Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-08-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-20053-1106/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-26
Bylos Nr.
2YT-20053-1106/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01408-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Andziulevičiūtė
Pareiškėjas
E. Ž.
Suinteresuotas asmuo
V. Ž., D. Ž.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Civilinė byla Nr. 2YT-20053-1106/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01408-2019-4
Procesinio dokumento kategorijos:2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 26 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant pareiškėjui E. Ž., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. Ž., D. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. Ž. ir D. Ž. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė sutinkantys su pareiškimu (b. l. 25, 26).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad po V. Ž. mirties pareiškėjas rūpinosi palikėjui priklausiusia gyvenamojo namo dalimi (keitė namo langus ir juos dažė), bei gyvenamojo namo aplinka (šienavo žemės sklypą). Palikėjui priklausę žemės sklypai buvo ir tebėra nuomojami. Mokesčių už gyvenamąjį namą nereikėjo mokėti, nes buvo mokesčio už elektros energiją permoka, o kitų mokesčių ten nereikėjo mokėti.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys nedalyvavo. Teismo šaukimai jiems buvo įteikti, pateikti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoja B. B. Ž. paaiškino, kad jos sūnus E. Ž. po savo tėvo V. Ž., su kuriuo ji buvo nutraukusi santuoką, mirties važiuodavo tvarkyti V. Ž. priklausiusio gyvenamojo namo aplinką, šienaudavo, keitė namo langus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. Ž. (b. l. 5). V. Ž. vardu buvo registruota nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8, 9, 10, 11, 12, 13). Palikėjas V. Ž. turėjo tris vaikus: E. Ž., V. Ž. ir D. Ž. (b. l. 14, 15, 16, 17, 18, 19).

Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė atsisakė priimti E. Ž. pareiškimą dėl V. Ž. palikimo priėmimo, praėjus trijų mėnesių terminui (b. l. 3). Notarė paliudijo, kad paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 4).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas nurodė, suinteresuoti asmenys – kiti V. Ž. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą bei liudytoja B. B. Ž. patvirtino, kad po tėvo mirties pareiškėjas rūpinosi palikėjo turtu kaip savo – gerino gyvenamojo namo būklę, tvarkė aplinką, šienavo. Šie pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo V. Ž. palikimą, valdydamas turtą, jį prižiūrėdamas.

Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Šioje byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes pareiškėjas yra visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o suinteresuotų asmenų suinteresuotumas byloje nebuvo priešingas pareiškėjo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aušra Andziulevičiūtė