- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-24
- Bylos Nr.
- 1Sk-123
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- H. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo H. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl H. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. R., gim., (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 189 str. 1 d., 63 str. 4 d., 9 d. padarymą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia nuo 2006-11-16. Bausmės pabaiga 2010-02-12.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-02-24 nutartimi Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, jog išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis H. R. skunde prašo patenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo, atlikus 2/3 bausmės, nes už drausmės pažeidimus buvo baustas prieš 1 m. 5 mėn., šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, padarė išvadas dėl savo elgesio, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, subrendo ir yra pasiruošęs sugrįžti į visuomenę bei pradėti pilnavertį gyvenimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo H. R. skundas turi būti atmestas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso/toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.
Nuteistasis H. R. bausmę atlieka nuo 2006-11-16, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas kaip asmenybė, turinti vidutinę savivertę, turinti polinkį pateisinti kai kuriuos savo poelgius, kaltinti aplinką . Nurodoma, jog asmenybei trūksta atsakingumo, vertybių sistema nėra tvirta, požiūris į darbą pataisos namuose negatyvus, tikėtina vidutinė integracija į visuomenę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė 4 drausmės pažeidimus, 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo H. R. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į psichologinės tarnybos išvadą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su bausmės atlikimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad H. R. anksčiau teistas keletą kartų ir už sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (LR BK 181 str. 2 d.). Šios aplinkybės, įvertinus pataisos namų administracijos charakteristiką, tas aplinkybes jog nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo H. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.
Apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo H. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo H. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-02-24 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.