Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui G. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugsėjo 3 d., asmeniškai. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi, atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017 m. sausio 9 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Land Rover Discovery, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužalota šios transporto priemonės keleivio sveikata. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo G. P. kaltės. Transporto priemonės „Opel Astra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 14 219,18 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo paskaičiuota pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus, t. y. už pakaitinio automobilio nuomą, medicinos dokumentus, moralinę žalą ir advokato išlaidas. AB „Lietuvos draudimas“ apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2017 m. vasario 21 d. gavęs informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjui G. P. buvo išsiųstas paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Draudėjas G. P. toliau nevykdė reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t. y. neatsakė į 2017 m. vasario 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir taip toliau), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio, įvykusio 2017 m. sausio 9 d. metu, nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, todėl yra visos Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovui, t. y. draudikui, reikalauti žalos atlyginimo. Dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas G. P., dėl kurio veiksmų atsirado 14 219,18 Eur dydžio žala. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas atsakovas, ieškovei iš atsakovo regreso teise priteisiama 14 219,18 Eur žala (CK 6.246–6.249, 6.251, 6.1015 straipsniai).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 320,00 Eur žyminis mokestis ir 104,00 Eur išlaidos susijusios su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis)

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 1,86 Eur. Šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 219,18 Eur (keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniolikos eurų 18 ct) žalos atlyginimą, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 320,00 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 104,00 Eur (vieno šimto keturių eurų 00 ct) išlaidas susijusias su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą.

Atsakovas G. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.