Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir J. V. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko L. M. vardu atsisakyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai E. M.; išduoti teismo leidimą nepilnamečio L. M. vardu atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos E. M. mirties.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų dukra ir nepilnamečio vaiko L. M. motina E. M.. Nepilnametis L. M., kurio atstovais pagal įstatymą yra pareiškėjai, yra pirmos eilės įpėdinis. E. M. turto neturėjo, tačiau jos vardu yra daug skolų. Priėmus palikimą, įsipareigojimų našta tektų nepilnamečiui L. M., o tai pažeistų jo teises ir interesus. Pareiškėjai teigia, kad terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu praleido dėl svarbių priežasčių, nes jiems nebuvo žinoma, kad privalo gauto teismo leidimą atsisakyti nuo palikimo. Apie šią pareigą sužinojo tik gavę iš notarės raštą.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 23 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi paskirti nepilnamečio L. M. globėjais ir turto administratoriais. (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko L. M. motina E. M.. E. M. pilnametis sūnus A. M. įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė, 2026 m. sausio 19 d. pateikė notarei pareiškimą, jog po motinos mirties palikimo nepriėmė ir į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo nesikreips, paveldimo turto nevaldo, pretenzijų neturi.

Pareiškėjai, būdami nepilnamečio vaiko atstovais, nepilnamečio vaiko vardu palikimo per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė, taip pat nepateikė pareiškimo, jog atsisako priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Iš byloje pateikto UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ rašto matyti, kad pagal pensijų kaupimo sutartį E. M. sukauptų pensijų fondo vienetų skaičius 374,26 vnt., vertė 433,16 Eur, vertinimo data 2026 m. sausio 2 d. E. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3,62 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis E. M. atžvilgiu užvesta 14 vykdomųjų bylų.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti po jo motinos E. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą yra praleistas. Pareiškėjai nurodo, kad nežinojo, jog turi kreiptis dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Apie šią pareigą sužinojo tik gavę iš notarės raštą. Netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog L. M. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, t. y. pareiškėjai.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad po nepilnamečio motinos E. M. mirties liko apytiksliai 50 184,26 Eur įsiskolinimų suma ir nepilnamečiui L. M. priimant mirusios motinos palikimą, atsirastų pareiga padengti esamus įsiskolinimus. Mirusios E. M. skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija lėšas, esančias banko sąskaitoje ir pensijų kaupimo bendrovėje, todėl palikimo priėmimas konkrečiu atveju sukeltų papildomų neigiamų padarinių nepilnamečio L. M. turtiniams interesams, dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko interesus atitiktų pareiškėjų pateiktų prašymo reikalavimų tenkinimas.

Pažymėtina, kad visais atvejais su vaiko teisėmis susijusį klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą.

Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikėjos skoliniai įsipareigojimai viršija turtą (pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, bei pensijų kaupimo bendrovėje).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius pagrindų atsisakyti atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą, įvertinus pareiškėjų argumentus, pateiktus įrodymus, laikant, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, esant neigiamam palikėjos paveldimo turto balansui, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, terminas atsisakyti priimti palikimą atnaujintinas ir išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. V. ir J. V. terminą nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. M. mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti pareiškėjams A. V. ir J. V. teismo leidimą nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl praleisto termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.