas, iš kurių matyti, kad ant rankos yra įdrėskimai (b.l.110).
Kaip nurodyta nukentėjusiosios 2015-08-10 pareiškime ir kaip ji parodė teisiamajame procese, kaltininkė turėjo jai pretenzijų dėl to, kad ji dėlioja skrajutes, sakydama, jog nukentėjusioji šiukšlina ir ji turi valyti, taip pat dėl to, kodėl ji pradeda nuo 18-ojo buto. Kaip aiškina nukentėjusioji, iš to galima buvo spręsti, jog moteris čia gyvena ir kad galimai dirba pašte, jeigu turi supratimą apie skrajučių dėliojimą. Tiesiog jai (S.Š.) nebuvo žinoma, kad skrajutes ji nuo 1-ojo buto iki 17-ojo buto jau sudėliojo, po ko ėjo atsinešti dar skrajučių ir tęsė nuo 18-ojo buto. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji nesiekia tiesiog bausmės kaltininkei, kaip ji nurodo - jai svarbu, kad kaltininkė suvoktų, jog taip elgtis negalima.
Nukentėjusioji nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad kaltininkės plaukai šviesios spalvos, kaltinamoji nurodo, kad jos plaukai - rudi.
Taip pat teismas pažymi, jog iš nukentėjusiosios parodymų seka, jog įvykius stebėjo pagyvenusi moteris. Kaip pripažino kaltinamoji, antro aukšto laiptinėje viename iš butų tikrai gyvena pagyvenusi moteris.
Tokiu būdu, teismas, remdamasis visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, ir kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, nusprendžia, kad S.Š. pareikštas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino.
Tyčiniais įžūliais veiksmais viešojoje vietoje, namo laiptinėje, stebint pagyvenusiai namo gyventojai, kaltinamoji S. Š. pažeidė viešąją tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jos veiksmai pasižymėjo įžūlumu, nes buvo vartojamas smurtas, nukentėjusioji buvo laikoma už rankų, stumdoma. Tai sukėlė jai skausmą. Be to, ji buvo stumiama nuo aikštelės link laiptų ir labai išsigando, kad nukris ir susižalos. Nukentėjusiajai yra 71 metai.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamosios veika įvykdyta viešojoje vietoje, pagyvenusios namo gyventojos akivaizdoje. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t.y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad kaltinamoji be aiškios priežasties ir motyvacijos (nukentėjusioji aiškina, kad jai nepatiko, kad ji dėlioja skrajutes, kad daro tai nuo 18 buto pašto dėžutės) smurtavo prieš nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji paliko namą nebaigusi dėlioti skrajučių. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji be pakankamos priežasties, pagal išgalvotą dingstį, jog nukentėjusioji šiukšlina jos gyvenamajame name, panaudojo fizinį smurtą prieš tuo metu dirbusią G. S., elgėsi įžūliai ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jos veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajai S.Š. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Kaltinamoji įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą.
Lengvinančių ir sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Įrašyta į įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl žalingo alkoholio vartojimo (b.l.50). Bausta administracine tvarka pagal ATPK 178 str., 181 str. (b.l.70-71, 119-120). Dirba.
Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, kaltininkės asmenybę, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis neviršija įstatymo numatyto šios bausmės vidurkio. Kaltinamajai skirtini įpareigojimai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 498,87 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajai teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi kaltinamoji nemoka valstybinės kalbos, jos apklausų metu dalyvavo vertėjas.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
S. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 10 mėnesių laisvės apribojimu.
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausant šią programą (LR BK 48 str. 7 d. pagrindu).
Kardomąją priemonę nuteistajai iki įsiteisėjęs nuosprendis bus perduotas vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 498,87 Eur išlaidų priteisimo iš nuteistosios S. Š. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.