Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-09 · Byla Nr. N-62-343-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-09
Bylos Nr.
N-62-343-07
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Administracinė byla Nr. N 9 (62) – 343/2007Procesinio sprendimo kategorija – 29
„(S)“

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. liepos 11 d. nutarimu K. J. nubaustas 130 litų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 56 ¹ straipsnio l dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, nes jis 2006 m. birželio 11 d., apie 17 val. 08 min., Molėtų rajone, Ilgio ežere, saugomoje teritorijoje (Asvejos regioniniame parke), draudžiamu laiku plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone (pripučiama gumine valtimi) ,,Bush“ panaudodamas pakabinamą vidaus degimo 15 AJ (11,02 kw) galingumo variklį „Merkury“ ir viršydamas saugomoje teritorijoje leistiną 4 kw (5,4 AJ) galingumą.

II.

K. J. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė inspekcijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde pažymėjo, kad jis 2001 m. gegužės 17 d. su Molėtų rajono savivaldybės administracija sudarė Vandens telkinio nuomos mėgėjiškai žūklei sutartį, pagal kurią jam iki 2011 metų buvo išnuomotas Ilgio ežero 86,2 ha plotas. 2005 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas jam išdavė leidimą naudoti žuvų išteklius Ilgio ežere. 2006 m. birželio 11 d. jis buvo išplaukęs su savo savaeige valtimi į Ilgio ežerą pašerti žuvų, patikrinti žuvų išteklius, jų būklę, kontroliuoti, ar nėra daroma žuvų ištekliams žala, t. y. jis atliko mokslinius - tiriamuosius darbus. 2001 m. Aplinkos ministerija buvo išdavusi neterminuotą leidimą jam plaukioti visuose vandens telkiniuose su pripučiama gumine valtimi ,,Bush“ naudojant pakabinamą vidaus degimo 15 AJ (11,02 kw) galingumo variklį „Merkury“. Aplinkos apsaugos pareigūnai žinojo apie tokio leidimo buvimą, nes jie ne kartą yra plaukioję su šia jo valtimi žuvivaisos ir žuvų išteklių kontrolės tikslais. Be to, nurodė, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2006 m. birželio 11 d., todėl administracinė byla turėjo būti išnagrinėta per 15 dienų. t. y. iki 2006 m. birželio 26 d., o kadangi pastaroji buvo ne darbo diena, tai iki 2006 m. birželio 27 d.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pagal skundo argumentus pripažino, kad skundas atmestinas. Nutartyje nurodyta, kad ATPK 56 ¹ straipsnio l dalis numato atsakomybę už mažųjų laivų (katerių, visų tipų valčių) ir kitų vandens transporto priemonių naudojimo vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą. K. J. neneigia, kad saugomoje teritorijoje (Asvejos regioniniame parke), plaukiojo savaeige plaukiojimo priemone, naudodamas pakabinamą vidaus degimo 15 AJ (11,02 kw) galingumo variklį. Šią aplinkybę patvirtina liudytojo E. K. parodymai, vaizdo įrašai, kita bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 187 (2005 m. kovo 21 d. įsakymo redakcija) buvo nustatytos aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose vandens transporto priemonėmis. Sąlygų 13 punkte yra įtvirtintas draudimas plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo navigacijos sezono pradžios iki liepos l d. , išskyrus didesnius kaip 500 ha ploto vandens telkinius, nesančius saugomose teritorijose. Ilgio ežeras, kuriame K. J. plaukiojo, yra saugojamoje teritorijoje. Ežero plotas yra 86,2 ha, mažesnis kaip 500 ha. Iki liepos l d. šiame ežere plaukioti su savaeige plaukiojimo priemone buvo draudžiama. Sąlygų 16.2 punkte įtvirtintas draudimas plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose 50 ha ir didesnio ploto vandens telkiniuose , jeigu savaeigės plaukiojimo priemonės variklių bendras galingumas viršija 4 kw ( 5,4 AJ). K. J. nepateikė įrodymų, kad tą dieną jis vykdė mokslinius tiriamuosius darbus, ir kad jam pagal Sąlygų 5 punktą apribojimai dėl variklio galingumo ar plaukiojimo laiko neturėtų būti taikomi.

Byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. rugsėjo 29 d. raštas, Leidimų plaukioti motorinėmis valtimis išdavimo registracijos žurnalas paneigia K. J. teiginį, kad jam 2001 metais buvo išduotas neterminuotas leidimas plaukioti visuose vandens telkiniuose su pripučiama gumine valtimi, naudojant pakabinamą vidaus degimo 15 AJ ( ll,02kw) galingumo variklį. Konstatuota, kad K. J. pažeidė Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis 13, 16.2 punktų reikalavimus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad skiriant nuobaudą pažeidėjui, tinkamai atsižvelgta į jo kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį bei atsakomybę įtakojančias aplinkybes (LR ATPK 30 str. 2 d. ), paskirta mažesnė nei vidutinė nuobauda, įstatymo numatoma už tokį pažeidimą. K. J. nenurodė ypatingų aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas.

III.

K. J. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas inspekcijos nutarimas skirti administracinę baudą ir administracinė byla nutraukta.

Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis 5 punktą, kuris nustato, kad plaukiojant plaukiojimo priemonėmis vidaus vandenų keliais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka vykdant verslinę ar specialiąją žvejybą, archeologinius ar kitus mokslinius tyrimus, plaukiojimo terminų ir savaeigių plaukiojimo priemonių variklių galingumo apribojimai, nustatyti Aplinkosaugos sąlygose, netaikomi, išskyrus atvejus, nurodytus Aplinkosaugos sąlygų 19 punkte. Teismas nepagrįstai vertino, kad jis nepateikė jokių įrodymų, kad jis vykdė mokslinius tyrimus. Jis 2001 m. gegužės 17 d. su Molėtų rajono savivaldybės administracija sudarė Vandens telkinio nuomos mėgėjiškai žūklei sutartį Ilgio ežere. Taip pat 2005 m. rugsėjo 14 d. buvo suderintas ir patvirtintas Ilgio ežero Žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planas, kuriame buvo numatyta atlikti žuvų išteklių vandens telkinyje tyrimus; pradedant 2006 metais įveisti vandens telkinyje lydekas, organizuoti ir vykdyti žuvų išteklių apsaugą ir kt. 2005 m. spalio 7 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas jam išdavė leidimą naudoti žuvų išteklius Ilgio ežere. Šiame leidime buvo nustatytos pareigos organizuoti vandens telkinio žuvų išteklių mokslinius tyrimus, vykdyti patvirtinto žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių plano reikalavimus, įveisti žuvis pagal Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisykles. Visus šiuos dokumentus kartu su skundu jis pateikė teismui. Taip pat teismo posėdžio metu jis pateikė 2002 - 2005 metais Ilgio ežere vykdytų mokslinių tyrimų ataskaitas, kurios patvirtina, kad tokie tyrimai buvo vykdomi. Kaip buvo nurodyta teismo posėdyje, teisės aktuose naudojama mokslinių tyrimų sąvoka turi būti aiškinama kaip kompleksas priemonių (pasiruošimas mokslinių tyrimų vykdymui, patys moksliniai tyrimai, vandens telkinio žuvų išteklių monitoringas, kontrolė, kad mokslinių tyrimų metu nustatyti žuvų ištekliai nebūtų neteisėtai masiniu būdu išnaikinti). Priešingu atveju, mokslinius tyrimus suprantant tik kaip vienos dienos žuvų atgaudymą ir jų išmatavimą, tokie tyrimai labai greitai netenka prasmės, kadangi per vieną dieną po tokių mokslinių tyrimų žuvų ištekliai neteisėtais būdais gali būti kardinaliai sumažinti (išnaikinti). Būtent šią veiklą jis ir vykdė 2006 m. birželio 11 d. plaukiodamas savaeige valtimi Ilgio ežere ir stebėdamas žuvų išteklius, tikrindamas, ar ežere nėra brakonieriavimo priemonių ar požymių. Pažymėtina, kad tokį jo plaukiojimo tikslą patvirtina ir į bylą pateikti garso ir vaizdo įrašai. Iš šių įrašų akivaizdžiai matyti, kad ežere buvo plaukiama nedideliu greičiu, nepramogaujant ir ne žvejybos tikslais, o tik ežero priežiūros ir stebėjimo tikslais. Taigi 2006 m. birželio 11 d. išplaukimas į Ilgio ežerą visiškai atitiko jau minėtų Aplinkosaugos sąlygų 5 punkto tikslus. Dėl šių priežasčių reikalavimai tiek dėl variklio galingumo, tiek dėl plaukiojimo laiko negalėjo būti taikyti, o administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai.

Pažymėjo, kad 2001 m. antroje pusėje Aplinkos ministerija jam buvo išdavusi neterminuotą leidimą plaukioti visuose vandens telkiniuose su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta valtimi ir nurodytu varikliu. Šis leidimas jam asmeniškai nebuvo išduotas, o buvo išsiųstas į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Todėl visi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir teritorinių agentūrų pareigūnai žinojo apie tokio leidimo buvimą. Nors plaukiojimo priemonių naudojimo vidaus vandenyse tvarka po 2001 m. ne kartą keitėsi, tačiau išduotas neterminuotas leidimas, nebuvo panaikintas ar pripažintas neteisėtu. Šie duomenys buvo pateikti kartu su skundu apygardos administraciniam teismui, tačiau tokio leidimo buvimo faktas nepaneigtas jokiais įrodymais. Taip pat patys aplinkos apsaugos pareigūnai 2001 - 2006 metais pripažino, kad jis savo motorine valtimi Ilgio ežere plaukioja teisėtai. Jie ne kartą yra plaukioję šia jo valtimi žuvivaisos ir žuvų išteklių kontrolės tikslais. Paskutinį kartą aplinkos apsaugos pareigūnai šia valtimi kartu su juo plaukė 2006 m. balandžio 29 d. Tokie aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmai taip pat patvirtina, kad jis teisėtai naudojo valtį. Šias aplinkybes neginčijamai teismo posėdyje patvirtino liudytojai K. S. ir G. R. . Šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino. Tuo tarpu jie būtent patvirtino, kad jo veiksmai buvo teisėti, už juos anksčiau jis nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2006 m. birželio 11 d. neįvyko jokių aplinkybių, kurios sukeltų jo veiksmų neteisėtumą.

Teigia, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeisti administracinės nuobaudos paskyrimo terminai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2006 m. birželio 11 d. Administracinė byla turėjo būti išnagrinėta ir nutarimas priimtas iki 2006 m. birželio 27 d. Imperatyvus įstatymo nustatytas terminas bylai išnagrinėti ir nuobaudai paskirti buvo pažeistas. Administracinė byla išnagrinėta ir nutarimas skirti administracinę baudą priimtas tik 2006 m. liepos 11 d., tai yra 15 dienų vėliau. Toks nutarimas, praleidus įstatymo nustatytus nagrinėjimo terminus, turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas vien dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino šių argumentų, apsiribodamas tik nuostata, kad ATPK 35 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių terminas nepraleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip pažymėta apygardos administracinio teismo nutartyje, K. J. administracinio teisės pažeidimo protokole apkaltintas padaręs ATPK 56 ¹ straipsnio l dalyje numatytą pažeidimą, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už mažųjų laivų (katerių, visų tipų valčių) ir kitų vandens transporto priemonių naudojimo vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą ir konkrečiai jis apkaltintas pažeidęs nustatytų aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose vandens transporto priemonėmis 13 ir 16 punktus. Tai kaltinimo esmė, nustatanti šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas. Reikia pripažinti, kad kaltinimas aiškus ir buvo tinkamai suprastas. Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą, neišvengiamai turėjo spręsti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmuose yra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Apygardos administracinis teismas iš surinktųjų duomenų visumos padarė išvadą, kad apelianto veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir kad jis nubaustas pagrįstai. Kaip matyti, apygardos administracinio teismo nutartis, nežiūrint apelianto pareiškimo, atitinka jai keliamus reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo prasme. Todėl apelianto pareiga paneigti teismo argumentus remiantis bylos medžiaga ir parodyti teismo išvadų neatitikimą nustatytoms bylos fakto aplinkybėms. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo, tokių duomenų nėra, apeliantas nesutinka su jam nepalankiomis teismo padarytomis išvadomis ir pateikia savąją versiją ir jam priimtiną įrodymų vertinimą. Apeliaciniame skunde įžvelgiamas manipuliavimas apeliantui patogiais duomenimis, nutylimos esminės fakto aplinkybės arba jos pateikiamos iš kaltininkui naudingų pozicijų.

Pažymėtina, kad teismo nutartis pasižymi visapusiškumu, nes, kaip minėta, teismas išvadas padarė iš įrodymų visumos, nes bylos duomenys buvo gretinti, vertinti ir darytos išvados. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, atliko įrodymų analizę. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (ATPK 257 straipsnis).

Atmetamas ir apelianto tvirtinimas, kad nutarimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, nes buvo pažeisti administracinės nuobaudos paskyrimo terminai. Apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad nuobaudos skyrimo terminai, kurie yra naikinamieji, nustatyti ATPK 35 straipsnyje ir jie nepažeisti. K. J. akcentuotieji bylos išnagrinėjimo terminai nepriskiriami naikinamųjų grupei ir, kaip matyti iš bylos, jų buvo paisoma, tačiau į juos nebuvo tilpta dėl atsiradusių priežasčių, kurios atsirado ne dėl institucijos pareigūnų neveikimo.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl pareigūnų priimtų nutarimų apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 123 straipsnio 3 dalis). Todėl šiame procese nėra atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutari a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas