- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-7045-618/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04052-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, A. K.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. B. (V. B.) mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. B. (V. B.). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau nekilnojamąjį turtą valdė, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Pažymėjo, kad V. B. (V. B.) turi dar vieną įpėdinį – dukrą A. K.. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja dėl teisinių žinių stokos ir patirto emocinio streso nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji gyvena Baltarusijos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja M. B. yra V. B. (V. B.) sutuoktinė. Pareiškėja M. B. ir V. B. (V. B.) susilaukė vaikų – L. S. (anksčiau – B.), kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir A. K. (anksčiau – B.). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą nustatyta, kad santuokos metu M. B. yra V. B. (V. B.) įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pareiškėjos M. B. vardu. Byloje duomenų apie tai, kad po V. B. (V. B.) mirties buvo užvesta paveldėjimo byla nėra.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji po sutuoktinio V. B. (V. B.) mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. B. yra V. B. (V. B.) sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). V. B. (V. B.) mirė (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties prižiūrėjo jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį valdė. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinasi mokėjimu už UAB „Vėtrungės būstas“ suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), ir SB „Baltija“ suteiktas paslaugas už žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiškėjos atstovės paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio V. B. (V. B.) mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po V. B. (V. B.) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po V. B. (V. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei