Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja laikino sulaikymo kamerų įrengimo reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl laikino sulaikymo kamerose neįrengtų tualetų atmetami kaip nepagrįsti.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 20 d.) 11¹.4 punktas, kuris nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.4 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 7,00 kv. m.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punktą, įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Teismas pažymi, kad nei minėta Lietuvos higienos norma HN 47:2011, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos), nenumato, kad ligoninės kamerų tipo patalpose (palatose) ant langų turi būti įrengtos užuolaidos, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad užuolaidos kamerose (palatose) buvo pakabintos 2020 m. sausio mėn. (b. l. 26, 27).

Atsakovės atstovas nurodė, kad Ligoninėje esančios spintelės yra pritaikytos nuteistųjų poreikiams.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, Laisvės atėmimo vietų ligoninė pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai taip pat taikytini ir Ligoninei. Aprūpinimo normoje nustatyta, kad pataisos įstaigos bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas stalas. Byloje nustačius, kad kamerose stalų nebuvo, šiuo aspektu konstatuotini Ligoninės neteisėti veiksmai. Kita vertus, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad nuteistieji rašė ir valgė prie tam pritaikytų spintelių, be to, pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas itin trumpais laikotarpiais, todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132, 4-5 punktuose nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant jų prašymui. Pagal Aprašo 5 punktą, drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.

Remiantis Ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinto Asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktu, apatinis trikotažas, batai ir higienos reikmenys išduodami tik nemokiam pacientui ir esant jo prašymui. Pagal Aprašo 4 punktą, pacientui išduoto apatinio trikotažo, batų ir higienos reikmenų apskaita vedama nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje. Remiantis Aprašo 14 punktu, pacientui prašant, neatsižvelgiant į tai, ar jis mokus, ar ne, ne vėliau kaip tą pačią dieną jam išduodami būtiniausi asmens higienoje naudojami reikmenys – tualetinis popierius (1 ritinėlis) ir muilas (100 g.) (b. l. 35-36). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, pacientui pateikus prašymą, muilas ir tualetinis popierius išduodamas ne vėliau kaip tą pačią dieną, o kitos higienos priemonės - jei nuteistasis yra nemokus. Apie higienos priemonių išdavimą pažymima nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje.

Kaip buvo minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus, į bylą nepateikė duomenų apie higienos priemonių išdavimą pareiškėjui pagal pareiškėjo 2020 m. spalio 25 d. prašymą dėl higienos priemonių išdavimo (b. l. 25), teismas remiasi pareiškėjo argumentais ir konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. iš viso 2 paras, pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis. Kadangi byloje nėra duomenų apie kitus pareiškėjo prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neaprūpinimo higienos priemonėmis kitais laikotarpiais, atmetami kaip nepagrįsti.

Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija). Suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose (Instrukcijos 142 p.). Suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo (Instrukcijos 143 p.). Suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 141.1 p.). Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje (Instrukcijos 145 p.).

Iš Nuteistojo asmens kratos protokolų matyti, kad kratų metu pareiškėjas pretenzijų nereiškė (b. l. 19-23). Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kratų atlikimą Ligoninėje, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada tiksliai ir kokie pareigūnai jam atliko kratą, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį nuogą stebėjo. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė deklaratyviai ir abstrakčiai, nenurodė, kokia žala jam dėl to kilo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (buvo užsiėmę, nenuvedė nuteistųjų iš laikino sulaikymo kamerų į tualetą ir atsigerti vandens), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Ligoninė iš viso tris paras kameroje (palatoje) Nr. 306 neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, dvi paras neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis, tris kartus buvo pažeista pareiškėjo teisė į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, dvasines kančias, neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiuo atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą (tris paras pareiškėjui trūko 0,83 kv. m. ploto, dvi paras nebuvo išduotos būtiniausios higienos priemonės, tris kartus buvo pažeista pareiškėjo teisė į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas), darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar, kad atsakovės atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla teisme buvo iškelta 2021 m. birželio 14 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. (penki proc.) dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. birželio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.