- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-1146-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00873-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- AS Ramirent
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AS Ramirent atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AS Ramirent ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AS Ramirent kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo nuomos mokestį – 1 364,88 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo AS Ramirent ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t. y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui ir nesant duomenų, kad nuomininkas sudarė įrangos nuomos sutartį poreikiams, susijusiems su verslu ar profesija tenkinti, byloje pateiktos įrangos nuomos sutarties 9.3. punktą ex officio vertintino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą. Pažymėjo, jog kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą (nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje) šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodė, kad ieškovo ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti Šiaulių miesto apylinkės teismas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AS Ramirent prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį. Skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai aiškino ETT praktiką ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo minėtoje byloje faktinės bylos aplinkybės skyrėsi nuo bylos prieš D. L., ETT byloje vartotoja buvo invalidumo pensiją gaunanti moteris, gyvenanti tokioje vietovėje, iš kurios būtų sunku atvykti į sutartinio teismingumo teismą, tuo tarpu šioje byloje atsakovas yra jaunas vyras, susisiekimas tarp Šiaulių ir Vilniaus yra geras. Pažymėjo, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo, neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių, todėl mano, kad teismo nutartis yra be motyvų, todėl konstatuotinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Pažymėjo, kad sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo negali būti laikoma nesąžininga, nes teisminis ginčo nagrinėjimas yra tik kraštutinė priemonė. Mano, kad sutartyje numatyta ginčų sprendimo derybų būdu sąlyga yra esminė. Pabrėžia, kad šiuo atveju pažeidėjas yra būtent D. L., į prašymus taikiai sumokėti įsiskolinimą jis nereagavo. Taigi būtent D. L. turi prisiimti atsakomybę už AS Ramirent likusį vienintelį kelią susigrąžinti įsiskolinimą – kilusį teisminį ginčą. Pažymėjo, kad negalima konstatuoti, jog AS Ramirent nustatė nesąžiningą sutarties sąlygą, nes ši sąlyga pradeda veikti, kai yra išnaudotos visos kitos ginčo sprendimo priemonės ir sudaromos galimybės vartotojui susitarti dėl skolos grąžinimo. Nurodo, kad AS Ramirent Vilniaus filialas veikia visoje Lietuvoje, turi padalinių visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl jei AS Ramirent privalėtų susigrąžindama įsiskolinimą iš fizinių asmenų visada, neatsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, kreiptis į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, susidarytų nepagrįstai ir neprotingai dideli skolų administravimo kaštai, nes bylos būtų keliamos skirtinguose Lietuvos miestuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.
Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. – 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d. ir 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1137/2002).
Nagrinėjamu atveju ieškovas AS Ramirent pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pagal Įrangos nuomos sutarties 9.3 p., t. y. pagal ieškovo AS Ramirent buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 9.3 p. dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotojas prisijungė prie standartinės Įrangos nuomos sutarties, t. y. vartotojas buvo priverstas sutikti su verslininko (ieškovo) iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl sutarties punktą dėl teismingumo ex officio vertino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nustatyta standartinės sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas D. L. suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Atsižvelgdama į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog su atsakovais ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tiesiog prisijungė prie sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojo teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šia sutarties sąlyga dėl teismingumo.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad apylinkės teismo nurodytos ETT bylos aplinkybės skiriasi nuo bylos prieš D. L., tačiau konstatavus vien tai, kad dėl prisijungimo prie ieškovo iš anksto parengtos sutarties vartotojas neturėjo galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl sutarties punktas dėl teismingumo laikytinas vartotojo teises varžančiu, netenka teisinės reikšmės ieškovo argumentai dėl atsakovo amžiaus, susisiekimo tarp Vilniaus ir Šiaulių ir kt. Be to, visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai dėl to, kad esminė sutarties sąlyga yra ginčų tarp šalių sprendimas derybų būdu, todėl D. L. nereagavus į priminimo pažymą dėl skolos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl paties D. L. kaltės, todėl jis turi prisiimti atsakomybę už AS Ramirent likusį vienintelį kelią susigrąžinti įsiskolinimą – kilusį teisminį ginčą. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad būtent teisminio nagrinėjimo dalykas yra aplinkybių dėl atsakovo skolos ieškovui pagrįstumo nustatinėjimas, todėl teiginiai, kad atsakovas pats kaltas dėl to, jog ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, vertintini kritiškai ir atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, ieškovas pats nurodo, kad turi padalinių visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, verslo subjektui, skirtingai nei fiziniam asmeniui (vartotojui), kreipimasis į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą nesukeltų nepatogumų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (ieškovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, nustatydamas ieškovo AS Ramirent ieškinio dėl skolos priteisimo teismingumą, savo procesinį sprendimą tinkamai motyvavo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.