Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės UAB „Tauragės butų ūkis“ atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei ir E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Tauragės butų ūkis“ tretiesiems asmenims M. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigos atlyginti turtinę žalą. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš nesutartinių santykių kylančią žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra pareziumuojama, civilinį ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą, tuo tarpu asmeniui, kurio atžvilgiu reiškiamas reikalavimas, tenka procesinė pareiga nuginčyti savo kaltės prezumpciją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo trūkus šalto vandens stovui ir apgadinus trečiajam asmeniui M. Ž. priklausantį butą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tiek atsakovės teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir atsakovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog atsakovė teikia nurodyto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Ieškovė būstą buvo apdraudusi 2013 m. spalio 20 d., tarp draudiminių įvykių numatydama ir vandentiekio avarijos atvejį (e. b. t. I, b. l. 9-10). Su ieškiniu į bylą pateiktas 2013 m. lapkričio 26 d. turto sugadinimo aktas, kuriame užfiksuota 2013 m. lapkričio 26 d. įvykusi vandentiekio avarija, nurodoma, kad draudėjas grįžęs iš darbo rado stipriai užlietą butą, jo bute taip pat buvo vandens uždarymo ventilius, tačiau surūdijęs ir vandens uždaryti negalėjo, pradėjo ieškoti priežasties nuardžius vamzdyną rado besiveržiantį vandenį iš įvadinio vamzdžio, iškvietus avarinę tarnybą buvo uždėta sąvarža ant vamzdžio. Vamzdis surūdijęs, būtina keisti. Prie akto pridedamas sugadinimų aprašymas, jie užfiksuoti nuotraukose, kurios buvo pateiktos į bylą tiek su ieškiniu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu (e. b. t. I, b. l. 150-152, 96-106). Dėl buto apgadinimo buvo paskaičiuota žala, kurią ieškovė sumokėjo draudėjui. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutiko dėl įvykio, kurio metu kilo žala, nurodydama, kad administratorius, bendro naudojimo objektų valdytojas neatsako už padarytą žalą dėl turto normalaus nusidėvėjimo, ir ji vykdė visas prievoles laikantis įstatymų ir administravimą nustatančio akto taisyklių. Be to nurodo, jog vamzdžiai buvo uždengti medine dėže trečiųjų asmenų, nors pagal įstatymus turi būti atviri. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog būtų prašiusi trečiojo asmens M. Ž. pašalinti apdailą, o pastarasis teigia, kad jis šios dėžės nedėjo, nes jau tokį butą pirko. Iš bylos medžiagos matyti, jog atlikus namo kasmetinę apžiūrą, 2011-2013 metų statinio apžiūros aktuose nurodoma, jog šalto vandens vandentiekio sistemos vamzdžius rekomenduojama pakeisti (e. b. t. I, b. l. 57-62). Be to, trečiasis asmuo M. Ž. tiek posėdžio metu nurodė, tiek iš pateiktos medžiagos matyti, kad jis kreipėsi į atsakovę dėl šalto vandens stovų pakeitimo (e. b. t. II, b. l. 37, 51). Kaip matyti, atsakovė M. Ž. prašymus gavo, nes buvo atliekami vamzdynų patikrinimo darbai bei surašyti patikrinimo aktai 2011-08-30 ir 2012-02-08 (e. b. t. II, b. l. 41, 46). Abiejuose aktuose nurodyta viena ir ta pati išvada, jog vandens stovų keisti būtinybės nėra, nes vamzdžiai nesupuvę. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų procesinių dokumentų, minėti aktai prieštarauja pačios atsakovės atliktų kasmetinių 2011-2013 metų statinio apžiūros aktuose nurodomoms išvadoms, jog šalto vandens vandentiekio sistemos vamzdžius rekomenduojama pakeisti, nes šie yra susidėvėję. (e. b. t. I, b. l. 57-62).

Įvykus draudiminiam įvykiui ieškovė 2013 m. gruodžio 02 d. paskaičiavo žalos dydį ir jos atlyginimą išmokėjo draudėjui 2013 m. gruodžio 03 d. (e. b. t. I, b. l. 14-17). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Esminis ginčas kilo dėl to, ar žalos atsiradimą nulėmė kokie nors neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), taip pat dėl to, ar trečiasis asmuo savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo.

Reikalavimas byloje reiškiamas prašant civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu taikyti dėl atsakovės neveikimo - pareigos pasirūpinti tinkama vamzdžių būkle nevykdymo. Daugiabučio namo nuotekų vamzdynas pripažintinas bendrojo naudojimo įranga CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti 2011 m. spalio 19 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai (Toliau – Reglamentas). Reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. sausio 7 d.) įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (Reglamento 5.1. p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 p). Be to, statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 42.2 punkte numatyta būtinybė vamzdžių, armatūros ir sujungimų atveju užtikrinti sandarumą, atsparumą korozijai, atsparumą dilimui, pralaidumą teršalams. STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1, 15 punktuose tarp techninės priežiūros darbų ir organizacinių priemonių, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui nurodyti namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas, taip pat namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas, vamzdynų ženklinimas ir dažymas, smulkių defektų šalinimas.

Vadovaujantis žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.3, 6.1, 6.2 punktais, administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, priima sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovei teko pareiga periodiškai stebėti vamzdyno būklę ir pastebėjus neatitikimus reikalavimams, inicijuoti susidariusių trūkumų šalinimą.

Atsakovų atstovai atitinkamų savo pareigų iš esmės neginčijo, akcentuodama tinkamą jų vykdymą. Atsakovės atstovas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė vykdo technines pavasarines ir rudenines patikras ir gyventojai būdavo supažindinami. Norint atlikti remonto darbus reikia surinkti daugumos gyventojų parašus, daugumos nesurinko, be to žmonėms būdavo siūloma keisti vamzdžius, taip pat nurodė, jog jei pas M Ž. bute būtų neuždengtas vandens stovas, tai jų darbuotojai būtų pastebėję vamzdžio stovį (e. b. t. I, b. l. 183-186). Tačiau įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą ne galima sutikti su tokia atsakovės atstovo išvaaada ir negalima teigti, kad atsakovė tinkamai atliko savo funkcijas, susijusiais su bendrųjų inžinerinių tinklų priežiūra ir remontu. Atsakovės teismui teiktuose 2011-2013 statinio apžiūros aktuose, vertinant šalto vandens sistemą, nurodoma, kad rekomenduojama pakeisti vamzdžius. Teisme liudytojas J. K., kuris bendrovėje dirba apie 11 metų, parodė, kad jis pats buvo nuvykęs į trečiojo asmens M. Ž. butą atlikti patikrinimą, matė, jog dalis vamzdžio buvo uždengta medine apdaila, tačiau, kaip teigia tretysis asmuo, nebuvo jo pareikalauta nuimti dėžę. (e. b. t. I, b. l. 187, b. t. I, b. l. 188). Be to, tretysis asmuo du kartus pats kreipėsi dar iki avarijos, jog būtų pakeičiami šalto vandens stovai, tačiau iš atsakovės atstovų sulaukdavo atsakymo, jog vamzdžiai geri ir jų būtinybės juos keisti nėra. Kaip matyti atsakovės pozicija yra tokia, kad patikrinimai buvo atliekami tinkamai, buvo nustatyti vandentiekio nusidėvėjimai, buto gyventojai buvo supažindinti su patikrinimo aktais ir lokalinėmis sąmatomis dėl vamzdynų keitimo, tačiau gyventojams nesutikus mokėti pinigus už vamzdynų keitimą, jie nebuvo keičiami. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tretysisis asmuo kreipėsi į atsakovą dėl vamzdžių keitimo ir jis būtų sumokėjęs už šio vamzdžio keitimą, tačiau buvo atisakyta jam vamzdžius keisti, nes nustatyta, kad jie yra geri ir būtinybės keisti juos nėra reikalo. Kaip tik, atsakovei užfiksavus, jog vamzdžių būklė nėra gera, ji turėjo pagrindą manyti, jog pažeidimai galimi įvairiose vamzdyno atkarpose, ir elgdamasi rūpestingai, privalėjo tinkamai apžiūrėti trečiojo asmens buto vamzdyną. Kaip matyti jo butas nebuvo tinkamai apžiūrėtas ir neįvertintas vamzdžio stovis, tačiau dėl kažkokių tai priežasčių buvo jam raštu atsakyta, kad vandentiekio stovas nesupuvęs. Apie tai, kad jis buvo uždengtas kažkokia tai dėže ir negalėjo tinkamai šio vamzdžio patikrinti, ar neleido tikrintojams M. Ž. tikrinti šio vamzdyno bei įpareigojimo nuimti dėžę, tikrinimo akte nėra nurodyta (e. b. t. I, b. l. 186-187,. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai nevykdė jai įstatyme ir kitose paminėtuose teisės aktų normose numatytų pareigų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija, t.y. nesiėmė privalomų priemonių, kurias įvykdžius būtų buvęs užkirstas kelias žalos atsiradimui.

Kartu pabrėžtina, jog siekiančiai nuginčyti savo kaltę atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas buto savininkas, t.y. jog egzistuoja ne tik normatyvinių reikalavimų pažeidimas, bet ir priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusios žalos, kas paneigtų ar apribotų atsakovės kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, jog vandens pratekėjimą sąlygojo atsiradusi korozija dėl trečiojo asmens atliktų remonto darbų. Be to, tretysis asmuo teigia, kad ne jis uždengė vamzdžio dalį. Tuo tarpu pareigos neapsunkinti pateikimo prie vamzdyno pažeidimas nagrinėjamu atveju nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu, kadangi, kaip minėta, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovė vykdė savo pareigą prižiūrėti vamzdyno dalį, buvusią trečiojo asmens bute, tačiau jos galimybės buvo apribotos dėl trečiojo asmens nebendradarbiavimo ar vamzdynų uždengimo. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog namo gyventojai būtų informuojami apie tai, jog negalima uždengti vamzdžių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siuntusi pranešimus ar perspėjimus, todėl nurodytų aplinkybių visuma aptariamus atsakovės argumentus dėl trečiojo asmens kaltės leidžia vertinti kaip formalias prielaidas. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos žalai atlyginti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos kalatės, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai.

Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, remiantis CK 6.261 straipsniu iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kaip matyti iš ieškinio priedų, ieškovė pretenziją dar 2014 m. vasario 12 d. siuntė UAB „Tauragės butu ūkis“ (e. b. t. I, b. l. 6), buvo nustatytas terminas žalai atlyginti iki 2014 m. kovo 4 d. Ieškovei nustačius terminą prievolei įvykdyti, palūkanos skaičiuotinos nuo sekančios dienos po ieškovės nustatyto termino suėjimo. Kadangi ieškinys buvo pareikštas 2015 m. spalio 28 d., palūkanos skaičiuotinos už 615 dienų ir sudaro 31,96 Eur (316,18 Eur * 6 proc. / 365 *615). Ši suma ieškovei iš atsakovės priteistina.

Kadangi atsakovė neįvykdė turtinės prievolės, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 348,14 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 28 d.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už advokato teisines paslaugas surašant ieškinį, kelionės išlaidos- 25,54 Eur 26,06 ir 26,31 Eur, vykstant iš Kauno į Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos posėdžius (e. b. t. I, b. l. 168-174/ e. b. t. II, b. l. 57-61, 67-71), viso 162,99 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstytinos, nes jų suma mažesnė nei minimalus 3 Eur dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės UAB „Tauragės butų ūkis“, juridinio asmens kodas 179206436, 316,18 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) žalos atlyginimą, 31,96 Eur (trisdešimt vieną eurą 96 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 348,14 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 162,99 Eur (vieno šimto šešiasdešimt du eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.