Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko V. K., teisėjų Irenos Ivanovienės, Raimundo Jurgaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, 2008 m. gruodžio 17 d., apie 12 valandą, savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavęs smūgius į įvairias kūno vietas tame tarpe ir į galvos sritį savo šeimos nariui - sugyventinei, su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, nukentėjusiajai O. P., ir padaręs jai kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kas sąlygojo kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu; kraujosruvas kaklo raumenyse, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, abiejose rankose ir kojose, dešinio sėdmens srityje, odos nubrozdinimus kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, kairio sėdmens srityje, sunkiai sužalojo nukentėjusiąją O. P.. Dėl kaltinamojo tyčiniais veiksmai padarytų sužalojimų galvoje išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris komplikavosi mechanine asfiksija skrandžio turiniu 2008-12-21 ryte, apie 07 val., tiksliau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą valandą, O. P. nusikaltimo padarymo vietoje, paminėto buto virtuvėje mirė.

Tokiu būdu V. P. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę O. P., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalie 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad O. P. buvo jo sugyventinė, su ja kartu gyveno apie 10 metų, kartu augino dvi dukras. 2008-12-18 su O. susipyko dėl pinigų, nes ji pragėrė visus pinigus, ji gerdavo kiekvieną dieną, nežiūrėjo vaikų. Jis tos dienos ryte buvo išgėręs dvi stiklines alaus. Kai jos grįžo namo, jis buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, pykosi su O. virtuvėje, vaikai buvo kambaryje ir į virtuvę nebuvo atėję. Su O. susipyko dėl to, kad ji geria. Jis labai susinervindavo dėl jos gėrimų. Supykęs sudavė O. ranka į sprandą ir įspyrė jai vieną kartą į užpakalį, po to nuėjo į kambarį, o A. Š. išėjo namo. O. nugriuvusi nebuvo, ji sėdėjo prie lango ant kampo, prisimena, kad tik du smūgius sudavė. O. nemušė ir galvos jai nespardė. Sudavė jai du smūgius ir nuėjo kambarį. Kai ją paliko virtuvėje, ji sėdėjo, o kai jis atėjo iš kambario, O. gulėjo virtuvėje ant žemės. Dažnai O. taip gulėdavo, todėl nekreipė į tai dėmesio, galvojo, kad išsiblaivys ir atsikels. Ji virtuvėje išgulėjo tris paras. Nesuprato, kad O. yra mirusi. Mano, kad O. pati nugriuvo ant žemės ir susižalojo, tą dieną ji buvo labai girta. Ją mušė dėl to, kad vaikams valgyti nedarė. Per tas tris paras, kai O. gulėjo virtuvėje, niekas pas juos į namus atėjęs nebuvo ir niekas kitas ją sužaloti negalėjo. Mano, kad jis negalėjo taip stipriai O. sumušti. O. stovėjo virtuvėje, kai jai delnu sudavė per sprandą, vyresnioji dukra pasakė, kad jis nemuštų mamos, tada jis nuėjo į kambarį ir daugiau O. nemušė. Tiek smūgių, kiek nurodė ekspertas, jai nesudavė. Nužudyti jos tikrai nenorėjo, nes tiek metų kartu išgyveno. Pripažįsta, kad buvo labai supykęs, net drebėjo iš pykčio, ir O. sudavė vieną kartą delnu ir įspyrė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų parodymų, jo kaltė, nužudžius O. P. įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrė ir pripažįsta tinkamais, gautais įstatymo nustatyta tvarka įrodymais.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba greitosios pagalbos tarnyboje felčere. 2008-12-21 apie 11 val. pagal iškvietimą važiavo į (duomenys neskelbtini), esantį butą. Įėjusi į butą, virtuvėje ant grindų pamatė gulinčią moterį, moteris buvo mirusi. Atrodo, kad moteris gulėjo viduryje virtuvės ant grindų, moteris gulėjo ant nugaros, ji buvo be gyvybės žymių, ant rankų matėsi nubrozdinimai, iš burnos buvo išbėgęs skystis su kraujo priemaišomis. Atrodo, kad dar ant kaklo buvo matyti sumušimo žymės. Jie konstatavo mirtį ir pranešė policijai. Kaltinamasis juos pasitiko prie durų ir prašė nustatyti, ar moteris gyva, ar mirusi. Nesimatė, kad kaltinamasis būtų buvęs girtas. Kiek prisimena, jis sakė, kad, atrodo, ji nebekvėpuoja, dėl to juos ir kvietė.

Liudytoja M. N. parodė, kad kaltinamasis V. P. yra jos brolis. Apie įvykį nieko nežino. Brolis V. P. 1993 m. turėjo galvos traumą ir jam buvo atlikta operacija. Po šios operacijos brolis paliko labai piktas. Jie kartu su O. išgyveno apie 10 metų, turi dvi dukras. O. nebuvo gera mama, ji nuolat girtaudavo, pati savo elgesiu provokuodavo brolį. Brolis rūpinosi vaikais. Kai jo mažoji dukra susirgo ir gulėjo ligoninėje, tai prie jos ligoninėje buvo tėvas, o ne mama. Mama tuo metu girtavo. Vaikai labai myli tėvą, daug apie tėvą pasakoja. Vaikai jai pasakodavo, kad mama parsineša alaus. Kai sužinojo, kad O. mirė, skambino broliui, klausė jo, ar ne jis užmušė O., jis sakė, kad ne. Klausė jo, kodėl O. neiškvietė greitosios, sakė, kad nesuprato, kad jai blogai. Niekada nematė, kad brolis būtų mušęs O., tik žinojo, kad jie tarpusavyje mušasi. O. pati išprovokuodavo konfliktus ir pati puldavo muštis. Klausė brolio kas atsitiko, sakė jam, kad vienas nueis į kapus, o kitas į kalėjimą. Bet brolis jai sakė, kad O. jis neužmušė. O. gaudavo pinigus už vaikus ir pragerdavo. Jai atrodė, kad brolis mylėjo O.. Vyresnioji brolio dukra jai sakė, kad dažnai mama miegodavo bet kur nukritusi, vaikai tai dažnai matydavo.

Ekspertas A. Smalenskas parodė, kad bet kokia galvos smegenų trauma duoda tam tikrus simptomus, žmogų pykina, jis vemia. Kartais užtenka ir 80 gramų kraujo krešulio, kad įvyktų smegenų suspaudimas, o šiuo atveju kraujo krešulys buvo 110 gramų ir buvo plačiai išsiliejęs. Jeigu pacientei būtų laiku suteikta pagalba, t. y. būtų laiku atlikta operacija, tai mano, kad būtų galima išgelbėti jos gyvybę. Po patirtos galvos traumos, mirusiajai atsirado tam tikri simptomai, ji vėmė, todėl įvyko mechanine asfiksija. Ji mirė nuo komplikacijos, kurią sukėlė galvos trauma, tiesiog ji užduso. Dar būdama gyva, galėjo išgulėti apie parą laiko, tačiau ji neturėjo sąmonės, todėl negalėjo atsikelti. Sužalojimai padaryti trauminiais poveikiais, tai galėjo būti tiesioginiai smūgiai arba sužalojimai padaryti griūvant, tuos sužalojimus galima maždaug atskirti. Jeigu sužalojimai galvoje padaryti griūvant, tai dažniausiai sužalojimai būna pakaušyje, smilkinio srityje, tada yra aišku, kad sužalojimas padarytas griūvant, o jei kaktos srityje, tada trauminis poveikis padarytas suduodant tiesioginį smūgį į kaktą, taip pat ir į smakrą. Nuo smūgio į smakrą labai sukrečiama galva, o griūvant, dažniausiai nosis būna traumuota, o mirusiosios nosis buvo sveika. Buvo nugaroje trauma, ir didesnė tikimybė, kad šis sužalojimas buvo nuo tiesioginio smūgio, nes, jei būtų kritusi, tada būtų buvę nubrozdinimai. Jei ji būtų kritusi, tai būtų nosį susižalojusi, jei būtų kritusi ant baldo, ar trenkusis į sieną, tai galėjo nesusižaloti nosies. Nuo bet kokio smūgio galėjo trūkti galvoje gyslelė ir išsilieti kraujas. Mirusiosios nei kraujyje, nei šlapime etilo alkoholio nebuvo rasta. Alkoholis per parą išeina iš organizmo, o tyrimui kraują ėmėme praėjus daugiau nei parai. Asfiksiją iššaukia galvos smegenų trauma. Nukentėjusiosios mirtį sukėlė kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, kuris komplikavosi mechanine asfiksija skrandžio turiniu.

Liudytoja A. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l. 105-107, t. 1), parodė, kad 2008 m. gruodžio 17 d. apie 11 valandą kartu su O. P. buvo nuėjusios į bankomatą pažiūrėti, ar yra pervesti pinigai už vaiką. Po to ėjo į namus pas O., susitiko ant laiptų O. sugyventinį, kuris joms pagrūmojo kumščiu ir grįžo į butą. Parėjus O. sugyventinis V., kuris dalyvauja apklausoje, reikalavo paaiškinti kur ji „valkiojosi“, kur čekis, kad ėmė pinigus, pyko ant O.. Ji paaiškino, kad jos buvo tik (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, parodė čekį, kad pirko ji. Tačiau kaltinamasis neatlyžo, pyko, šaukė ant O., tada O. padėjo ant stalo 40 Lt, kuriuos paėmė kaltinamasis. Tada O. kažką jam pasakė, o kaltinamasis, labai supykęs, priėjo prie O., kumščiu trenkė O. į veidą, O. atsistojo ir jie barėsi, po to kaltinamasis dar kartą jai trenkė ranka, O. parkrito ant grindų, susiėmusi rankomis galvą, gulėjo ant grindų. Tuomet V. (kaltinamasis) spyrė jai į šoną, galvą. Į galvą spyrė koja iš viršaus. Kiek buvo smūgių, neprisimena. Ji tuo metu ramino kaltinamąjį, tačiau pati jo bijojo. Tada kaltinamasis truputį atsileido, pakvietė užeiti į kambarį, kur pasiūlė alaus. O. liko gulėti virtuvėje. Ji kaltinamajam pasakė, kad taip negalima, nes jis gali užmušti savo dviejų vaikų mamą, tačiau kaltinamasis atsakė, kad ja vis tiek atsikratys. Tuo metu ji išsigandusi išėjo į namus. Tą dieną ji nebuvo vartojusi alkoholinių gėrimų, o kaltinamasis ir O. buvo išgėrę. Nors tądien abi su nukentėjusiąja eidamos gatvėje parkrito, tačiau visai neužsigavo. Visą įvykį, kai buvo sumušta O. matė kaltinamojo ir nukentėjusiosios mažametė dukra. Liudytoja, be to, patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajai koja pataikė ir į smilkinį, o ji nugriuvo ant grindų nuo smūgio į sprandą. Spyrė avėdamas žieminiai batais.

Pažymėtina, kad kaltinamasis, dalyvaudamas apklausoje, liudytojos parodymams iš esmės neprieštaravo, tik paprieštaravo, kad viskas įvyko ne gruodžio 17 d., bet gruodžio 18 d., tačiau liudytoja tokį jo teiginį paneigė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. Š. (b.l. 110-118, t. 1) iš esmės buvo nurodžiusi tokias pačias nukentėjusiosios O. P. sumušimo faktines aplinkybes, tik nurodė, kad kaltinamasi nukentėjusiajai iš karto smogęs ranka į veidą, sugriebė ją už sprando ir parbloškė ant grindų virtuvės viduryje veidu į grindis, po to koja gulinčiai nukentėjusiajai smogė į kairį šoną, du kartus į galvą, į smilkinį ir kartą apautos batu kojos padu į galvą iš viršaus.

2008-12-21 įvykio vietos ir lavono apžiūros ir tyrimo protokolas (1 t., b. l. 12-25) liudija apie tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje apie 1,5 metro nuo durų ir apie 1 m. nuo kairės sienos galva į durų pusę ant grindų rastas gulinčios ant nugaros O. P. lavonas. Prie apžiūros pridėtos fotolentelės detaliai vizualiai apibūdina įvykio vietos metu nustatytas faktines aplinkybes apie smurtinę nukentėjusiosios mirtį.

2009-02-23 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 219/08 (03) ir papildomos specialisto išvados Nr. 1-219/0813 (1 t., b. l. 29-33; 36) konstatuoja, kad O. P. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris komplikavosi mechanine asfiksija skrandžio turiniu. O. P. kūne nustatyti odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veide, kraujosruvos krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, abiejose rankose, dešinio sėdmens srityje, ties kairio klubakalulio skiautere, abiejose kojose, odos nubrozdinimai kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, kairio sėdmens srityje, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, kraujosruva kaklo raumenyse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, seni apatinio žandikalulio ir abipusiai šonkaulių lūžiai. Sužalojimai veide ir galvoje padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais.

Toliau išvadose nurodoma, kad sužalojimai kitose kūno vietose padaryti mažiausiai 20 trauminių poveikių, kietais bukais daiktais ir galėjo gautis tiek nuo tiesioginių smūgių, tiek ir nugriuvus ir atsitrenkus į aplinkoje esančius daiktus. Po padarytų sužalojimų 2008-12-17 nukentėjusiajai kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo išsilieti iš karto, galėjo ir vėliau per keletą valandų. Išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu nukentėjusioji turėjo būti nesąmoningoje būklėje. Laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą nukentėjusioji turėjo galimybę išgyventi. O. P. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas (b.l. 47 - 49, t. 1) atskleidžia kokia avalyne (batais) nusikaltimo padarymo metu avėjo kaltinamasis. Tai žieminiai storapadžiai batai, tokie kaip nurodė liudytoja A. Š..

Liudytojos A. Š. pateiktas bankomato pinigų paėmimo kvitas (protokolas, b.l. 52-55, t. 1) patvirtina liudytojos nurodytas faktines aplinkybes, kad liudytoja iš (duomenys neskelbtini) bankomato pinigus – 100 Lt ėmė tikrai gruodžio 17 d., kaip ir nurodė liudytoja.

Informacija iš (duomenys neskelbtini) bankomato (b.l. 59, t.1) liudija, kad O. P. mokėjimo kortele iš bankomato tikrai, kaip nurodė liudytoja A. Š., gruodžio 17 d. 2008 m. buvo paimti 40 Lt.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (1. t., b. l. 161-170) kaltinamasis V. P. iš esmės patvirtino savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. V. P. parodė, kaip jis supykęs ant savo sugyventinės O. P., dėl girtavimo ir keliamo triukšmo, kairės rankos kumščiu jai trenkė į krūtinę, kaip rankos plaštaka trenkė jai į sprandą, kaip koja spyrė jai į užpakalį. Kaltinamasis be to parodė, kad nukentėjusioji po jo suduotų smūgių neparkrito, bet atsisėdo ant kėdės prie lango. Kartu nurodė, kur stovėjo jo dukra, kuri neleido mušti mamą. Kaltinamasis paaiškino, kad tik sugrįžęs į virtuvę, pamatė nukentėjusiąją gulinčią ant grindų, kur ją ir paliko.

Byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu yra pripažintas K. P. (b.l. 63, 74, t. 1), dėl jam padarytos turtinės žalos, t. y. patirtų nuostolių laidojant O. P. ir jis byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti turtinę žalą – 3552, 03 Lt. (b.l. 70-73, t.1).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiomis pripažintos nužudytosios O. P. ir kaltinamojo V. P. dukros – J. P. ir V. P. (b.l. 77, t.1), kurių įstatyminei atstovei G. M. leista dalyvauti procese, atstovaujant nukentėjusiųjų teises (b.l. 76, t. 1). Kartu, atstovaujant nukentėjusiųjų teises, yra pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo V. P. priteisti nukentėjusioms 50000 lt neturtinę žalą.

Bylos duomenys liudija (b.l. 84, 85, t.1), kad laikina nukentėjusiųjų P. globėja yra paskirta G. M..

Teismas, įvertinęs visumą duomenų, kurie buvo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu, jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2008 m. gruodžio 17 d., apie 12 val. savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavęs smūgius į įvairias kūno vietas tame tarpe ir į galvos sritį savo šeimos nariui – sugyventinei O. P. kaltinamasis V. P. dėl asmeninių paskatų, nesusivaldęs dėl kilusio paprasto buitinio konflikto ir neadekvataus situacijai pykčio, tyčia nužudė sugyventinę O. P..

Teisiamojo posėdžio metu ištirti ir išanalizuoti duomenys, liudijantys faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei atskleidžiantys ne tik nusikaltimo vykdytoją V. P., bet ir jo atliktus konkrečius veiksmus ir tyčios turinį, t.y. jo veikų subjektyviąją pusę, pagrįstai leidžia teigti, kad O. P. nužudymas nebuvo sąlygotas staiga kilusio didelio kaltininko susijaudinimo, ar kitokių nukentėjusiosios neteisėtų, nusikalstamų veiksmų prieš kaltininką. Bylos duomenys tokių faktų ir kaltinamojo bei jo gynėjos gynybinės versijos nepatvirtino. Ištirti byloje įrodymai – nukentėjusiosios mirties priežastis, sužalojimai ir jų pobūdis, liudytojos A. Š., eksperto A.Smalensko parodymai patvirtina nukentėjusiosios smurtinę mirtį ir paneigia kaltinamojo ir jo gynėjos versiją. Taigi teisėjų kolegija visumos duomenų pagrindu konstatuoja, kad nukentėjusioji kaltininko buvo nužudyta paprasto buitinio konflikto metu, dėl nesivaldymo ir dėl girtumo, tyčia, veikiant netiesiogine jos forma.

Aprašyti ir aptarti įrodymai yra pakankamas pagrindas kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nužudytoji buvo kaltinamojo artimas šeimos narys.

Bylos aplinkybės liudija ir apie tai, kad tarp kaltininko V. P. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – O. P. mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. nukentėjusiosios O. P. mirtis buvo dėsningas, neatsitiktinis kaltininko V. P. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Šis ryšys yra objektyvus, nes tiesioginė kaltininko veika – smūgiai į galvos sritį, sukėlė ir nulėmė padarinius – O. P. mirtį. Priežastinio ryšio tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių buvimas yra objektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas, tačiau visuomet būtina nustatyti ir subjektyvųjį pagrindą – kaltę.

Vertindamas nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas primena, kad nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį veika kvalifikuojama ir ją padariusiam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė tuomet, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tokiu atveju, nustatant kaltininko veikos tyčios turinį, svarbu visos O. P. nužudymo faktinės aplinkybės - panaudoti įrankiai, smurto pobūdis, padarytų sužalojimų lokalizacija ir kiekis, jų pobūdis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas, jų nutraukimo priežastys, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai. Šiuo atveju bylos aplinkybės liudija apie tai, kad nukentėjusioji buvo nužudyta smogiant jai į gyvybiškai svarbią sritį – galvą, nuo ko nukentėjusioji įvykio vietoje, išsiliejus kraujui po galvos smegenų dangalais ir suspaudus smegenis, kas sukėlė komplikacijas, mirė. Akivaizdu ir tai, kad kaltininkas savo veiksmus nutraukė, nes nukentėjusioji parkrito ir dėl patirto mirtino sužalojimo nerodė jokio pasipriešinimo. Nors iki nusikaltimo padarymo kaltininko ir nukentėjusiosios asmeniniai santykiai buvo pakankamai artimi (sugyventiniai, auginantys du bendrus vaikus), tačiau įvykio metu, dėl menkavertės, nereikšmingos priežasties pasidarė priešiški, kilus buitiniam konfliktui, kurį iš dalies nulėmė ir kaltininko ir nukentėjusiosios girtumas, bei charakterių savybės, kurias iš dalies sąlygojo jų pasirinktas gyvenimo būdas. Todėl ir šios aplinkybės liudija apie tai, kad kaltininkas, brutaliai, vyriška jėga smogdamas nuketėjusiajai, veikė tyčia, nors ir netiesiogine, t.y. valingai pasirinko tokį elgesio variantą, ir įvykdė nusikalstamą veiksmą – kito asmens sunkų sveikatos sutrikdymą, kas sukėlė ir padarinius – nukentėjusiosios mirtį.

Tai, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia, t.y. kad jis, smogdamas nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią sritį - galvą ir ją sunkiai sužalodamas tiesiogiai nesiekė jos mirties, nors suprato, kad tai gali įvykti ir leido tokiems padariniams atsirasti, patvirtina faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltininko veiksmai – smogė specialiai nesirinkdamas, ir nors po to nukentėjusiąją paliko numirti, tačiau duomenų, kad tik tokių padarinių siekė, byloje nebuvo surinkta. Pažymėtina, kad bylos duomenys liudija ir apie tai, kad suvokęs galimus padarinius po keleto dienų kaltinamasis pats ėmėsi iniciatyvos kviesti medikus. Šie objektyvūs požymiai apsprendžia kaltininko veikos tyčios turinį ir patvirtina, kad kaltininkas nukentėjusiąją nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Vertinant kaltininko V. P. veikos subjektyviąją pusę, ne mažiau svarbus ir jo padarytos veikos motyvas bei tikslas, t.y. vidinės paskatos ir įsivaizduojami objektyviosios tikrovės pasikeitimai, kurių norėjo kaltininkas. Šiuo atveju kaltininkas V. P., smogdamas kumštimi ir apauta batu koja, veikė skatinamas paprasčiausio, nereikšmingo buitinio konflikto, keršto, siekdamas pademonstruoti savo brutalią fizinę jėgą, nesiskaitymą su galimai psichologiškai ir fiziškai silpnesniu asmeniu, nepripažinimą visuotinai egzistuojančių normalaus elgesio taisyklių. Šie nusikaltimo padarymo subjektyviosios pusės požymiai padeda atskleisti ne tik pačios veikos faktines aplinkybes, bet apibūdina ir ją padariusį asmenį, kaip negalvojantį apie normalų socialinį elgesį ir galimus savo elgesio padarinius, nepripažįstantį elementariausių elgesio taisyklių. Kartu teismas pažymi, kad tokį kaltininko elgesį iš dalies suformavo ir jo gyvenimo būdas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra jo girtumas nusikaltimo padarymo metu, nes pagal bylos aplinkybes girtumas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, nurodytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato VIII- as Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyrius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienu atveju individualizuojant kaltininkui bausmę išryškėja viena ar kelios svarbiausios bausmės paskirtys, priklausomai nuo veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomus padarinius – žmogaus, mažamečių vaikų motinos mirtį, į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo ir iš dalies suformavęs kaltinamojo esminius charakterio bruožus, iš esmės sąlygojo šio nusikaltimo įvykdymą, t.y. buvo loginė ankstesnio jo gyvenimo ir elgesio pasekmė. Todėl, siekiant tikslų, kurie keliami bausmės paskirčiai, taip pat vadovaujantis įstatyme nurodytais pagrindais, kaltininkui skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.

Civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis K. P., laidodamas nusikaltimo auką patyrė materialinius nuostolius, jo išlaidos laidojimui sudarė 3552,03 Lt. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis ir ne per didelėmis, todėl jos priteistinos iš kaltininko.

Nukentėjusiųjų J. ir V. P. atstovės pagal įstatymą pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, padarytos nukentėjusioms, pagrįstas, nes nužudytoji – nukentėjusiųjų mama, su kuria nukentėjusias siejo labai artimas dvasinis ir psichologinis ryšys. Jos netekimas turi ne tik dabar, bet ir liekamuosius reiškinius nukentėjusiosioms, todėl iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiosioms V. ir J. P. po 25000 lt kiekvienai, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise turi teisę tvarkyti jų globėja G. M..

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes jie neturi jokios įrodomosios galios, o proceso dalyviai nepageidavo jų pasiimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl sugyventinės O. P. tyčinio nužudymo), ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę (13) trylikai metų.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 24 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinius ieškinius tenkinti.

Priteisti iš nuteistojo V. P. K. P. 3552,03 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo V. P. mažametėms nukentėjusioms V. ir J. P. po 25000 Lt, neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskirtai nukentėjusiųjų globėjai G. M..

Daiktinius įrodymus – V. P. batus ir O. P. rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.